Neužmirštas "Glestum"

Futbolo klubas "Glestum" šiandien - jau istorija. Tik ne tiems, kurie treniravo, žaidė, organizavo, rėmė, tikėjo.

"Negaliu nepadėkoti sezono metu susiformavusio nuostabaus kolektyvo nariams - jie komandai atidavė viską. Tarp futbolininkų buvo ir studentų, ir dirbančių žmonių, bet jie ėjo į treniruotes, vyko į rungtynes
nepaisydami to, kad nebuvo finansinio motyvo - dėl to noras nedingo. Pagal finansines galimybes dirbo klubo vadovai, džiugino futbolo mokyklos direktoriaus Antano Adomyno požiūris, sezoną užbaigti padėjo nauja rėmėjų grupė. Visi įnešė savo dalį", - sako komandą treniravęs Rimantas Skersys.

Jauniausia I lygos komanda tikrai netapo blogiausia. Sunkesnė buvo pirmoji sezono pusė, mat jauni "Glestum" futbolininkai žaidė dviem frontais - I lygoje ir Lietuvos moksleivių čempionate. Žingsnis po žingsnio, komanda įsibėgėjo ir, puikiai užbaigusi sezoną, su 27 taškais turnyrinėje lentelėje užėmė 5 vietą.

Klaipėdos ekipa nebuvo "patrankų mėsa" - daugiausiai įvarčių (po 4) komanda praleido tik dvejose rungtynėse su čempione tapusia "Šilute". Ketveriose rungtynėse klaipėdiečiai taškus prarado paskutinėmis susitikimų akimirkomis.

Su treneriu R. Skersiu kalbam apie viską: pranašumus, trūkumus, kas buvo, kas bus.

Tai ar jie pasiteisino komandos sezono lūkesčiai?

Žinojome, kad esame jauna ir mėgėjiško statuso komanda - joje nebuvo nei vieno profesionalaus futbolininko, tačiau vistiek nesinorėjo vadovautis "lūzerio" filosofija. Ir nebuvome tokie. Be to, siekėme suteikti galimybę žaisti futbolo mokyklos jaunimui. Šį tikslą įvykdėme. Pažiūrėkite į statistiką - I lygoje atlikome daugiausiai keitimų, kaskart išnaudodavome beveik visus leidžiamus. Startinėje sudėtyje nuolat buvo bent keli visiškai jauni, 16-17 metų futbolininkai. Visi, vienas daugiau, kitas mažiau gavo paragauti žaidimo, nebuvo nesveikų ambicijų dėl aikštelėje praleisto laiko ar kitų sprendimų.

Prieš sezoną sakėte, kad komanda turi vyresniųjų "stuburą". Ar sugyveno jaunimas su "seniais"?

Taip, visą sezoną žaidė keli vyresni ir patyrę žaidėjai: Audrius Šopis, Andrius Piekus, Stasys Vyšniauskas. Prasidėjus čempionatui pasitraukė Liudvikas Valius, Maksimas Alilujevas, traumą gavo Gediminas Zubernis. Vyresnieji jaunuosius komandos narius ne tik futbolo, bet ir disciplinos, gyvenimo mokė, tarp jų nebuvo jokios atskirties. Vyresnieji įrodė, kad norint žaisti galima visada. Pavyzdžiui, A. Piekus buvo vienas vyriausių žaidėjų, žmogus dirba, bet sąžiningai lankė treniruotes ir tik dėl gautų kortelių vienerias varžybas buvo priverstas praleisti. Šis žmogus buvo kaip neformalus kapitonas. Nesuklyskit, jo neišskiriu, lygiai tą patį galiu pasakyti ir apie kitus vyresnius žaidėjus.

O ką išskirtumėte iš jaunųjų futbolininkų?

Didelį žingsnį žengė Justas Vilavičius ir Deividas Lukošius - šiai dienai tai geriausia jų sezonas karjeroje. Geras D. Lukošiaus žaidimas neliko nepastebėtas - futbolininkas pakviestas į Lietuvos U-19 rinktinę. Daugeliui jaunų žaidėjų praėjęs sezonas buvo puiki meistriškumo mokykla, iš bendraamžių išsiskyrė Tomas Dargužis, Rimantas Bogužas, Vismantas Skersys, Ilja Solovjov, Emilijus Grabys, Bartas Butinas, Kirilas Vasčiukas, Edgaras Žalys, vartininkas Edgaras Razutis.

Statistika rodo, kad buvote nedrausminga komanda, "Glestum" parodyta daugiausiai kortelių. Ar pražangomis jaunimas kompensavo patirties stoką?

Yra dalis tiesos, kartais prasiverždavo jaunatviškos emocijos. Tačiau tikrai nesame chuliganai - kortelės rodytos ir už taktines pražangas. Tiesa, kai kuriems žaidėjams šioje srityje nederėtų "tobulėti".

Po kelių metų pertraukos sugrįžote į aukštesnio lygio futbolą kaip treneris. Kokie įspūdžiai?

Nesakyčiau, kad tai buvo sugrįžimas - nuo 1989 metų dirbu ne tik su vaikais, kartkartėmis treniruodavau ir suaugusiuosius. Be to, žaidė ir dabartiniai auklėtiniai bei tie, kurie mokyklą neseniai baigė. Beje, daug padėjo asistentas Saulius Mikalajūnas. Didžiulę profesionalaus žaidėjo patirtį sukaupęs Saulius prisidėjo ne tik savo žiniomis, bet ir gera nuotaika, įnešė daug pozityvo. Pirmos lygos organizacija gera, trūko tik daugiau rungtynių, mat čempionate žaidė 7 komandos. Tarp jų didelio meistriškumo skirtumo nebuvo.

Vis pabrėžiate, jog gana greitai susibūrė nuostabus kolektyvas, tačiau atrodo, kad greitai ir išsiskirstė. Negaila?

Žinoma, kad gaila. Man, kaip treneriui būtų įdomu matyti tolesnį žaidėjų progresą.

Bet komandos pagrindu mieste susikūrė naujas klubas "FK Klaipėda", gal tai bus visko, ką pradėjote tąsa?

Dabar - tokia ramybės būsena, kaip bus ateityje, nežinau, ne nuo mūsų priklauso.

Dažnai kalbama apie Klaipėdos futbolo susiskirstymą į du frontus ir dėl to šiai sporto šakai mieste geriau tikrai nėra. Ką manote Jūs?

Mes ir taip turime per mažai futbolo. Ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje ir tai visų pirma yra aiški bazių problema. Bet, nepaisant to, Klaipėdos klubuose "Glestum" ir "Atlante" žaidžia nemažai futbolo mokyklos auklėtinių. Tai rodo, kad mieste yra pakankamai futbolininkų ir jeigu tik atsiranda naujos organizacijos, sudarančios tinkamas sąlygas žaisti, nuo to blogiau nebus, o sveika konkurencija nepakenks niekam.

Ačiū už pokalbį

Valdas PRYŠMANTAS