Interviu
Rytoj prasideda Lietuvos nacionalinės futbolo klubų asociacijos (NFKA) A lygos čempionatas. Klaipėdos "Atlanto" futbolininkai jį pradės rungtynėmis Marijampolėje su vietos "Sūduva", pernai iškovojusia bronzos medalius. Šių rungtynių išvakarėse pakalbinome naująjį atlantiečių vyriausiąjį trenerį Sergejų Savčenkovą.
Iš pradžių papasakokite apie save.
Gimiau 1955 m. sausio 1 d. Rusijoje, Kalugos srityje. Šiuo metu mano šeima gyvena Voroneže. Su žmona Marina auginame dvi atžalas - sūnų Antoną ir dukrą Anastasiją. Keturiolikametė dukra yra studentė, o dvidešimt vienerių Antonas pasirinko futbolininko specialybę. Jis gina antrojoje Rusijos futbolo lygoje rungtyniaujančio Liskio "Lokomotyvo" vartus.
Vadinasi, sūnus pasekė jūsų pėdomis.
Iš dalies taip, nors aš jo neverčiau pasirinkti būtent futbolą. Tiesa, aš žaidžiau vidurio gynėjo pozicijoje, o jis nusprendė būti vartininku.
Kaip susiklostė jūsų sportinė karjera?
Futbolą pradėjau žaisti Belgorodo "Saliute". Vėliau gyniau Sankt Peterburgo "Dinamo", "Zenit", Voronežo "Fakelo" klubų garbę. Keletą rungtynių sužaidžiau Maskvos "Spartak" komandoje. Baigęs futbolininko karjerą, pradėjau dirbti treneriu. Daug metų treniravau "Fakelą", vieną sezoną - Lipecko "Metalurg". Teko stažuotis Italijos "Milan" klube. Prieš atvykdamas į Klaipėdą, dirbau "Fakelo" klube sporto direktoriumi.
1986 m. rugpjūčio 18 d. jūs su "Fakelu" viešėjote mūsų mieste ir žaidėte su "Atlantu". Ar prisimenate ką nors iš tos viešnagės?
Jūsiškis "Atlantas" tada debiutavo I lygoje ir buvo tarp autsaiderių. Todėl iškovojome nesunkią pergalę rezultatu 3:1. Prisimenu, kad gyvenome "Klaipėdos" viešbutyje, o po rungtynių nuėjome į "Meridianą" alaus atsigerti. Nuo to karto ilgai neteko būti Klaipėdoje. Tik 2000 metais žaidėjų paieškos Lietuvoje mane vėl atvedė į jūsų miestą. Na, o dabar teks ilgiau pagyventi. Kiek ilgai - priklausys nuo "Atlanto" rezultatų.
Ar prieš pradedant treniruoti "Atlantą" turėjote informacijos apie klubą ir apie Lietuvos futbolą?
Be jokios abejonės, turėjau. Žinojau, kad "Atlantas" turi gražias tradicijas. Tačiau komanda pernai užėmė tik septintą vietą. Todėl klubo prezidento Vacio Lekevičiaus pasiūlymas dirbti treneriu ir padėti komandai išbristi iš krizės man buvo priimtinas. Nemažai futbolininkų iš Lietuvos rungtyniauja Rusijoje. Tad apie jūsų šalies futbolą aš žinojau. Tačiau netikėjau, kad jis tokio aukšto lygio - įstikinau per LFF taurės varžybas. Gerai pažįstu trenerius K. Latožą ir dabar Latvijoje dirbantį B. Zelkevičių.
Jums pradėjus dirbti treneriu, į "Atlantą" atvyko nemažai futbolininkų iš Rusijos. Ar anksčiau buvo tekę su jais susitikti?
Gerai pažįstu tik Maksimą Morozovą. Jis žaidė "Fakele". Teko matyti žaidžiantį Sergejų Kušovą iš Oriolo. Kitus žaidėjus rekomendavo draugai ir V. Lekevičius. Žinau sugrįžusių į klubą lietuvių galimybes. Ar mūsų pasirinkimas yra geras, parodys čempionato eiga.
Jūsų debiutą "Atlanto" trenerio vaidmenyje galima vadinti sėkmingu - komanda pateko į LFF taurės turnyro pusfinalį. Kaip vertinate šią sėkmę?
Vyrai nuoširdžiai dirbo per treniruotes ir pelnytai iškopė į pusfinalį. Malonu, kad sugebėjome įveikti išties pajėgų varžovą - daugkartinį šalies čempioną ir pernykštį taurės laimėtoją "Kauną". Dabar iki finalo beliko vos vienas žingsnis. Na, o komandos žaidimas nuteikia optimistiškai.
Per taurės varžybas nespėjote užregistruoti daugelio naujokų. Dabar jie jau yra klubo paraiškoje. Ar labai keisis komandos sudėtis rytoj per rungtynes su "Sūduva"?
Per rungtynes su "Kaunu" aš nė vienam žaidėjui pretenzijų neturėjau. Daug kas priklausys, kaip futbolininkai atrodys per treniruotes. Tad per rungtynes Marijampolėje gali įvykti ir keletas pasikeitimų.
Ar klubo vadovybė jums iškėlė konkrečius uždavinius?
Jie ir taip aiškūs. Juk ne tam pasikvietė mane, kad "Atlantas" tūnotų septintoje vietoje. Reikia, kad atlantiečiai vėl dalyvautų UEFA turnyruose. Tam reikia sugrįžti į prizininkų gretas arba laimėti taurę. Tokį tikslą aš, kaip treneris, sau ir keliu.
Ką galite pasakyti apie rytdienos rungtynes?
Žinau, kad "Sūduva" pasipildė geruose Rusijos klubuose rungtyniavusiais M. Samusiovu ir A. Fomenka. Tai didelę patirtį turintys žaidėjai. Neramina tai, kad šiemet dar nė karto nerungtyniavome normalioje aikštėje. Žaidėme tik žvyru ir dirbtine danga padengtose aikštėse. Tačiau nepaisant to, esame nusiteikę rytoj kovoti dėl pergalės.
Kalbėjosi Algirdas AURUŠKEVIČIUS
Rašyti komentarą