Nervų ir kantrybės kova

Niujorke (JAV) vykstančiame mače dėl pasaulio šachmatų čempiono vardo savo pranašumo kol kas negali įrodyti nei titulą ginantis norvegas Magnusas Karlsenas (Magnus Carlsen), nei pretendentas iš Rusijos Sergejus Kariakinas. Rezultatas lygus 2-2. Iniciatyva priklauso norvegui, bet rusas vis sugeba apsiginti. Daugkartinis Lietuvos čempionas Šarūnas Šulskis mano, kad artėja lūžio momentas. Tik neaišku, į kurią pusę įvyks tas lūžis. M.Karlsenas turėtų pralaužti ledus, bet, jei ne, nervingumas gali nulemti klaidą.

Dviejų didmeistrių mačas, kurio prizų fondą sudaro 1 mln. eurų, prikaustė visų šachmatų mėgėjų dėmesį. Profesionalų dėmesį, žinoma, taip pat, nors Lietuvoje sekti kovą trukdo laiko skirtumas. Po ketvirtosios partijos Š.Šulskis nuėjo miegoti pusę keturių nakties. Kol kas tiek jis, tiek kiti mačo stebėtojai išvydo tik lygiąsias, nors čempionas spaudžia pretendentą.

„Iniciatyva aiškiai priklauso M.Karlsenui. Ir ketvirtojoje partijoje S.Kariakinas vos atsilaikė. Dabartinė mačo eiga tuo ir pasižymi - M.Karlsenas spaudžia, o S.Kariakinas vienpusiškai ginasi, dažnai aklai ginasi. Tuo pasižymėjo dvi paskutinės partijos, ypač ketvirtoji. S.Kariakinas žaidė baltosiomis figūromis, ši spalva įpareigoja iniciatyvai, bet dar nepasiekus 20-ojo ėjimo jis gavo tokią padėtį, kad, liaudiškai kalbant, teko užsikasti, išgyventi. Jis gynėsi, pasyviai, bet labai tvirtai. Už tai jį galima pagirti“, - komentavo mačą Š.Šulskis.

M.Karlsenas buvo netoli pergalės ir trečiojoje partijoje. „S.Kariakinas išsisuko kaip ungurys, nors jau buvo be pėstininko. Nuėjau miegoti įsitikinęs, kad M.Karlsenas laimės trečiąją partiją. Ryte sužinojau, kad S.Kariakinas per plauką išsigelbėjo. Pasaulio čempionas demonstravo gerą techniką, bet S.Kariakinas vėlgi apsigynė. Retas jo vietoje būtų apsigynęs“, - sakė Š.Šulskis. Vakar mače buvo poilsio diena. Beje, M.Karlsenui poilsio dienos nepatinka. Norvegas norėtų žaisti be pertraukų, nors partija trunka šešias valandas ir net ilgiau.

Pasak Š.Šulskio, abu mačo dalyviai dabar yra pačiame jėgų žydėjime. Norvegui lapkričio 30 d. sukaks 26-eri. Pasaulio čempionu jis tapo 2013 m., kai įveikė indą Višvanataną Anandą (Viswanathan Anand). Po metų M.Karlsenas mače su V.Anandu apgynė titulą. 26 metų S.Kariakinas šių metų kovą laimėjo kandidatų turnyrą Maskvoje.

Niujorke numatyta 12 partijų. Čempionu taps tas šachmatininkas, kuris surinks 6,5 tšk. „Artėja persilaužimo momentas, bet nėra aišku, į kurią pusę. Be abejo, M.Karlsenas jaučia, kad varžovas vos laikosi, bet jis vis dar laikosi, nėra palaužtas. Atrodė, kad konferencijoje po partijos M.Karlsenas buvo susinervinęs. Pergalė jam būtų labai svarbi, kaip įvartis futbole. Jis galėtų atsipūsti, o dabar tikrumo nėra“, - svarstė Š.Šulskis.

Kažkas socialiniame tinkle pajuokavo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turėtų paskirti S.Kariakiną gynybos ministru. Rusijos žiniasklaida skelbia, kad taip gerai nesigina joks kitas pasaulio šachmatininkas. „Kopiant į viršų taip, kaip kopia S.Kariakinas, reikia ir pergalių, pramušamosios galios. Aišku, yra buvę istorijoje ir pasaulio čempionų - gynėjų. Į atmintį ateina Tigrano Petrosiano iš Armėnijos pavardė. Jis labai retai pralošdavo, buvo labai atsargus, ir tapo pasaulio čempionu. Jei esi nepramušamas, užtenka laimėti 1-2 partijas. Bet kol kas nebuvau atkreipęs dėmesio, kad tokiu dideliu polinkiu į gynybą būtų pasižymėjęs S.Kariakinas“, - teigė Š.Šulskis.

Jo nuomone, lūžis gali įvykti į bet kurią pusę: „Jei M.Karlseną išves iš pusiausvyros tokia kieta, kibi gynyba ir jis padarys kažką nervingo, viskas gali pakrypti ne jo naudai. Kita vertus, jei jis išmintingai įvertins padėtį, tai, kad varžovas tiesiog aklai ginasi, jei jis jaus savo pranašumą, nepritrūks kantrybės... Reikia nepasiduoti nervams. M.Karlseną visi pažįsta kaip labai kultūringą šachmatininką, bet čia yra sportas, kova, nervai. Nesiryžtu daryti prognozių. M.Karlseno persvara aiški, bet frontas nepralaužtas“.

Viena norvego pergalė galėtų būti lemiamas smūgis. „S.Kariakinas bent jau negalėtų žaisti taip, kaip iki šiol, šypsotis po išgyvenimo. Jam reikėtų parodyti kumštį“, - sakė Š.Šulskis.

Jei po 12-os partijų rezultatas bus lygus, lapkričio 30 d., kaip tik per M.Karlseno gimtadienį, bus žaidžiamos papildomos greitųjų šachmatų partijos. Š.Šulskis nesiryžo prognozuoti, kas jose turėtų pranašumą. „Žiūrint į tai, kas geriau žaidžia greitaisiais, gal reikėtų išskirti M.Karlseną, nes jis yra buvęs ir greitųjų šachmatų čempionu. Bet jei reikės papildomų partijų, tai nebus atsipalaidavusių šachmatininkų žaidimas. Čia neužtenka sakyti, kad gal pranašumas bus M.Karlseno, nes jis turi daugiau titulų. Tai labai priklausys nuo psichologinės būsenos, kaip bus prieita iki to rezultato 6:6. Įsivaizduokime, kad M.Karlsenas pirmauja 6:5, jam paskutinėje partijoje užtenka lygiųjų, ir čia S.Kariakinas padaro žygdarbį. Aišku, tokiu atveju ir greituosiuose šachmatuose S.Kariakinas turėtų persvarą. Priešingu atveju viskas būtų atvirkščiai“, - teigė Š.Šulskis.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"