Nuo 2004 m. Vilniaus „Žalgirio“ komandos nariu buvęs M. Čepas svariai prisidėjo prie legendinio klubo išlikimo kritiniais metais. 2008 m. senasis „Žalgiris“ pateko į finansinę smegduobę, o 2009 m. pradžioje iškilo grėsmė, kad klubas bus ištrintas iš Lietuvos futbolo žemėlapio. Tuo metu ištikimiausių „Žalgirio“ sirgalių, futbolininkų ir trenerių iniciatyva gimė naujasis - Vilniaus miesto futbolo draugijos (VMFD) klubas „Žalgiris“. 2009 m. ekipos vyriausiuoju treneriu buvęs M. Čepas padėjo išlikti tik iš idėjos žaidusiai komandai. Praėjus sunkiausiems laikams jis trejus metus darbavosi „Žalgirio“ trenerių štabe, kol praėjusių metų pabaigoje klubo vadovybė nusprendė nepratęsti sutarties. Ši žinia sukėlė didelį klubo gerbėjų nepasitenkinimą, nusivylimo neslėpė ir pats M. Čepas.
Tačiau gyvenimas nestovi vietoje ir, uždarius vienas duris, netrukus atsiveria kitos. Balandžio pradžioje atsistatydino Gargždų „Bangos“ vyriausiasis treneris Vaidas Žutautas. Praėjusią savaitę jo vietą užėmė M. Čepas. Sėkmingai pradėjusi čempionatą ir per pirmus du turus surinkusi 4 taškus, vėliau „Banga“ krito į duobę ir patyrė keturias nesėkmes iš eilės. Nepavyko šios pralaimėjimų serijos nutraukti ir M. Čepui. Pirmasis naujojo stratego mačas Vilniuje su „Žalgiriu“ baigėsi nesėkme 2:4. Po 7 rungtynių turinti 4 taškus „Banga“ A lygos pirmenybėse užima 7-ą vietą.
„Komanda išgyvena sudėtingą laikotarpį, - neslėpė naujasis „Bangos“ vyriausiasis treneris. - Mums būtina bent viena pergalė, ji leistų šiek tiek laisviau atsikvėpti. Komanda tikrai turi potencialo, bet jaučiamas šioks toks susikaustymas, nepasitikėjimas savo jėgomis. Mano pagrindinis tikslas - įtikinti futbolininkus, kad jie gali žaisti su visais varžovais. Noriu, kad kiekvienose rungtynėse jie kovotų iki galo. Tada ateis ir pergalės“.
- Ar ilgai svarstėte sulaukęs Gargždų „Bangos“ vadovų pasiūlymo? - „Sporto gyvenimas“ paklausė M. ČEPO.
- Visų pirma jis man buvo labai netikėtas. Tiesa, pirmas kontaktas buvo dar 2009-aisiais, bet tuo metu aš buvau įsipareigojęs naujajam „Žalgirio“ klubui ir paprasčiausiai negalėjau priimti „Bangos“ pasiūlymo. O šį kartą jokių kliūčių ar barjerų nebuvo. Su „Žalgiriu“ sutartis pasibaigė praėjusių metų lapkritį, naujo pasiūlymo nesulaukiau, tad tikrai apsidžiaugiau sulaukęs tokio pasiūlymo. Aišku, reikėjo pasitarti su šeima, bet ji mane suprato ir palaikė. Žinote, treneriui be darbo ilgai būti negalima. Gerai, kad šiek tiek pailsėjau, bet jau buvau pasiilgęs realios veiklos.
- Simboliška, bet naują karjeros etapą pradėjote nuo susitikimo su senuoju - Vilniaus „Žalgirio“ klubu. Kaip jautėtės žinodamas, kad reikės debiutuoti rungtynėse su buvusia ekipa?
- Emocinis užtaisas buvo labai stiprus. Nuo 2004 m. mano gyvenimas buvo susietas su „Žalgiriu“. Su šia komanda mačiau ir šilto, ir šalto, išgyvenau ir pergalių, ir skaudžių pralaimėjimų laikus. Ir štai pirmą kartą teko atsidurti skirtingose barikadų pusėse. Jausmas tikrai buvo neįprastas. Bet kai prasideda darbas, sentimentai baigiasi. „Žalgiriui“ mano paslaugų nebereikėjo, klubo vadovai nematė manęs komandoje. Esu laimingas, kad atsirado kitas klubas, kurio vadovai pasiūlė man užimti vyriausiojo trenerio postą. Dabar jau aš turiu parodyti jiems, kad esu vertas to pasitikėjimo, kad galiu padėti komandai įgyvendinti jai keliamus tikslus.
- Vilniuje „Banga“ pademonstravo geros kokybės futbolą, „Žalgiris“, nors ir laimėjo, dėl pergalės turėjo rimtai paplušėti. Gal įtakos turėjo ir tai, kad jūs puikiai pažįstate „Žalgirio“ futbolininkus, žinote jų taktines schemas ir pan.?
- Ne, mano žinios apie „Žalgirį“ jau paseno. Man neteko dirbti pagrindinėje komandoje, kai į ją atėjo Marekas Zubas, tad ir jos paslapčių aš nežinau. Tiesa, komandoje liko daug pažįstamų futbolininkų, bet yra ir naujokų. Mes tiesiog žaidėme savo žaidimą, kovojome, neleidome žalgiriečiams laisvai jaustis aikštėje. Bent jau pirmame kėlinyje futbolininkams pavyko įgyvendinti žaidimo planą. Tačiau antrame kėlinyje žaidėjams pakirto kojas, o „Žalgirio“ futbolininkai tuo sėkmingai pasinaudojo.
- „Bangos“ klube debiutavote rungtynėmis išvykoje su „Žalgiriu“. O savo naujojo klubo gerbėjams prisistatysite rytoj Gargžduose su Klaipėdos „Atlantu“. Ne paslaptis, kad šioje komandoje 2000-2003 m. prabėgo geriausi jūsų futbolininko karjeros metai. Ar liko kokių nors sentimentų uostamiesčio ekipai?
- Be abejo, prisiminimai iš tų laikų yra patys geriausi. Puikus miestas, puiki komanda. Visus tuos metus kovojome dėl aukščiausių vietų, dėl garbingiausių trofėjų. Bet dabar visi prisiminimai nueina į antrą planą. Pradedu naują gyvenimo ir darbo etapą, kuriame visos mintys ir jėgos bus skirtos tik „Bangai“. Žinau, kad laukia labai sudėtingos ir sunkios rungtynės. Ir ne tik dėl to, kad „Atlantas“ yra čempionato lyderis. Papildomos intrigos prideda ir faktas, kad jie yra mūsų kaimynai. Jau dabar vietinėje spaudoje daug dėmesio skiriama būsimam mačui, dvikova vadinama Vakarų Lietuvos derbiu. Neabejoju, jei bus palankios oro sąlygos, stadionas bus pilnutėlis.
- Beje, ar prieš sezoną tikėjotės, kad Klaipėdos „Atlantas“ baigiantis pirmajam A lygos ratui žengs pirmoje turnyro lentelės vietoje?
- Neabejojau, kad atėjus naujam treneriui klaipėdiečiai nebus autsaideriai ar vidutiniokai. Bet kad jie bus pirmoje vietoje ir demonstruos tokį galingą žaidimą - to niekas nesitikėjo. „Atlantas“ maloniai nustebino. Tuo labiau kad komandoje pagrindinis vaidmuo skirtas Lietuvos futbolininkams. Jei neklystu, „Atlanto“ sudėtyje yra keli futbolininkai iš Rusijos, bet absoliuti dauguma - lietuviai.
- O štai „Bangoje“ yra net 12 legionierių. Kaip manote, ar komandai reikia tiek užsieniečių. Tuo labiau kad pagal A lygos nuostatus aikštėje vienu metu gali būti tik penki legionieriai.
- Klubo vadovai prieš sezoną taip suformavo komandą, aš šiuo atveju negaliu nieko komentuoti. Aš į žaidėjo asmens dokumentus nežiūriu. Jei lietuvis bus geresnis už užsienietį, treniruotėse įrodys, kad yra vertas žaisti - jis ir žais. Tikrai neprivalau aikštėje laikyti penkių legionierių. Nebent jie būtų geresni už lietuvius. Man ir pačiam teko paragauti legionieriaus duonos nors ir artimame, bet vis dėlto - užsienyje. Tada labai aiškiai pajutau, kaip skiriasi reikalavimai vietiniams futbolininkams ir užsieniečiams. Jei tik komanda prasčiau sužaisdavo arba pralaimėdavo - pirmiausia „skalpuodavo“ legionierius. Ir tai yra normalu, nes jei užsienietis užima vietinio futbolininko vietą aikštėje, jis privalo dirbti dvigubai geriau.
- Mindaugai, jums dar tik 34-eri, bet trenerio darbo stažas siekia jau aštuonerius metus. Per tą laiką dirbote greta tokių futbolo specialistų kaip Kęstutis Latoža, Saulius Širmelis, Arminas Narbekovas, Igoris Pankratjevas, Vitalijus Stankevičius. Buvo ir užsieniečių - Viačeslavas Mogilnas, Damiras Petravičius. Kuris iš jų padarė jums didžiausią įtaką?
- Žinote, kiekvienas treneris turėjo kažką savito, iš kiekvieno pasisėmiau žinių, patirties ir idėjų. Tikrai nenoriu išskirti vieno ar kito trenerio. Ne dėl to, kad ko nors bijočiau, tiesiog darbas su visais treneriais buvo labai naudingas.
- Futbolininko karjerą dėl sveikatos problemų baigėte būdamas 26-erių. Ar iš karto tvirtai apsisprendėte, kad būsite futbolo komandos treneriu?
- Didesnių abejonių nebuvo. Mane traukė trenerio darbas, galvojau, kad būtų gerai susieti savo ateitį su šia veikla. Galėčiau palyginti trenerį su režisieriumi. Gauni aktorius ir su jais kuri futbolo spektaklį. Man tai patinka, tad esu laimingas, kad vėl galiu užsiimti mėgstama veikla.
- Nors, vertinant trenerių veiklos masteliais, esate labai jaunas specialistas, vyriausiojo trenerio darbas jums nėra naujas. Nuo 2008 m. vidurio iki 2010 m. pradžios vadovavote Vilniaus „Žalgirio“ komandai.
- Iki šiol puikiai pamenu pačias pirmąsias „Žalgirio“ rungtynes, kai pasitraukus V.Mogilnui man pačiam teko vadovauti komandai. Žaidėme „Žalgirio“ stadione su „Šiauliais“, mačas baigėsi lygiosiomis 1:1. Namie turiu net ir tų rungtynių protokolą. Tai buvo puiki patirtis, nauji, aštrūs įspūdžiai. O 2009-aisiais, kai su senojo „Žalgirio“ sirgaliais įkūrėme naują VMFD „Žalgiris“ klubą, teko ne tik treniruoti, bet ir užsiimti visais kitais darbais. Ieškoti rėmėjų, organizuoti komandos darbą, įtikinti futbolininkus, kad jie neišeitų kitur, kad klubas išliktų, išgyventų sunkiausius metus. Tai irgi buvo naudinga patirtis, nors ir nelabai susijusi su trenerio darbu. Neabejoju, kad ji man ateityje dar pravers.
Mindaugas Čepas
Gimė 1978 m. rugpjūčio 6 d., Vilniuje
Klubai
1995 m. Panevėžio „FK Ekranas“
1995 m. Vilniaus „Alsa“
1996 m. Panevėžio „FK Ekranas“
1996 m. Vilniaus „Žalgiris-2“
1996-1998 m. Šiaulių „Kareda“
1999 m. Klaipėdos „Atlantas“
1999-2000 m. Ventspilio „Ventspils“
2000-2003 m. Klaipėdos „Atlantas“
2004 m. Vilniaus „Žalgiris“
Treniruotos komandos
2004-2008 m. Vilniaus „Žalgiris“ (asistentas)
2008-2009 m. Vilniaus „Žalgiris“ (vyr.treneris)
2010-2012 m. Vilniaus „Žalgiris“ (asistentas
2013 m. Gargždų „Banga“ (vyr.treneris)
Pasiekimai
Lietuvos čempionas (1997 ir 1998 m. - su Šiaulių „Kareda“), vicečempionas (2001 ir 2003 m. - su „Atlantu“, 2011 ir 2012 m. - su „Žalgiriu“); LFF taurės laimėtojas (2001 ir 2003 m. su „Atlantu“ ir 2012 m. - su „Žalgiriu“); Latvijos vicečempionas (2000 m.).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą