Lietuvos sportininkai į Rio de Žaneirą išvyko įgyvendinti olimpinių svajonių
Lietuvos rinktinėje - dvi olimpinės čempionės, du Europos žaidynių čempionai, 13 sportininkų yra pasaulio čempionatų medalininkai. Be krepšinio rinktinės, daugiausiai sportininkų yra lengvosios atletikos, irklavimo, baidarių ir kanojų irklavimo komandose. Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse dalyvaus tenisininkas iš Lietuvos - olimpiniuose kortuose žais Ričardas Berankis. Santa Pakenytė - pirmoji Lietuvos dziudo atstovė moteris, žengsianti ant olimpinių žaidynių tatamio. Jauniausias olimpinės rinktinės narys - 18-metis irkluotojas Armandas Kelmelis, o vyriausias - 48-erių šaulys Ronaldas Račinskas.
Iš viso mūsų olimpinėje rinktinėje 19 moterų ir 48 vyrai. Prizinių vietų (1-8) tikimasi iš baidarių ir kanojų irkluotojų, boksininkų, buriuotojos, dviračių sporto, sunkiosios atletikos ir dziudo atstovų, irkluotojų, krepšininkų, plaukikų, penkiakovininkų.
„Tikėjome, kad Brazilijoje dalyvaus gausiausia sportininkų delegacija Lietuvos istorijoje. Planavome, kad Lietuvai jose atstovaus apie 70 sportininkų. Priartėjome prie to skaičiaus, kuris numatytas programoje, tačiau jo pasiekti nepavyko“, - sakė Lietuvos olimpinio sporto centro direktorius, programos „Rio 2016“ ekspertų komisijos vadovas Linas Tubelis.
Paskutiniai iš mūsiškių į olimpinį traukinį įšoko A.Kelmelis ir 19-metis plaukikas Andrius Šidlauskas. Šis liepos 2 d. atvirojo Liuksemburgo čempionato 100 m plaukimo krūtine atrankoje finišavo per 1 min. 0,53 sek. ir įvykdė olimpinių žaidynių A normatyvą, o finale iškovojo aukso medalį (1 min. 1,06 sek.). O liepos 13 d. paaiškėjo, kad 23-ejų irkluotojui Rolandui Maščinskui patyrus traumą jo porininkui 27-erių Sauliui Riteriui (Ritter) į dvivietę valtį buvo paskirtas 30-metis Mindaugas Griškonis. O atsilaisvinusi jo vieta vienvietėje atiteko Europos jaunių čempionui A.Kelmeliui.
„Gaila ir Rolando, ir viso įdėto darbo, tačiau toks likimas ir nieko nepakeisi. Manau, Mindaugas turi daugiausiai patirties iš visų mūsų irkluotojų, esame kartu dvivietėje startavę 2013, 2014 ir 2015 m. Nors visa ta situacija šiek tiek išmušė iš vėžių, bet turint didžiausių norų galima bet kokias problemas įveikti. Niekas nežino, kaip būtų buvę, niekas nežino, kaip bus. Tikimės tik geriausio. Kasdien vis geriau kartu irkluojame“, - teigė S.Riteris.
Artėjant olimpinėms žaidynėms, liepos 18 d., liūdna žinia pasiekė Lietuvos badmintono federaciją (LBF) ir olimpietę Akvilę Stapušaitytę. 30-metė badmintonininkė neteko galimybės kartu su Lietuvos rinktine vykti į Braziliją ir startuoti olimpiadoje. Apie tai LTOK informavo LBF, gavusi oficialų Pasaulio badmintono federacijos (PBF) pranešimą. Pagal olimpinių žaidynių reglamentą, badmintono sporto šakoje gali rungtis 172 žaidėjai - 86 moterys ir 86 vyrai. Jei kuris nors žaidėjas žaidžia keliose kategorijose (pavyzdžiui, ir dvejetuose, ir mišriuose dvejetuose), atsiranda papildoma vieta vienetų kategorijoje.
Kaip teigiama Lietuvos badmintono federacijos rašte, likus vos kelioms valandoms iki galutinio Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių akreditacijų patvirtinimo termino (liepos 18 d. 23 val. 59 min. Rio de Žaneiro laiku), Kinijos nacionalinis olimpinis komitetas ir Kinijos badmintono federacija atšaukė moterų badmintono dvejetų porą Tian Čing (Tian Qing) ir Džao Junlei (Zhao Yunlei), ir vietoje šių sportininkių į žaidynes delegavo kitas žaidėjas - Luo Jing (Luo Ying) ir Luo Ju (Luo Yu).
Badmintonininkė Džao Junlei buvo viena iš sportininkių, olimpinėse žaidynėse turėjusių žaisti dviejose kategorijose, todėl buvo atsiradusi papildoma vieta badmintono moterų vienetų rungtyje pajėgiausiai Lietuvos badmintonininkei A.Stapušaitytei.
Deja, kaip pranešė PBF, atšaukus Kinijos moterų dvejetų porą, teko panaikinti papildomą vietą badmintono moterų vienetų rungtyje, todėl Lietuvos olimpietė A.Stapušaitytė neteko galimybės dalyvauti trečiosiose olimpinėse žaidynėse savo karjeroje.
Olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje Lietuvos delegacijos vėliavneše paskirta buriuotoja Gintarė Šait (Scheidt).
„Pavyzdžiui, olimpinių čempionių plaukikės Rūtos Meilutytės ar penkiakovininkės Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės startai vyks anksčiau, o olimpinės vicečempionės G.Šait - vėliau. Tad gal ji labiau tiktų būti vėliavneše. Juk ir jos vyras Robertas yra Brazilijos buriuotojas. Tai labai populiari pora Brazilijoje. Jos vyras du kartus buvo savo šalies vėliavnešys. Mums tai būtų simboliška, kad daug laiko Brazilijoje praleidžianti „braziliška marti“ neš mūsų vėliavą“, - teigė LTOK vadovė.
Olimpinė vicečempionė prisipažino, kad šios pareigos jai buvo netikėtos, staigmena. Tai yra didelė garbė, bet ir didelė atsakomybė.
„Tikrai žinau, kad yra vertesnių sportininkų nešti vėliavą, bet jei taip pasirinko, tai padarysiu su atvira širdimi. Manau, viskas bus šaunu. Visi turbūt girdėjo daug visokių atsiliepimų apie Rio de Žaneirą, tad visiems linkiu vykti ten pozityviai nusiteikus, nerinkti neigiamų emocijų ir vykti su šypsena, mėgautis kiekviena akimirka, nes jos labai greitai prabėga“, - teigė G.Šait, kuriai tai bus jau trečioji olimpiada. Pasak buriuotojos, dėl šio faktoriaus kojos jai nebeturėtų drebėti, tad tai bus pranašumas prieš jaunesnes sportininkes.
Kartu su olimpiečiais į Rio de Žaneirą vyks 41 treneris, 25 žmonių personalo grupė - gydytojai ir kiti specialistai, misijoje dirbs 9 žmonės, žaidynėse teisėjaus 8 lietuviai. Tai Edvinas Krungolcas ir Andrejus Zadneprovskis (abu - šiuolaikinė penkiakovė), Edmundas Daukantas ir Algirdas Raslanas (abu - irklavimas), Valentina Bagrijeva, Irina Katinienė ir Viktoras Šurpikas (visi - gimnastika).
Liepos 15 d. Vilniuje vyko oficialios Lietuvos olimpiečių palydėtuvės į Rio de Žaneirą. Tiesa, renginyje dalyvavo tik 27 olimpiečiai iš 67, mat dalis sportininkų į žaidynes vyks tiesiai iš treniruočių stovyklų užsienyje. Olimpinę krepšininkų rinktinę LTOK prezidentė į Rio de Žaneirą išlydėjo liepos 18 d. Kaune, po rungtynių su Ispanijos komanda.
„Jūs gavote šansą parodyti pasauliui, ką sugebate, ko esate verti. Jūs išvažiuojate į turbūt svarbiausią startą savo gyvenime. Noriu jums priminti, kad ant jūsų marškinėlių parašyta „Saulius“, „Diana“, „Airinė“ ir dar daug kitų vardų, bet yra ir vienas bendras užrašas visiems - „Lietuva“. Tai reiškia, kad jūsų komanda yra ne tik komandos draugai, treneriai, aptarnaujantis personalas, bet ir visa Lietuva. Ir ji visa jus palaikys, džiaugsis jūsų pergalėmis, galbūt kažkas nusivils, kai nesiseks. Linkiu, kad jūsų visų svajonės išsipildytų, nes tai yra ir mūsų svajonės“, - sakė D.Gudzinevičiūtė.
LTOK 2013-2016 m. sportininkams rengti ir dalyvauti Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse skyrė 11,5 mln. eurų (iš jų 1,6 mln. eurų dalyvauti žaidynėse). Planuojama, kad Lietuvos delegacijos dalyvavimas 2016 m. olimpinėse žaidynėse atsieis tris kartus brangiau nei dalyvavimas 2012 m. žaidynėse Londone.
Iš viso olimpinėse žaidynėse varžysis apie 10,5 tūkst. atletų iš 206 šalių.
Parengta pagal savaitraščio „Respublika" priedą „Sporto gyvenimas"
Rašyti komentarą