Lietuvos krepšinio rinktinės strategas Jonas Kazlauskas šiandien švenčia jubiliejų

Turėjo talentą

Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ krepšinio klubo prezidentas Rimantas Endrijaitis „Statybos“ gretose rungtyniavo 1965-1975 m., o 1975-1987 m. ir 1992-1994 m. stovėjo prie šio Vilniaus klubo vyriausiojo trenerio vairo. R.Endrijaičio, kuriam 70 metų, teigimu, J.Kazlauskas visada viską darė protingai ir kryptingai.

„Mes kartu sportavome ir kaip treneris daug metų su juo dirbau. Joną prisimenu įvairiose situacijose: ir aikštelėje, ir už aikštelės, ir kai vedė, ir kai vaikus augino. Krepšinio aikštelėje jis nebuvo labai greitas ar šoklus. Tačiau jis buvo labai protingas. Jis visur suspėdavo, nes protingai iš anksto užsiimdavo reikalingą poziciją. Labai gerai mesdavo. Taip pat ir išskirtinai baudas mesdavo. Jis buvo labai darbštus. Kai po vidurinės mokyklos jis atvyko į Vilnių, buvo labai jaunas. Nenoriu įžeisti, bet tada jis buvo kaip jaunas pagyvenęs žmogus. Tiesiog jo mąstymas buvo labai racionalus ir ramus. Juk jaunam žmogui būdingesnis blaškymasis, o jis tikslingai siekė savo rezultatų, treniruočių procesą vykdė protingai ir kryptingai“, - teigė buvęs „Statybos“ treneris. R.Endrijaitis dar pridūrė, kad krepšininko karjera labai paveikė jo trenerio darbą.

„Jis matė daug visokių varžovų, daug visokių trenerių. Kai jis pradėjo dirbti su jaunais krepšininkais, jo talentas išryškėjo labai greitai. Tiesiog pasimatė, kad jis tai veiklai turi gabumų“, - sakė R.Endrijaitis. „Pieno žvaigždžių“ vadovo teigimu, J.Kazlausko labai stabili nervų sistema. Jis apskaičiuoja visus įmanomus variantus ir nepalūžta, nepasiduoda, jei kur ir pralaimi.

„Jono įdirbis yra neįkainojamas. Jam norėčiau palinkėti sveikatos. Taip pat linkiu kantrybės ir ištvermės šiame nepaprastai sudėtingame darbe - Lietuvos rinktinės trenerio poste“, - teigė R.Endrijaitis.

Išnaudodavo galimybes

Dabar Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje treneriu dirbantis Gintaras Pocius legendiniame sostinės klube žaidė 1981-1983 ir 1985-1989 m. G.Pociaus teigimu, nors kartu jie rungtyniavo neilgai, J.Kazlauskas ir dabar, ir tuomet visiems buvo labai didelis autoritetas.

„Jis buvo labai darbštus ir labai reiklus - tiek sau, tiek komandos draugams. Jis turėjo labai gerą ranką, gerai mesdavo. Buvo labai taiklus. Jis buvo labai protingas krepšininkas, gerai prasiverždavo. Jis jau tada galėjo vadovauti komandai. J.Kazlauskas aikštelėje išnaudodavo kiekvieną menkiausią galimybę“, - sakė G.Pocius.

52-ejų akademijos treneris dar pridūrė, kad kai pats esi žaidęs aukšto lygio krepšinį, žinai visus jo niuansus, iš vidaus viską gerai matai, ateityje gali tai labai gerai panaudoti trenerio karjeroje, ką J.Kazlauskas ir padarė.

„Jubiliejaus proga norėčiau Jonui palinkėti ištvermės, sveikatos ir kantrybės. Ir, žinoma, kad jo trenerio kelyje pasitaikytų tik geros komandos. Linkiu jam visa ko geriausio“, - teigė G.Pocius.

Lošė kortomis

Baltijos moterų krepšinio lygos (BWBL) vadovas Vytenis Urba „Statybos“ klube rungtyniavo 1976-1983 m. „Jis buvo geras snaiperis, penketuko žaidėjas, lyderis. Jo kritikuoti net neįmanoma.“, - teigė V.Urba. Pasak 60-mečio buvusio krepšininko, jie tais laikais su komanda apvažinėjo visą Rusiją, daug matė, iškovojo ne vieną pergalę, patyrė ne vieną pralaimėjimą.

„Beje, už aikštelės ribų jis labai mėgdavo palošti kortomis. Jis buvo rimtas preferanso žaidėjas. Su juo žaisdavo amžiną atilsį Rimas Girskis, taip pat Algimantas Pavilonis, Edmundas Narmontas. Juk skrisdavome, pvz., į Vladivostoką po 11 valandų, tai reikėdavo kažkuo užsiimti“, - sakė V.Urba. Atėjimas į trenerio darbą J.Kazlauskui buvo lemtingas, pridūrė V.Urba. Juk jis galėjo pasirinkti visai kitą profesiją. „Tas lemtingas pasirinkimas jį ir atvedė iki didžiulių aukštumų. Jis sugeba bendrauti, valdyti situaciją, numato, ką reikia toliau daryti, pajaučia kiekvieną žaidėją. O tai menas. Linkiu jam nesustoti, nors pensija ir nebe už kalnų, jis energijos dar turi, tad tegul nesugalvoja išeiti į poilsį“, - sakė V.Urba.

Nerealus snaiperis

Šiuo metu moterų krepšinio klubo „Utena“ vyriausiuoju treneriu dirbantis Alfredas Vainauskas „Statyboje“ žaidė 1978-1989 m. ir 1994-1995 m., o 1995-1997 m. jis buvo ir paskutiniuoju „Statybos“ strategu. Pasak 53-ejų trenerio, J.Kazlauskas visada buvo ir yra atsidavęs krepšiniui.

„Jis buvo vienas iš lyderių, tas, kuris veda komandą į priekį. Jis visiems padėdavo, ypač jauniems. Tai buvo tas žmogus, su kuriuo buvo gera ir malonu bendrauti, smagu žaisti. Tai buvo labai protingas krepšininkas, kaip ir dabar tokiu treneriu tapo. Manau, tai vienas iš Europos vedančiųjų trenerių“, - sakė A.Vainauskas. „Utenos“ trenerio teigimu, J.Kazlauskas įrodė, kad jis yra vertas būti ir CASK strategu, stovėti prie Lietuvos, Graikijos ar Kinijos rinktinių vairo. „Jonas buvo matematikas. Jo visi sprendimai buvo apgalvoti ir teisingi. Taip pat jis buvo nerealus snaiperis. Sugebėdavo nuostabiai mėtyti. Trumpiau tariant, jis turėjo viską, kas reikalinga geram žaidėjui, tai turbūt duota Dievo. Taip pat jis buvo fiziškai ir psichologiškai stiprus“, - sakė A.Vainauskas.

Pasak Utenos klubo stratego, J.Kazlauskas jau būdamas krepšininku mokėjo vadovauti, statyti žaidėjus į vietą ir buvo autoritetas komandai. „Pirmiausia jam norėčiau palinkėti daug sveikatos. Taip pat daug pergalių ir kad liktų toks žmogus, koks yra“, - kalbėjo A.Vainauskas.