Įgyvendinama sporto reforma Klaipėdoje jau duoda pirmuosius rezultatus. Po reformos Klaipėdoje – 730 sportuojančių vaikų daugiau. Sistemiškai atnaujinant Klaipėdos sporto sektorių ir ugdant būsimuosius čempionus, metas plėtoti sporto bazių tinklą, o dabartinis uostamiesčio vaikų bei jaunimo sportinis entuziazmas jau prašosi ir mokyklos, kurioje pamokos galėtų vykti popiet. Šios mintys išsakytos penktadienį Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko bei kitų miesto valdžios atstovų surengtame susitikime su sporto bendruomene.
Klaipėdoje įgyvendinama sporto reforma, kurios metu, be kita ko, jaunimo sportiniam ugdymui finansuoti pritaikyta vadinamoji sportininko krepšelio metodika, jau sudomino kolegas iš kitų Lietuvos savivaldybių.
Specialistai sutaria, kad šis būdas mažina iki šiol egzistavusį atotrūkį tarp tradicinių biudžetinių sporto sekcijų bei privačių klubų, faktiškai vykdančių tą pačią veiklą.
Nuo šių metų pradžios Klaipėdoje pagal naująją tvarką finansuojama iš viso 17-os sporto klubų veikla. Vadovaujantis sportininko krepšelio metodika, buvo paskirstytos lėšos 1148 vaikų, t. y. 730 vaikų daugiau nei iki šiol, sportiniam ugdymui. Savivaldybės finansuojamų sporto šakų sąrašą papildė 5 naujos: lauko tenisas, šaudymas, karatė, ledo ritulys ir dailusis čiuožimas.
Reformos tikslas – ne tik kokybiniai pokyčiai sportinės veiklos organizavimo srityje, sporto populiarinimas bei gyventojų sveikatinimas, bet ir objektyvūs kiekybiniai rodikliai. Siekiama, kad Klaipėdoje sportuotų kas antras vaikas.
Susitikime dalyvavę privačių uostamiesčio sporto organizacijų atstovai teigė, kad reformos dėka atsirado galimybė siekti biudžetinio finansavimo, ši sistema atveria perspektyvas ne tik populiarinti aktyvų klaipėdiečių laisvalaikį, bet ir siekti sporto aukštumų, finansuoti trenerių kvalifikacijos kėlimą.
Nestinga ir probleminių aspektų. Sportui populiarėjant, vis aktualesnė tampa sporto bazių situacija. Anot Klaipėdos tarybos Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto pirmininko Sauliaus Budino, efektyvus sporto bazių valdymas, aprėpiantis ir jų renovaciją bei tvarkymą, yra antrojo sporto reformos etapo prioritetas.
„Sisteminės reformos reikalauja pasirengimo, tačiau, ko gero, būtent sporto sektoriaus reforma Klaipėdoje buvo labiausiai pribrendusi. Itin svarbu, kad ji buvo inicijuota tariantis su sporto bendruomene. Kadangi reforma nėra baigtinis procesas, siekiame užtikrinti nuolatinį grįžtamąjį ryšį su sporto propaguotojais, kad matytume teigiamus pokyčius ir taisytinas vietas“, – teigė V. Grubliauskas.
Artimiausiu metu Klaipėdos savivaldybės vadovai bei specialistai su sporto bendruomene aptars galimybę kurti sportinio tipo mokyklą, kurioje bendrasis ugdymas būtų derinamas su aktyvia sportine vaikų ir paauglių veikla, bei susitiks su iki reformos biudžetiniu pagrindu finansuotų organizacijų atstovais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą