„Mums buvo šokas, naujiena, aiškinamės padėtį. Tačiau dėl klubo situacijos reikia kreiptis į „Neptūno“ direktorių A. Žalį – asociacija, kaip klubo dalininkė, nei už finansus, nei už žaidėjų priėmimą ar atleidimą neatsako“, – pirmadienio rytą Krepšinis.lt teigė „Neptūną“ valdančios asociacijos „Klaipėdos miesto krepšinio sporto klubas“ prezidentas Artūras Jakubauskas.
Nors pats A. Žalys klubo krizės pradžioje nekomentavo, vėliau jis pats susisiekė su Krepšinis.lt ir išsamiai papasakojo apie įtemptą situaciją, kurioje yra atsidūręs „Neptūno“ klubas, sekmadienį praradęs su savo lyderius – į Vilniaus „Lietuvos rytą“ persikėlusius Mindaugą Girdžiūną ir Arną Butkevičių.
Anot klubo direktoriaus, pagrindinė „Neptūno“ problema yra netgi ne skolos, o intrigos klubo viduje. Pirštu A. Žalys atgalios beda į A. Jokubauską – anot direktoriaus, nenorintį klubo perduoti į privataus verslo rankas ir besielgiantį neadekvačiai.
„Kada „Neptūno“ klube ėmė kauptis skolos, kas nutiko, kad vienas iš stipriausių šalies krepšinio klubų susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis?“, – Krepšinis.lt paklausė A. Žalio.
– Kodėl praėjusį sezoną ėmė kauptis skolos, reiktų klausti buvusio vadovo Osvaldo Kurausko. Susidarė kraupios sumos. Klubo veikla buvo paralyžiuota, sezono pradžioje buvo kalbų apie tai, kad net nepradėti sezono.
– Kai pradėjote vadovauti klubui, kokia skola slėgė „Neptūną“?
– Atėjus į darbą pirmą dieną klubo skola siekė 800 tūkstančių eurų, o sąskaitoje – 20 tūkstančių, ir už savaitės reikėjo visiems sumokėti atlyginimus.
– Kokia situacija yra šiandien? Ar pavyko sumažinti skolų naštą?
– Pagrindinė problema yra ne pinigai, nes ta suma gal man ar jums yra didelė, bet esminė bėda yra vidinė kova tarp dviejų grupių: klubo steigėjų, taip vadinamos tarybos, ir tų, kurie skiria paramą. Vieni rėmė klubą, kiti norėjo valdyti pinigus.
Kai aš atėjau į klubą, tas karas jau buvo įsisenėjęs, vyravo didžiulė priešprieša. Bandėme gesinti situaciją, bet nepavyko. Privatus verslas norėjo įsigyti klubo akcijų ir dalyvauti jo valdyme, o tam priešinosi taip vadinama klubo steigėjų taryba, kuri manė, kad turi vadovauti šiam klubui. Tai – didžiausias konfliktas, kurio, deja, nepavyko išspręsti. Praėjusį penktadienį buvo pareikštas ultimatumas: visi rėmėjai iš klubo pasitrauks, jei klubas nebus atiduotas privačiam sektoriui.
Steigėjai pranešė, kad nori pagalvoti iki antradienio. Jiems buvo paaiškinta, kad nėra laiko tiek galvoti ir sprendimą reikia priimti penktadienį, vėliausiai iki sekmadienio. Klubo prezidentas Artūras Jakubauskas atsisakė to.
Gelbėjant padėtį bandžiau asmeniškai organizuoti derybas. Deja, A. Jakubauskas teigė, kad aš viršiju savo įgaliojimus ir jis pats kada tik panorėjęs sušauks susirinkimą. Štai toks konfliktas įvyko tarp manęs klubo direktoriaus ir klubo valdybos pirmininko A. Jakubausko.
Aš palaikiau privatų verslą, o A. Jakubauskas liko įsikibęs savo. Mano supratimu, toks klubo valdymas primena socialistinę atgyveną. Žmonės galvoja, kad kažkas rinks svetimus pinigus ir juos valdys, o patys prie klubo neprisidės nei vienu savo centu.
Man, atėjusiam iš smulkaus verslo, buvo labai keistas toks požiūris. Konfliktą sudarė dvi situacijos: praeities palikimas, kaip sakiau, rastos didžiulės skolos, ir, aišku, vidinis konfliktas tarp verslo ir klubo valdybos, taip vadinamos steigėjų tarybos, kuri įsijautė į moralės sergėtojų vaidmenį.
Penktadienį sulaukėme idealaus pasiūlymo – grupė verslininkų teigė pasiruošę perimti klubą su visa milijonine skola. Deja, idealus variantas buvo atmestas dėl kažkokių asmeninių ambicijų. Netgi pasigirdo kalbų iš steigėjų tarybos, kad tegu klubas žaidžia žemesnėse lygose, bet nepasiduos taip vadinamam „privatizavimui“.
Visus tris mėnesius vyko tokia vidinė kova, rėmėjų entuziazmas stipriai vėso. Jų pozicija buvo paprasta: jei norite paramos – pakeiskite struktūrą. Jie tvirtino neisiantys į tokią pasenusią valdymo struktūrą ir pinigų neduosiantys. Deja, nei A. Jakubauskas, nei kiti nesuprato, kad už lango socializmas seniai baigėsi ir vyrauja visai kiti verslo santykiai.
– Kokios galimos išeitys iš susidariusios situacijos?
– Dabar vyksta derybos, tikimąsi, kad pačiam A. Jakubauskui prašviesės protas ir jis supras, kad be privataus verslo nieko neįmanoma padaryti. Veikia paprasti ekonomikos dėsniai: kas moka pinigus – tas gali valdyti. A. Jakubauskas gali turėti patarimo balsą, čia jokios problemos nėra.
Reikia sukurti modernią, skaidrią klubo valdymo struktūrą, kuri atsiskaitytų prieš rėmėjus, gerbėjus. Dabar – kažkokia bala. Neįsivaizduoju, kaip iki manęs valdė buvęs klubo direktorius, jei surinko komandą, administraciją, o sąskaitoje – vos 20 tūkstančių eurų. Kaip man atėjus į darbą reikėjo žiūrėti žmonėms į akis ir pasakyti – vyrai, aš nežinau, kas jus surinko, bet pinigų algoms nėra. Visiškas absurdas – pirmiausia suburiama komanda, o tik tada galvojama, kaip surinkti pinigus.
– Kokia situacija šį mėnesį, ar kiti žaidėjai neketina palikti klubo, gal teko bendrauti su pačiu ekipos strategu Kaziu Maksvyčiu?
– Žinote, žaidėjai yra profesionalai, aš negaliu kaltinti nei Arno Butkevičiaus, nei Mindaugo Girdžiūno. Jie puikiai pradėjo sezoną, noriu jiems už tai padėkoti. Bet tokia situacija ir juos aš suprantu. Negalėjome padengti praėjusio sezono įsiskolinimų už praėjusį sezoną. Ne tik jiems esame skoloje, yra legionierių, kuriems esame skolingi. Vyrai daro tai, kas yra svarbu, jie nori uždirbti pinigus, kol yra jauni ir gerai žaidžia.
Bet jokiu būdu nekeliame baltos vėliavos, kovosime iki galo. Asmeniškai tikiu, kad viskas bus išspręsta ir šaltas protas nugalės. Tai – laikini sunkumai, tik laiko klausimas, kada „Neptūnas“ atsities.
– Ar kalbėjote su K. Maksvyčiu, kaip klubas ketina kompensuoti tas netektis pasitraukus dviem komandos lyderiams?
– Jei mes išspręstume tą konfliktą, kaip aš vadinu, tarp socializmo ir kapitalizmo, be abejo, ateis rėmėjai ir suvaldysime tas skolas. Yra žmonių, kurie nori padėti ir investuoti į klubą. Ir dabar yra planų. Kad ir kaip gerai žaidė A. Butkevičius su M. Girdžiūnu, nėra nepakeičiamų. Aš noriu tikėti, kad klubas gyvuoja ir gyvuos. Būtų gerai išspręsti problemas kaip įmanoma greičiau, iki Naujųjų metų ar dar greičiau. Aš pats naktimis nemiegu, mano savijauta – nuo priešinfarktinės būsenos iki isterinio juoko.
Žinote, bandau žmonėms, kurie moka pinigus ir užsako muziką, kaip mažas vaikas, aiškinti, kad nesuprantu valdybos pozicijos. Turbūt ir mano kėdė nėra tvirta, ji visą laiką klibėjo, bet aš šio porto absoliučiai nesilaikau, darau tai, kas yra naudinga klubui. Gal klystu, nieko nesakau. Bet manęs neišgąsdins atleidimu, turiu verslą, šeimą, buvau, esu ir būsiu „Neptūno“ sirgalius ir rėmėjas, mano gyvenime niekas nepasikeis.
– Kada „Neptūno“ sirgaliai gali tikėtis konkrečių naujienų?
– Aš norėčiau tikėti, kad antradienis bus lemtinga diena. Tie sukrėtimai, kurie įvyko, manau, sukrėtė ir miestą, ir komandą, ir vadovybę.
Aš manau, kad krizės gyvenime kartais yra geras dalykas. Dėl įvairių priežasčių ilgai negalėjau kalbėti, nenorėjau panikos, bet atėjo laikas pranešti visuomenei, kas vyksta ir daugiau nebegalima tylėti. Tokia biblinė situacija – tam, kad atgimtume, turime numirti ir prisikelti.
****
Pažymėtina, kad būtent A. Jakubauskas buvo vasarą „Neptūne“ įvykusių pokyčių iniciatorius, kai A. Žalys klubo direktoriaus poste pakeitė Algimantą Ercių.
Tuomet neoficialiai kalbėta, kad A. Ercius klubui nesugebėjo rasti naujų rėmėjų klubui ir tikėtasi, kad tai pavyks padaryti naujam direktoriui A. Žaliui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą