Sekmadienį vykusiame finale R.Meilutytė užėmė tik ketvirtą vietą ir liko be medalio. Lietuvos plaukikė distanciją įveikė per 30,14 sek. Pasaulio čempione gana netikėtai tapo švedė Dženi Johanson (Jennie Johansson, 30,05 sek.). Sidabro medalis atiteko jamaikietei Alijai Atkinson (Alia Atkinson, 30,11 sek.), bronzos - nugalėtojo titulą gynusiai rusei Julijai Jefimovai (30,13 sek.).
Įdomu, kad atrankos varžybose ir pusfinalyje R.Meilutytė plaukė greičiau už varžoves. Šeštadienį atrankoje ji nuotolį įveikė per 29,74 sek. ir su geriausiu sezono rezultatu pateko į pusfinalį. Ten 18-metė lietuvė taip pat buvo greičiausia (29,98 sek.). Beje, abu kartus su R.Meilutyte plaukusi J.Jefimova neprilygo mūsų šalies atstovei (30,45 sek. ir 30,14 sek.). Tačiau finale R.Meilutytė ir vėl nepademonstravo gero rezultato. „Esu šiek tiek nusivylusi. Jaučiausi pasiruošusi, kupina jėgų, tiesiog nepavyko visko išdėstyti taip, kaip norėjau. Ką darysi. Labai džiaugiuosi dėl švedės, smagu matyti ją laimingą - ji nusipelnė šio medalio. O man reikia grįžti į treniruotes ir ruoštis kitam sezonui“, - po finišo LRT korespondentui sakė R.Meilutytė.
Prieš dvejus metus Barselonoje (Ispanija) vykusiame pasaulio čempionate R.Meilutytė 50 m plaukimo krūtine rungtyje iškovojo sidabro medalį, o dvigubai ilgesnėje distancijoje užėmė pirmą vietą. Šį kartą Kazanėje R.Meilutytė iškovojo sidabro apdovanojimą plaukdama 100 m krūtine. Tai vienintelis Lietuvos delegacijos medalis šiose pirmenybėse. Be R.Meilutytės, čempionate dėl apdovanojimų kovojo tik Giedrius Titenis. 26 metų plaukikas dalyvavo 50 ir 100 m plaukimo krūtine finaluose, bet ant prizininkų pakylos užkopti nesugebėjo. Kiti Lietuvos plaukikai čempionate savo startus pradėjo ir baigė atrankos varžybose.
Vis dėlto liūdnoką vaizdą paskutinę varžybų dieną šiek tiek pagerino vyrų kombinuotos estafetės (4x100 m) varžybos. Atrankoje startavusi Lietuvos rinktinė pagerino mūsų šalies rekordą ir, užėmusi 12-ąją vietą, pelnė kelialapį į 2016 metų Rio de Žaneiro (Brazilija) olimpines žaidynes.
Danas Rapšys, Giedrius Titenis, Tadas Duškinas ir Mindaugas Sadauskas distanciją įveikė per 3 min. 35,3 sek. ir 0,1 sek. pagerino nuo 2009 metų gyvavusį Vytauto Janušaičio, G.Titenio, Rimvydo Šalčiaus ir Pauliaus Viktoravičiaus Lietuvos rekordą. Iki pasaulio čempionato finalo lietuviams pritrūko 1,28 sek. Greičiausiai atrankoje plaukė JAV atstovai - 3 min. 31,06 sek. Atrankoje dalyvavo 24 šalių rinktinės, o į finalą pateko aštuonios komandos. Pirmąsias 12 vietų užėmusios komandos pateko į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.
Algimantas Juozaitis, Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentas:
50 metrų distancijoje sudėtinga kažką iš šalies pamatyti, nes ten viskas vyksta labai trumpai. Bet man asmeniškai atrodo, kad Rūta finale ne visai teisingai atliko plaukimo krūtine judesius. Pusfinalyje ji plaukė labai gražiai, techniškai, labai geras buvo jos grybšnis, kojų judesiai. Ir rezultatas buvo daug geresnis. O finale ji darė per daug judesių, kaip sako plaukikai - „malimo“. Atrodė, kad ji nori viską išspręsti greičiu ir staigumu. Bet paaiškėjo, kad to neužtenka. Tempas buvo aukštas, bet judesiai - neišbaigti. Tai pastebėjau ne tik aš, bet ir kiti plaukimo specialistai. Manau, kad apie tai reikėtų pasikalbėti ir su R.Meilutytės treneriu. Susidaro įspūdis, kad jis per daug dėmesio skiria plaukimo greičiui, bet mažiau - techniniam judesių atlikimui. O technika yra ne mažiau svarbi nei greitis.
Čempionatas Rūtai pasiuntė ir dar vieną rimtą įspėjimo signalą. Gali būti, kad naujų jos rekordų ir pergalių mes nebesulauksime. Dar sezono pradžioje pastebėjau, kad Rūta šiek tiek sustambėjo, priaugo svorio. Tai yra labai rimta daugelio plaukikių problema. Bręsdamos jos moteriškėja, apvalėja, tam tikrose vietose atsiranda riebaliukai. Ir Rūta nėra išimtis. Šiek tiek praplatėja dubuo, didėja krūtinė, o pasikeitęs kūno reljefas baseino takelyje atima brangias sekundės dalis.
Su vyrais paprasčiau, bet moterys turi labai atsakingai kontroliuoti savo svorį. O brendimo metu būna sunku atsilaikyti prieš įvairias pagundas. Akivaizdu, kad Rūta ir pati turi prisitaikyti prie pokyčių, kontroliuoti mitybą, galbūt laikytis dietos ir pan. Bet kartais net ir dieta nepadeda, nes kiti žmonės genetiškai būna linkę į stambėjimą, atitinkama ir kaulų struktūra. Žinau ne vieną žymią plaukikę, kuri labai anksti baigė karjerą. Ta pati Lina Kačiušytė su aukščiausio lygio varžybomis atsisveikino būdama vos 18-os, kai dėl fizinių pokyčių suprato, kad geriausių rezultatų jau nebepasieks.
Aišku, kol kas tai tik prielaidos, spėlionės. Tikiuosi, kad Rūta dar ilgai džiugins mus sėkmingais startais. Bet šioks toks nerimo šešėlis tikrai yra.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą