Pastarasis turi vadovavimo patirties - yra Klaipėdos krepšinio federacijos prezidentas, anksčiau ėjo Klaipėdos "Naftos-Universiteto" (dabar - "Nafta-Uni-Akvaservis") komandos direktoriaus pareigas, yra vienas iš Klaipėdos miesto krepšinio pirmenybių organizatorių. Pastaraisiais metais A. Vaicekauskas dirba Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centro metodininku.
Perduoda eksponatus
"Perduodu Sportininkų namų eksponatus, nuotraukas, filmuotą medžiagą ir kitą turtą Algirdui Vaicekauskui. Jis nuo gruodžio 1 dienos turėtų eiti šias pareigas", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Plungė.
Jis Sportininkų namuose dirbo nuo pat jo įkūrimo pradžios - nuo 2007 metų gruodžio.
"Atvirai pasakius, eksponatus Sportininkų namams aktyviai pradėjau rinkti metus iki jo atidarymo. Rašiau laiškus, skelbimus, vaikščiojau pas sportininkus", - aiškino 75-erių A. Plungė.
Pasiteiravus, ar neskauda širdies, jog atsisveikina su sportininkų namais, pokalbininkas buvo pozityviai nusiteikęs.
"Gyvenimas nestovi vietoje. Reikia žiūrėti į priekį. Ateina laikas, kai savo vietą reikia užleisti jaunesniam. Galbūt nauja iniciatyva, naujos jėgos, nauja energija Sportininkų namams bus tik į naudą", - garsiai mąstė A. Plungė, kuris su sportu vienokiu ar kitokiu būdu savo gyvenimą yra susiejęs jau 53 metus.
Jis pabrėžė, kad jei reikės, Sportininkų namams visada padės.
"Per tiek metų esu sukaupęs nemažai žinių, daug kas lieka galvoje. Jei reikės, galėsiu prisidėti prie vieno ar kito renginio, seminaro, patarti ir panašiai", - kalbėjo klaipėdietis.
ROKIRUOTĖ. Vienas iš Sportininkų namų kūrėjų, iniciatorių, metodininkų ir vadovų Algirdas Plungė savo pareigas ketinama patikėti Algirdui Vaicekauskui. Redakcijos archyvo nuotr.
Apie numatytą A. Vaicekausko kandididatūrą perimti Sportininkų namų vadovo-metodininko pareigas patvirtino ir Kūno kultūros ir rekreacijos centro (KKRC) direktorius Marius Junokas.
"Algirdas Vaicekauskas Kūno kultūros ir rekreacijos centre dirbo metodininku, buvo atsakingas už renginius. Sportininkų namuose - taip pat metodininko pareigos. Čia taip pat reikia organizuoti renginius, sportininkų pagerbimo ceremonijas ir panašiai. Manau, kad jis tinkamas kandidatas", - aiškino KKRC vadovas.
Piketų nebereiks
Dar šių metų gegužę buvo pasklidusios kalbos, kad Klaipėdos Sportininkų namų likimas kybo ore, kadangi patalpas Daukanto gatvėje valdininkai ruošiasi perduoti į kitas rankas ir Sporto muziejų tiesiog iškraustyti.
Apie tai pradėjus domėtis "Vakarų ekspresui" paaiškėjo, kad kalbos nebuvo iš piršto laužtos. Patys valdininkai patvirtino, kad Sportininkų namams reikia ieškotis kitos vietos, kadangi iki 2016 metų vasario minėtosios patalpos turi būti užleistos kitiems.
Tuomet sukruto Klaipėdos sporto bendruomenė, teigdama, kad jei reikės dėl Sportininkų namų kovos net piketais. Sportininkų tonas išties buvo griežtas ir tai davė vaisių - visgi valdininkai apsigalvojo ir sportininkų namus palieka ramybėje.
"Pavyko sutarti ir suderinti, kad Sportininkų namai liktų Daukanto gatvėje. Jų iškeldinti nebeketinama. Taip pat Daukanto gatvės patalpų antrajame aukšte liks treniruotis boksininkai, stalo tenisininkai ir sportinių šokių atstovai", - "Vakarų ekspresą" patikino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.
Užuomazgos - prieš 30 metų
Klaipėdos sportininkų namai, esantys S. Daukanto gatvėje, duris atvėrė 2007 metų gruodį. Per šiuos metus šiuos namus aplankė keliasdešimt tūkstančių žmonių, tarp kurių ne tik vaikai ar moksleiviai, bet ir daugybė žymių visuomenės veikėjų, nusipelniusių sporto atstovų.
Sportininkų namai dažnai vadinami sporto muziejumi. Tai yra visai arti tiesos, nes čia sukaupta nemažai eksponatų, liudijančių solidžią Klaipėdos sporto istoriją.
Svarbu paminėti, kad pati sporto muziejaus atsiradimo pradžia buvo padaryta dar 1984 metais. Realiai šią idėją įgyvendinti ėmėsi tuometinis miesto Sporto komiteto pirmininkas Jonas Kiseliovas. Jo pagalbininkė Bronė Dumskytė buvo ta darbščioji bitelė, kuri ir pradėjo komplektuoti ir ruošti ekspozicijai pirmuosius eksponatus.
Keitėsi miesto sporto vadovai, keitėsi patalpos, ir muziejaus idėja kuriam laikui buvo išnykusi. Dalis buvusios ekspozicijos sugrįžo į dabartinius Sportininkų namus.
Kai kuriems Sportininkų namų eksponatams jau arti 100 metų.
"Turime net tokių, kurie karo metais buvo slepiami po žeme ir vėliau iškasti. Tai istorinės vertybės. Brangesni ir vertingesni mūsų eksponatai yra apdrausti", - kalbėjo A. Plungė.
Jis itin kruopščiai renka ir saugo kiekvieną Sportininkų namų eksponatą: ženklelius, diplomus, medalius, taures, gaireles, nuotraukas, literatūros žinynus, vaizdo įrašus, veteranų rašytinius ir garso įrašus, kuriuose apstu pačių įdomiausių atsiminimų.
"Turime išsaugoję net 1927 metų miško bėgimo kroso diplomą. Taip pat vienas iš senesnių ir svarbesnių eksponatų - 1938 metų pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados nugalėtojos klaipėdietės baidarių irklavimo atstovės Valerijos Juškevičiūtės-Untulienės aukso medalis ir diplomas. Būtent šie eksponatai po karo iškasti iš žemės ir padovanoti mūsų muziejui. Turime ir seną irkluotojų medalį, kuris yra ištrauktas iš Danės upės", - džiaugėsi A. Plungė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą