Klestintis verslininkas M. Erzogas visą laisvalaikį skyrė didžiausiai savo gyvenimo aistrai - kopimui į kalnus. Nuodugniai susipažinęs su Alpėmis (aukščiausias taškas - 4808 metrai), M. Erzogas nusprendė išmėginti jėgas kitame planetos pakraštyje - Himalajuose. 1950 metais jis vadovavo ekspedicijai, šturmavusiai pavojingiausią iš 8 kilometrų aukščio viršukalnių - Anapurną, kuri buvo laikoma neįveikiama.
Žygį vainikavo sėkmė - M. Erzogas kartu su porininku Lui Lašenaliu (Louis Lachenal) buvo pirmieji, įkopę į Anapurną. Pokarinei Prancūzijai, kuriai, pasak amžininkų, "labai reikėjo didvyrių”, šis įvykis tapo sensacija. Bet, kaip ir kiekvienas triumfas, Anapurnos įveikimas brangiai kainavo. Abu alpinistai dėl nušalimo neteko visų kojų pirštų, o M. Erzogas - dar ir beveik visų rankų pirštų.
Bet praradimų našta buvo nepalyginama su pergalės euforija. 1950 metų birželio 3-ioji tapo istorine diena pasaulio alpinistams. Ataskaita apie ekspediciją buvo išversta į keturias dešimtis kalbų. Pasakojimas buvo baigiamas simboline fraze: "Žmonių gyvenime yra ir kitų Anapurnų&”
Grįžęs į Prancūziją, M. Erzogas ilgai vadovavo Sporto ir jaunimo ministerijai, ėjo kitas svarbias pareigas. Nuo 1970 metų jis buvo Tarptautinio olimpinio komiteto narys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą