Lietuvos rinktinė pasaulio ledo ritulio čempionato I diviziono B grupės turnyre žygiavo kaip iš natų. Nė karto nesėkmės skonio nepajutusi „Mūsų svajonių komanda“ iškovojo aukso medalius bei kelialapį į I diviziono A grupę. Šventė ne tik mūsų ledo ritulininkams, bet ir visai Lietuvai. Tačiau šventės anksčiau ar vėliau baigiasi ir reikia grįžti į kasdienybę, kurioje mūsų ledo ritulininkai turi ne vieną galvos skausmą. O didžiausias jų - infrastruktūros trūkumas. „Hockey Lietuva“ prezidentas Petras Nausėda tikisi, kad šios sėkmingos pirmenybės privers valdžią pagaliau imtis veiksmų.
Nustebino estai
Lietuvos rinktinė turnyre Kaune laimėjo visus penkis susitikimus ir surinko 14 taškų. Sidabro medaliai atiteko 10 taškų surinkusiems japonams, o estai su taip pat 10 taškų pelnė bronzos apdovanojimus. Paskutinę vietą turnyre užėmė ir į II diviziono A grupę iškrito Kroatijos ledo ritulininkai.
„Tikslą - iškovoti aukso medalius ir patekti į aukštesnį divizioną mes jau keliame ne pirmus metus. O šie metai juk buvo ypatingi. Buvo surinkta „Mūsų svajonių komanda“, žaidė Dainius Zubrus ir Darius Kasparaitis, turnyras vyko Lietuvoje. Visi tie faktoriai susidėjo. Juk žaidėme „Žalgirio“ arenoje. Mūsų ledo ritulininkus motyvavo ir Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo euforija, jo patekimas į Eurolygos finalo ketvertą. Visi šie elementai mus vedė į priekį. Todėl viskas dėsningai ir išėjo. Mums „krito kortos“, kaip sakoma. Juk, jeigu jau sekasi, sekasi iki galo“, - „Sporto gyvenimui“ teigė P.Nausėda.
Pirmosiose čempionato rungtynėse lietuviai 3:0 pranoko Kroatijos komandą, antrosiose - 8:3 sutriuškino rumunus, trečiosiose - 6:1 nugalėjo Japonijos rinktinę, ketvirtosiose po pratęsimo 5:4 palaužė Ukrainos ekipą, o paskutinėse turnyro rungtynėse mūsiškiai 4:1 nugalėjo Estijos komandą.
„Iš viso čempionato labiausiai įstrigo paskutinės mūsų rungtynės. Tai buvo rungtynės, vertos finalo vardo. Juk niekas nesitikėjo, kad estai nužygiuos tiek daug ir kovos dėl pirmos vietos. Estai - mūsų draugai, galima sakyti, kaimynai. Taigi mačas tarp dviejų Baltijos šalių buvo tikrai geras. Nors, aišku, galbūt dėl to žaidėjams buvo tik papildomas spaudimas“, - kalbėjo „Hockey Lietuva“ vadovas.
Dvikovoje dėl pirmos vietos su estais Lietuvos rinktinei įvarčius uždirbo Nerijus Ališauskas (8 min.), Jaunius Jasinevičius (16) ir Povilas Verenis (36, 58). Estijos komandoje pasižymėjo Robertas Roba (Robert Rooba (5). Mūsiškiai šiame mače į vartus metė 43 kartus, o estai - 27.
„Estai tikrai nustebino tokiu žaidimu šiame čempionate. O labiausiai nuvylė - Ukraina. Realiai ši rinktinė turėjo kovoti dėl pirmos vietos. Japonai taip pat nedemonstravo žaidimo, kurį visi esame įpratę matyti. Tačiau, žiūrint iš kitos pusės, tai juk Lietuvos komanda gerai žaidė. Taip pat ir estai. Taigi tuos laurus reikėtų uždėti tiems, kurie laimi, o ne tiems, kurie pralaimi. Šiose pirmenybėse išskirčiau lietuvius ir estus, šie ledo ritulininkai pasirodė tikrai puikiai“, - atviravo P.Nausėda.
Laikas atsisveikinti
Lietuviai iškovojo teisę kitąmet žaisti aukštesnėje A grupėje, bet nemažai komandos veteranų būtent po turnyro Kaune baigė savo karjeras. Šios pirmenybės buvo pirmos ir paskutinės, kuriose Lietuvos rinktinės marškinėlius vilkėjo olimpinis čempionas 45-erių D.Kasparaitis. Veikiausiai rinktinėje nebežais ir kitas Šiaurės Amerikos Nacionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL) didžiąją karjeros dalį praleidęs D.Zubrus.
„Nebuvo lengva, bet tai buvo mūsų svajonių komanda ir svajonės išsipildė. Labai malonu užbaigti savo karjerą užėmus pirmą vietą. Negalėčiau sugalvoti geresnės pabaigos“, - kalbėjo D.Kasparaitis.
„Visą laiką tikėjau savo komanda. Visada sakydavau, kad mūsų didžiausi priešai esame patys. Gerbėme visus varžovus, bet svarbiausia yra galvoti apie savo žaidimą. Akcentuoti žaidimą pagal save. Ir tą mes padarėme, - teigė D.Zubrus. - Labai malonu žaisti Lietuvoje. Šiuo metu manau, kad tai buvo mano paskutinės rungtynės. Nuostabu pabaigti čempionatą taip pergalingai, ko nepavyko prieš ketverius metus. Dabar mūsų komanda yra daug geresnė ir gali žaisti aukštesniame lygyje. Reikia toliau kelti žaidimo lygį ir galvoti, kaip išsilaikyti I diviziono A grupėje. Mums reikia keisti supratimą, tikėtis pergalių ir laukti jų iš savęs.“
Už 20 metų, atiduotų rinktinei, buvo pagerbtas net 100 mačų nacionalinėje komandoje sužaidęs Mindaugas Kieras. Susigraudinęs jis paskelbė apie karjeros pabaigą.
„Negalvojau, kad susigraudinsiu, bet prie tiek žiūrovų gauti tokį apdovanojimą buvo ypatinga. Dabar sunku pagalvoti, kad prabėgo 20 metų. Niekada neskaičiuodavau metų, būdavo tiesiog smagu atvažiuoti į rinktinę ir žaisti. Gera būdavo pamatyti savo draugus ir užbaigti sezoną su rinktine. Jau treji metai dirbu su „Hockey Punks“ akademija. Reikia ten įdėti daugiau dėmesio. Reikia versti naują lapą - trenerio. Kaip ledo ritulininkas jau pasitraukiu. Išeinu kaip žaidėjas, bet ateinu kaip treneris. Gal kas nors paims pavyzdį ir norės 20 metų atstovauti Lietuvai“, - pabrėžė M.Kieras.
„Hockey Lietuva“ vadovas pridūrė, jog natūralu, kad veteranai anksčiau ar vėliau pasitraukia. Viskam ateina laikas.
„Žiūrint į ateitį, turime perspektyvaus jaunimo. Tačiau dar anksti kalbėti apie ateitį. Pirmiausia visiems reikia pailsėti, vėl pasiilgti ledo ritulio, perkrauti jėgas, baterijas, o tada matysime. Rinktinė neprapuls ir be veteranų. Manau, viskas tikrai bus gerai“, - įsitikinęs prezidentas.
Trūksta ledo
Sakoma, kad apetitas kyla bevalgant. Taigi, patekus į I diviziono A grupę, pamažu galima pradėti svajoti ir apie elitą. P.Nausėdos teigimu, nieko neturėtų stebinti, kad sportininkai visada galvoja tik apie aukščiausią kartelę.
„Visi drąsiai sako, kad ši „mūsų svajonių komanda“ jau šių metų I diviziono A grupėje nebūtų pasimetusi. Tačiau ateis naujas sezonas, tada ir dėliosime naujus iššūkius, žiūrėsime į naujas aplinkybes. Dabar sunku spėlioti, kiek rinktinė bus pajėgi kitąmet kovoti ir galvoti apie elitą. Tačiau padarysime viską, kad būtų geriausia“, - sakė P.Nausėda.
Ar mūsų šalyje bus ir daugiau tokio lygio varžybų, kaip neseniai pasibaigusios pirmenybės Kaune? Pasak ledo ritulininkų vadovo, Lietuvoje kasmet organizuojama bent po vieną tarptautinį šios sporto šakos turnyrą. Tai išliks ir ateityje. Tiesa, dėl tokio lygio varžybų kol kas konkrečių planų dar nėra: „Mūsų tikslas - per sezoną Lietuvoje surengti bent po vieną tarptautinį ledo ritulio turnyrą. Juk turime ir Baltijos šalių taurės turnyrą, ir esame padavę paraišką kitiems metams jaunimo čempionatui.“
„Hockey Lietuva“ vadovas pasidžiaugė, kad šis čempionatas dar kartą įrodė, kad lietuviai myli ledo ritulį.
„Žmonės Kaune tikrai ėjo į rungtynes, pirko bilietus. Per visą turnyrą turėjome daugiau kaip 35 tūkst. žiūrovų. Tai mums didelis ir įspūdingas skaičius, surinktas per savaitę, - teigė P.Nausėda. - Galima sakyti, kad ledo ritulys jau gali konkuruoti su krepšiniu Lietuvoje dėl dėmesio. Tai netgi sveika konkurencija. Manau, šiai dienai mes, ledo ritulys, tikrai nusipelnėme antros vietos Lietuvoje po krepšinio.“
Tačiau po džiaugsmingų ovacijų ir auksinės pergalės reikia grįžti į realybę. Nors ledo ritulininkai pasaulio čempionato Kaune metu ir dalijosi viena arena su krepšininkais, nors ir nori užimti antrą vietą Lietuvoje po „antrosios religijos“ atstovų, bet jų bėdos anaiptol ne vienodos. Pasak P.Nausėdos, vienareikšmiškai pagrindinė ledo ritulio problema Lietuvoje - infrastruktūra.
„Šioje vietoje situacija labai prasta. Vilniuje net netelpa visi norintys sportuoti vaikai. Jau nebe pirmi metai, galbūt net penkti, kai mokyklos nebegali priimti vaikų, norinčių užsiimti šia sporto šaka. Dėl to kenčia ir vaikai, norintys išbandyti dailųjį ar greitąjį čiuožimus. Ledo sporto šakų atstovai netelpa fiziškai. Dėl infrastruktūros trūkumo šlubuoja ir klubinis Lietuvos ledo ritulys. Todėl jo negalime pakelti ar bent pasiekti deramą lygį. Kai kuriuose miestuose ledą galima rasti tik „Akropoliuose“. Valdžia tikrai turi į tai atkreipti dėmesį. Tai kažkaip turi judėti į priekį“, - kalbėjo „Hockey Lietuva“ prezidentas.
P.Nausėda, paklaustas, ar tiki, kad šis sėkmingas istorinis pasaulio čempionatas Kaune pridės ledo rituliui dar daugiau pliusų ir valdžia sureaguos, atsakė: „Manau, kiekviename mieste, kiekvienoje valdžioje yra mąstančių žmonių. Tad tie mąstantys turėtų nesėdėti vietoje, o imtis veiksmų ir viskas bus gerai.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą