Sporto politika
Kad Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, pagerėtų sporto bazių būklė, reikia ne tik didžiulių investicijų. Būtinas spartesnis valdžios institucijų apsisprendimas, trūksta privataus kapitalo iniciatyvos, o kartais - net ir kvalifikuotų specialistų.
Aiškus to įrodymas - sporto kompleksas Paryžiaus Komunos gatvėje, apie kurio rekonstrukciją kalbama nuo 1998-ųjų, tačiau pirmieji žingsniai link to žengti visiškai neseniai.
Kaimyninėse šalyse jau anksčiau rastas būdas kaip pagerinti sporto bazių būklę, tačiau Lietuvoje estų ar latvių pavyzdžiu sekti neskubama.
Ilgas kelias tikslo link
Kodėl viskas trunka taip ilgai? Sausio pabaigoje miesto politikai kaltų ieškojo Savivaldybės kūno kultūros ir sporto skyriuje - esą jo vadovams trūksta iniciatyvos.
Šie pasiaiškino, kad metų metus nebuvo parengtas teritorijos, kurioje stovi šis kompleksas, detalusis planas. Jam parengti specialistų ieškota skelbiant net tris konkursus - paskelbus du pirmuosius neatsirado specialistų, kurie planą galėtų paruošti. Galų gale radosi šį darbą sugebančių atlikti žmonių. Dabar detaliojo plano rengimas užtruks apie pusę metų.
Kol nėra šio plano, negalima užsakyti renovacijos projektavimo darbų, o kol nėra projekto, galima pamiršti bet kokias mintis apie galimą finansinę paramą.
Vėliau seks konkursas įmonei, kuri atliktų komplekso rekonstrukcijos galimybių studiją, o jeigu šiuos specialistus pavyktų surasti jau pirmojo konkurso metu, studija truks apie pusę metų.
Tikimasi, kad jau kovą bus skirta lėšų pirmiesiems projektavimo darbams, kurie bus baigti 2008-ųjų vasarį. Ką gi, tuomet trūks tik pinigų rekonstrukcijos darbams pradėti, o juos gavus - parinkti rangovą. Vėl tos pačios procedūros, vėl rizika, jog pirmojo konkurso metu rangovas neatsiras.
O laikas, žinia, vietoje nestovi.
Panašios procedūros
Strigti gali ne tik sporto komplekso Paryžiaus Komunos gatvėje rekonstrukcija, bet ir kitų, Savivaldybės Kūno kultūros ir sporto plėtros 2007-2009 metais programoje numatytų, bazių remonto ar statybos darbai.
Programoje kaip prioritetinės veiklos kryptys dar numatytos universalios arenos, naujo, 50 m ilgio baseino P. Lideikio gatvėje statybos, "Viesulo" ir "Gintaro" sporto centrų remontas, mat norint atlikti šiuos darbus, laukia panašios procedūros.
Jų išvengti padėtų Valstybinė sporto plėtros programa, pagal kurią remonto ar statybos darbai vyktų kryptingai ir organizuotai.
Kaimynai mus aplenkė
Estijoje ir Latvijoje vykstančiose kai kurių sporto šakų varžybose dalyvaujantys klaipėdiečiai grįžę stebisi, kad kaimyninių šalių net ir mažesniuose miestuose stovi naujutėlaitės krepšinio salės, baseinai, futbolo aikštės, išdygusios vykdant valstybinę sporto plėtros programą.
Jos vykdymas Estijoje jau eina galop, Latvijoje - įsibėgėja visu greičiu. Naujos bazės pagal tipinius projektus statomi ne tik regionų, bet ir rajonų centruose ir pakeičia dar sovietiniais laikais statytas, morališkai susidėvėjusius kompleksus.
Pagal tipinius projektus statomos bazės yra pigesnės nei unikalaus projekto ir pirmųjų renovacijų reikalautų po 15-20 metų. Taip sakant, iki "prasigyvenimo".
Lietuvoje - kol kas kitaip
Pasak Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinio direktoriaus Algirdo Raslano, šiuo metu įvairiose ministerijose dar tik svarstoma Lietuvos sporto objektų plėtros 2006-2013 m. programos projektas.
"Jame nustatyti prioritetinės sporto šakos, kurių vystymui turi būti suteikiama valstybės parama, taip pat nubrėžti sporto plėtros šalyje kontūrai - numatytos 5 veiklos kryptys, kaip tai daryti būtų geriausia", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Raslanas.
Kryptys - nacionalinės svarbos, regioniniai, rajoniniai, specializuoti sporto centrai (lengvosios atletikos maniežai, ledo arenos, sporto salės, baseinai, rinktinių rengimo bazės ir t.t.) kompleksiniai sporto ir sveikatos centrai bei mokymo įstaigų sporto bazių statyba ir modernizavimas. Visų šių darbų įgyvendinimas būtų finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, Valstybinės investicijų programos, Privatizavimo fondo bei Savivaldybių lėšomis.
Tikimasi, kad dėl programos projekto ministerijose bus apsispręsta kuo greičiau ir jis jau šį pavasarį bus teikiamas tvirtinti Vyriausybei.
Apie tipinius sporto centrų projektus kol kas kalbama tik pusę lūpų - bus parengti geriausiu atveju šių metų pabaigoje. Patvirtinti - po įvairių ministerijų svarstymų ir pastabų. Taigi, dar negreit.
Privatininkai investuoti nenori
Įgyvendinant 2006-2013 metų sporto programą, numatoma skatinti privačius verslininkus remti sportą.
2005-aisiais Klaipėdos savivaldybės administracija dar nebuvo apsisprendusi dėl naujosios arenos mieste statybų modelio, mat vienas iš būdų buvo pritraukti privačius investuotojus, kurie ne tik pasirūpintų statybomis, bet ir atliktų arenos operatoriaus vaidmenį. Tačiau į šį objektą investuoti norinčių verslininkų taip ir neatsirado.
Privataus kapitalo nevilioja investcijos į naujo baseino ar kito sporto objekto, skirto plačiosios visuomenės poreikiams tenkinti, statybas.
Manoma, kad verslininkai tokių projektų nesiima dėl to, kad strategiškai verslui palankiose vietose jau seniai stovi prekybos centrai, viešbučiai ar gyvenamieji namai.
Valdas PRYŠMANTAS
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą