Kūno ir dvasios išbandymas bėgte ir pėsčiomis

Praei­tą sa­vait­ga­lį 38 me­tų ka­riš­kis Al­gir­das Me­dei­kis pir­mą kar­tą da­ly­va­vo es­ta­fe­ti­nia­me bė­gi­me Bal­ti­jos ke­lio me­ti­nėms pa­mi­nė­ti. Per tris die­nas nu­bė­go be­veik 170 ki­lo­met­rų. Bet tai ne­bu­vo pa­ts di­džiau­sias jo kū­no ga­li­my­bių iš­ban­dy­mas. Be­ne rim­čiau­sias – per vie­ną sa­vait­ga­lį nuei­ti du šim­tus ki­lo­met­rų ir nu­bėg­tas pus­ma­ra­to­nis.

Su­jau­di­no Bal­ti­jos ke­lio at­mos­fe­ra

XXVI tra­di­ci­nis es­ta­fe­ti­nis bė­gi­mas Bal­ti­jos ke­lio me­ti­nėms pa­mi­nė­ti star­ta­vo rugp­jū­čio 18 die­ną. Nuo Vil­niaus iki Ta­li­no per Ry­gą 35 bė­gi­kai per tris die­nas įvei­kė 600 ki­lo­met­rų. Bė­go at­kar­po­mis pa­si­keis­da­mi po 10 ar 5 ki­lo­met­rus (pa­gal pa­jė­gu­mą). Iš Šiau­lių kraš­to bu­vo tri­se.

Ka­ri­nių oro pa­jė­gų Avia­ci­jos ba­zės ka­riš­kis A. Me­dei­kis bė­gi­me da­ly­va­vo pir­mą kar­tą. Pa­ty­ręs bė­gi­kas bė­go ne tik sa­vo eta­pus, tad pir­mą­ją die­ną nu­bė­go 60 ki­lo­met­rų, ki­ti – 30–40 ki­lo­met­rų.

„Ant­rą die­ną, bė­gant per Lat­vi­ją, bu­vo la­bai karš­ta, to­dėl bė­gau tik sa­vo eta­pus, nu­bė­gau apie 50 ki­lo­met­rų. Es­ti­jo­je oras jau bu­vo nor­ma­les­nis, tai nu­bė­gau 57 ki­lo­met­rus“, – pa­sa­ko­ja Al­gir­das.

Di­džiau­sią įspū­dį šiau­lie­čiui pa­li­ko ke­ly­je su­tik­tų žmo­nių pa­lai­ky­mas. Mies­te­liuo­se, prie pa­mink­lų Bal­ti­jos ke­liui lauk­da­vo vie­tos gy­ven­to­jai su dai­no­mis ir vai­šė­mis, mo­juo­da­vo pro ša­lį bė­gan­tiems, nuo­tai­ka bu­vo pui­ki.

Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos te­ri­to­ri­jo­se juos ly­dė­jo po­li­ci­ja, ka­dan­gi ne­ma­ža ke­lio at­kar­pa ei­na jud­riais ke­liais, tai su­tei­kė sau­gu­mo. Es­ti­jo­je po­li­ci­ja ne­be­ly­dė­jo, tad net ir bė­gant kelk­raš­čiu ne­bu­vo la­bai jau­ku.

„Kiek su­pra­tau, anks­čiau šia­me bė­gi­me da­ly­vau­da­vo dau­giau vy­res­ni žmo­nės, o šie­met džiu­gu tai, kad pri­si­jun­gė ne­ma­žai jau­ni­mo“, – pa­žymi Al­gir­das.

Ne­pas­ku­ti­nis pa­sku­ti­nis kar­tas

Sun­ku pa­ti­kė­ti, kad dar prieš še­še­rius me­tus A. Me­dei­kiui net 20 ki­lo­met­rų pės­čio­mis at­ro­dė neį­vei­kia­ma dis­tan­ci­ja.

„Žiū­rė­da­vau į bend­ra­dar­bius, drau­gus, ku­rie da­ly­vau­da­vo pės­čių­jų žy­giuo­se, nuei­da­vo 20, 40 ki­lo­met­rų, gal­vo­da­vau, kas per žmo­nės, kad ga­li tiek nuei­ti“, – pri­si­me­na vy­ras.

Vie­ną kar­tą bend­ra­dar­biai, jau ne vie­no pės­čių­jų žy­gio da­ly­viai, pri­kal­bi­no Al­gir­dą kar­tu vyk­ti į nak­ti­nį pės­čių­jų žy­gį Klai­pė­dos ap­skri­ty­je.

„Sau­sio mė­nuo, iš­va­žiuo­jant iš Šiau­lių bu­vo di­džiau­sia pū­ga. Gal­vo­ju, kaip aš ten ei­siu? Va­žia­vau be jo­kios nuo­tai­kos“, – pri­si­me­na Al­gir­das.

At­vy­kus į Gargž­dus oras bu­vo ra­mus, pa­ša­lę, dan­gus žvaigž­dė­tas. Prieš akis – 28 ki­lo­met­rų tra­sa iki Klai­pė­dos.

Pri­si­min­da­mas vi­sus per tuos me­tus nuei­tus žy­gius A. Me­dei­kis sa­ko, kad šis bu­vo pa­ts sun­kiau­sias.

„Vi­sas ke­lias ap­le­dė­jęs, sli­du. Ko­jos įtemp­tos, skau­da. Pa­rė­jom, at­si­sė­dom į au­to­bu­są, par­ve­žė namo, rei­kia iš au­to­bu­so iš­lip­ti, neiš­li­pu, ne­su­si­len­kia ko­jos, vos ne šliauž­ti rei­kia. Vis­kas, gal­vo­jau, čia bu­vo pa­sku­ti­nis kar­tas.“

Po tri­jų mė­ne­sių drau­gai pa­kvie­tė va­žiuo­ti į žy­gį Tau­ra­gė­je. Bu­vo ba­lan­džio mė­nuo, šil­ta, ti­kė­jo­si, kad šį kar­tą bus leng­viau.

„Ėjom apie 30 ki­lo­met­rų per miš­kus. La­bai kul­nis ba­tai nu­try­nė, di­de­lės pūs­lės bu­vo. Vėl sa­kiau: pa­ban­džiau žie­mą, pa­ban­džiau pa­va­sa­rį, vis­kas, dau­giau ne­be­siu“, – pri­si­me­na Al­gir­das. Ir nė­jo po­rą mė­ne­sių.

Bir­že­lį drau­gai pa­kvie­tė į Me­di­nin­kus, kur vy­ko pės­čių­jų žy­gis „Pa­sie­nie­čių ke­liais“. Nors bu­vo la­bai karš­ta, o tra­sa – 35 ki­lo­met­rai, ta­čiau šį kar­tą nei ko­jų ba­tai nu­try­nė, nei ju­to di­de­lio nuo­var­gio ar skaus­mo, o dar kaip pa­ska­ti­ni­mą ga­vo dip­lo­mą ir „už­si­ka­bi­no“.

Da­bar A. Me­dei­kis ne­pra­lei­džia be­veik nė vie­no Lie­tu­vos pės­čių­jų žy­gių aso­cia­ci­jos žy­gio, ku­rių per me­tus bū­na per 10. Da­ly­vau­ja ir ki­tų or­ga­ni­za­ci­jų ren­gia­muo­se žy­giuo­se.

Po 20, 30 ki­lo­met­rų atė­jo lai­kas iš­ban­dy­ti ir il­ges­nes žy­gių tra­sas. Pir­mą kar­tą 50 ki­lo­met­rų pa­vy­ko nu­žy­giuo­ti ga­na leng­vai, o štai 100 ki­lo­met­rų iš pir­mo kar­to ne­pa­si­da­vė.

„Ėjom iš Bai­so­ga­los į Rad­vi­liš­kį. Ne­be­ga­lė­jau paei­ti, taip pa­dai bu­vo nu­trin­ti. Ba­tai pa­ve­dė. 65 ki­lo­met­re jau bu­vo vis­kas. Po to dvi sa­vai­tes gy­džiau­si ko­jas“, – sa­ko vy­ras.

Nors ba­tai bu­vo pirk­ti spe­cia­liai žy­giams, ne­pi­giai kai­na­vo ir jau bu­vo iš­ban­dy­ti tri­juo­se žy­giuo­se, ta­čiau po to kar­to juos no­rė­jo­si iš­mes­ti. Ta­čiau ki­ti žy­gei­viai pa­ta­rė pa­ban­dy­ti pa­kai­ta­lio­ti vid­pa­džius, kol at­ras pa­to­giau­sius. Tai pa­si­tei­si­no, ba­tai tar­nau­ja iki šiol ir dau­giau ne­be­nut­ry­nė nė kar­to.

Ma­ra­to­nų ko­lek­cio­nie­rius

Ka­riš­kiui kar­tą per me­tus ten­ka lai­ky­ti fi­zi­nę įskai­tą. Prieš dve­jus me­tus Al­gir­das nu­spren­dė rim­čiau pa­si­ruoš­ti įskai­tai ir pra­dė­jo bė­gio­ti. Iš pra­džių kar­tą ar du per sa­vai­tę nu­bėg­da­vo po du tris ki­lo­met­rus. Pa­ma­žu dis­tan­ci­ją il­gi­no iki 6 ki­lo­met­rų.

Su­ži­no­ję apie nau­ją Al­gir­do po­mė­gį, drau­gai pra­dė­jo siū­ly­ti su­da­ly­vau­ti ne tik žy­giuo­se, bet ir bė­gi­muo­se.

„Už­per­nai Šė­to­je bir­že­lį bu­vo bė­gi­mas mies­te­lio 653 me­ti­nėms pa­mi­nė­ti. Ta­da dar ant­svo­rio tu­rė­jau ir 10 ki­lo­met­rų bėg­ti sau­lė­je man bu­vo kan­čia. Pa­gal­vo­jau, kad dau­giau gy­ve­ni­me ne­bėg­siu to­kių at­stu­mų“, – pri­si­mi­nęs šyp­so­si Al­gir­das.

Bet ir vėl išė­jo prie­šin­gai, nei bu­vo sau ža­dė­jęs. Lie­pą ry­žo­si su­da­ly­vau­ti „Nai­sių va­sa­ros“ bė­gi­me iki Kry­žių kal­no ir at­gal – iš vi­so 17 ki­lo­met­rų.

At­vi­ruo­se lau­kuo­se ke­pi­no sau­lė, ta­čiau iki Kry­žių kal­no pa­vy­ko nu­bėg­ti be su­sto­ji­mo, at­gal bė­go apie ke­tu­ris ki­lo­met­rus, o to­liau ėjo pės­čias.

„Blo­giau­sia, kai se­ny­vo am­žiaus žmo­nės bė­ga, ta­ve len­kia, o tu, bū­da­mas toks jau­nas, ei­ni. Ta­da nu­ta­riau, kad rei­kia pa­si­temp­ti. Da­viau sau pa­ža­dą iki ru­dens, iki Vil­niaus ma­ra­to­no, pa­si­ruoš­ti ir nu­bėg­ti 10 ki­lo­met­rų tra­są. Bet vėl­gi taip išė­jo, kad pra­si­dė­jo re­gist­ra­ci­ja ir man pa­siū­lė bėg­ti pu­sę ma­ra­to­no (21 km) be star­ti­nio mo­kes­čio. Pa­gal­vo­jau, kad nu­bėg­siu 10, o ki­tus pa­rei­siu“, – pa­sa­ko­ja Al­gir­das.

Pir­mą kar­tą 20 ki­lo­met­rų dis­tan­ci­ją pa­vy­ko įveik­ti be su­sto­ji­mų ir di­des­nio var­go, ir iš­si­kė­lė už­duo­tį – ki­tais me­tais nu­bėg­ti ma­ra­to­ną.

„Bu­vo la­bai sun­ku. Pu­sę ma­ra­to­no nubė­gau, o pu­sę tai ėjau, tai bė­gau. Ir vėl gal­vo­jau, kad ma­ra­to­no dau­giau ne­bėg­siu, nors jau prieš tai bu­vau už­si­re­gist­ra­vęs į ki­tą ma­ra­to­ną Len­ki­jo­je, nes re­gist­ra­ci­ja bu­vo pi­ges­nė ir ko­lek­ty­vas rin­ko­si. La­bai bi­jo­da­mas ten va­žia­vau, bet nu­bė­gau vi­są ne­sus­to­da­mas“, – prisiminė šiau­lie­tis.

„Tam­pu ma­ra­to­nų ko­lek­cio­nie­riu­mi“, – šyp­so­si Al­gir­das. Per tuos me­tus yra nu­bė­gęs 14 ma­ra­to­nų. Šių me­tų rug­sė­jo 11 die­ną Vroc­la­ve (Len­ki­ja) bėgs 15-ąjį.

A. Me­dei­kis jau pus­me­tį tre­ni­ruo­ja­si kiek­vie­ną die­ną, pa­si­ža­dė­jo sau kas­dien nu­bėg­ti bent ki­lo­met­rą.

Per­nai Al­gir­das įsto­jo į „Bė­gi­mo klu­bą“, da­ly­vau­ja Lie­tu­vos bė­gi­mo tau­rės eta­puo­se, ko­mer­ci­niuo­se bė­gi­muo­se ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir kai­my­ni­nė­se ša­ly­se. Kiek­vie­ną tre­čia­die­nį 18 va­lan­dą Šiau­liuo­se prie „Auk­si­nio ber­niu­ko“ ve­da bė­gi­mo tre­ni­ruo­tes vi­siems no­rin­tiems pa­bė­gio­ti.

Iš­šū­kiai kū­nui ir dva­siai

Per­nai A. Me­dei­kio iš­šū­kis bu­vo įveik­ti ma­ra­to­ną, o šie­met – žy­gį „eXt­re­me 2x100 km“. Ge­gu­žės mė­ne­sį Jur­bar­ko ra­jo­ne per tris pa­ras žy­gei­viai įvei­kia 200 ki­lo­met­rų. Pir­mą pa­rą ei­na 100 ki­lo­met­rų, pa­rą il­si­si, tre­čią pa­rą vėl nuei­na 100 ki­lo­met­rų.

Prieš žy­gį jis nu­bė­go sa­vo kas­die­ni­nius tris ki­lo­met­rus ir iš­vy­ko į Jur­bar­ką. Po pir­mos die­nos ju­to nuo­var­gį ir skaus­mą ko­jo­se. Kai ku­rie bend­ra­žy­giai nu­spren­dė to­liau ne­bei­ti, įkal­bi­nė­jo ir Al­gir­dą va­žiuo­ti na­mo, bet jis pa­si­li­ko. Nu­mi­go tre­je­tą va­lan­dų ir jau­tė­si vi­siš­kai pail­sė­jęs, dar­gi nu­bė­go tris ki­lo­met­rus.

Tre­čią pa­rą ne­sun­kiai įvei­kė ant­rą šim­tą ki­lo­met­rų ir tą pa­čią die­ną iš­sku­bė­jo į Ma­ri­jam­po­lę su­da­ly­vau­ti pus­ma­ra­to­nio bė­gi­me. Tai­gi, per sa­vait­ga­lį pės­čio­mis ir bėg­te įvei­kė be­veik 230 ki­lo­met­rų.

„Ki­tais me­tais ban­dy­siu nuei­ti 100 ki­lo­met­rų ir iš kar­to nu­bėg­ti ma­ra­to­ną. Atė­jo lai­kas su­da­ly­vau­ti ir ult­ra­ma­ra­to­ne (50–100 km)“, – apie nau­jus iš­šū­kius pra­si­ta­ria Al­gir­das.

Ki­tais me­tais A. Me­dei­kis su dar dviem drau­gais ren­gia­si praei­ti Šv. Jo­kū­bo ke­lią Is­pa­ni­jo­je. Tik rink­sis ne tra­di­ci­nę 830 ki­lo­met­rų tra­są, o dau­giau nei 1000 ki­lo­met­rų, be­si­drie­kian­čią pa­lei van­de­ny­ną. Ka­dan­gi bus nu­to­lę nuo sto­vyk­la­vie­čių, gy­ven­vie­čių, teks mie­go­ti ir pa­la­pi­nė­se. Ant pe­čių ne­šis vi­są man­tą: mais­tą, rū­bus, pa­la­pi­nes, mieg­mai­šius. Tai bus pir­mas toks žy­gis su ne­šu­liais.

Žy­gy­je pla­nuo­ja už­gaiš­ti 25 die­nas, per die­ną nuei­ti po 30–40 ki­lo­met­rų.

A. Me­dei­kis sa­ko, kad pės­čio­mis ar bėg­te įveik­ti il­gus at­stu­mus rei­kia ne tiek fi­zi­nio pa­si­ruo­ši­mo, kiek psi­cho­lo­gi­nio nu­si­tei­ki­mo.

„Kas de­da­si gal­vo­je ei­nant 50,100 ar dau­giau ki­lo­met­rų? Ko­va su sa­vi­mi. Ei­nant 30–40 ki­lo­met­rų su kom­pa­ni­ja, vi­są ke­lią ga­li praei­ti be­si­kal­bė­da­mas. Kai ei­ni dau­giau – kal­bos bai­gia­si“, – pa­tir­ti­mi da­li­ja­si žy­gei­vis.

Kuo taip trau­kia žy­giai, bė­gi­mas?

Al­gir­das sa­ko, kad da­ly­vau­da­mas pės­čių­jų žy­giuo­se pa­ma­tai, ko­kia nuo­sta­biai gra­ži mū­sų ša­lis: „Kar­tais net neį­ta­ri, kiek įspū­din­gų vie­tų yra vi­sai ša­lia, kad ir ap­link Šiau­lius.“

Žy­giai or­ga­ni­zuo­ja­mi be­veik iš­ti­sus me­tus, tad pa­ma­tai sa­vo kraš­tą skir­tin­gais me­tų lai­kais, ir kiek­vie­nas yra sa­vaip ža­vus. Nuo pi­lia­kal­nių at­si­ve­rian­tys vaiz­dai, pau­piai, ato­dan­gos, žvy­ro kar­je­rai, miš­kai, ši­lai ati­ma ža­dą. Yra ekst­re­ma­lių žy­gių, ku­rių tra­sos drie­kia­si pel­ky­nais, upių va­go­mis, brūz­gy­nais, ten­ka kop­ti ir leis­tis sta­čiais skar­džiais.

Bė­gio­ji­mas Al­gir­dą ra­mi­na: „Jei­gu dir­bi pro­ti­nį dar­bą, sun­ki die­na, daug stre­so, tai bė­gi­mas la­bai at­pa­lai­duo­ja. Su­si­kau­pi, pra­de­di bėg­ti ir po dvie­jų ki­lo­met­rų vi­sa įtam­pa iš­si­laks­to.“

Per tuos še­še­rius me­tus, kiek da­ly­vau­ja pės­čių­jų žy­giuo­se, A. Me­dei­kis yra nuė­jęs per 4000 ki­lo­met­rų, per dve­jus me­tus nu­bė­gęs per 2000 ki­lo­met­rų.

Da­bar pir­me­ny­bę tei­kia ma­ra­to­nams, ta­čiau ne­pra­lei­džia ir Lie­tu­vos žy­gių aso­cia­ci­jos įskai­ti­nių žy­gių. Be­veik vi­si Al­gir­do sa­vait­ga­liai užim­ti ne tik va­sa­rą, bet ir ki­tais me­tų lai­kais. Kar­tais per vie­ną sa­vait­ga­lį spė­ja su­da­ly­vau­ti ir tri­juo­se ren­gi­niuo­se.

Ir ne vien žy­giai ar bė­gi­mas jo die­not­var­kė­je, bet ir krep­ši­nis, fut­bo­las, pa­plū­di­mio tink­li­nis ar dvi­ra­čiai.

Va­kar Al­gir­das su ko­le­go­mis da­ly­va­vo tre­čią kar­tą vy­ku­sia­me Ka­ri­nių oro pa­jė­gų pa­plū­di­mio tink­li­nio tur­ny­re Juodk­ran­tė­je ir ta­po nu­ga­lė­to­jais.

„Blo­giau­sia, kai se­ny­vo am­žiaus žmo­nės bė­ga, ta­ve len­kia, o tu, bū­da­mas toks jau­nas, ei­ni. Ta­da nu­ta­riau, kad rei­kia pa­si­temp­ti.“