"Kai kuriems mūsų eksponatams jau arti 100 metų. Turime net tokių, kurie karo metais buvo slepiami po žeme ir vėliau iškasti. Tai istorinės vertybės. Brangesni ir vertingesni mūsų eksponatai yra apdrausti", - kalbėjo Sportininkų namų vienas iš kūrėjų ir iniciatorių Algirdas Plungė.
Jis itin kruopščiai renka ir saugo kiekvieną Sportininkų namų eksponatą: ženklelius, diplomus, medalius, taures, gaireles, nuotraukas, literatūros žinynus, vaizdo įrašus, veteranų rašytinius ir garso įrašus, kuriuose apstu pačių įdomiausių atsiminimų.
OLIMPINIS DEGLAS. Praėjusią vasarą Sportininkų namų trofėjų kolekciją papildė Londono vasaros žaidynių olimpinis deglas, kurį padovanojo olimpinę ugnį nešęs klaipėdietis Kazimieras Budrys.
"Turime išsaugoję net 1927 metų miško bėgimo kroso diplomą. Taip pat vienas iš senesnių ir svarbesnių eksponatų - 1938 metų pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados nugalėtojos klaipėdietės baidarių irklavimo atstovės Valerijos Juškevičiūtės-Untulienės aukso medalis ir diplomas. Būtent šie eksponatai po karo iškasti iš žemės ir padovanoti mūsų muziejui. Turime ir seną irkluotojų medalį, kuris yra ištrauktas iš Danės upės", - džiaugėsi Sportininkų namų metodininkas A. Plungė.
Taip pat akis patraukia prie Sportininkų namų įėjimo stūksanti didžiulė ietis, kuria anksčiau Lietuvos ir pasaulio rekordus gerino klaipėdietė Jadvyga Putinienė.
Padovanojo olimpinį deglą
Praėjusią vasarą Sportininkų namų trofėjų kolekciją papildė Londono vasaros žaidynių olimpinis deglas, kurį padovanojo olimpinę ugnį nešęs klaipėdietis Kazimieras Budrys.
DIPLOMAS. Štai taip atrodė 1934 metų diplomas, pieštas ranka.
Taip pat išsaugotas ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidento Jacqueso Rogge ir žaidynių organizacinio komiteto pirmininko Sebastieno Coe K. Budriui parašytas padėkos raštas.
K. Budrys ugnį nešė Ašfordo mieste (Anglija).
"Rezultatyviai prisidėjau prie kampanijos renkant Londono olimpinių žaidynių olimpinio deglo nešėją ir fiksuojant šį reikšmingą įvykį. Kartu su Kazimieru Budriu vykome į Angliją ir tuomet tarsi juokais, tarsi ne pasakiau, kad olimpinis deglas būtų labai naudingas Sportininkų namams. Labai papuoštų ekspoziciją. Džiugu, kad Kazimieras šį eksponatą padovanojo. Dabar juo gali grožėtis visi norintieji", - teigė Klaipėdos sportininkų namų vadovas.
Ekspozicijoje - "Šaulys"
Praėjusių metų gruodį Sportininkų namus papildė ir "Šaulio" skulptūra, kurią sukūrė skulptorius Stanislovas Kuzma.
Skulptūrą, kuri kasmet įteikiama geriausiam Lietuvos metų sportininkui, Sportininkų namams paskolino buvęs pasaulio dviračių treko vicečempionas Remigijus Lupeikis. Šis klaipėdietis 1995 metais buvo pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku.
"Malonu, kad Remigijus sutiko papildyti eksponatų galeriją. Klaipėdiečiai kurį laiką iš arti galės pamatyti šią skulptūrą. Anksčiau Sportininkų namuose buvo galima išvysti ir pasaulio bei olimpinio čempiono Gintauto Umaro dviratį, kuriuo šis iškovojo svarbiausius savo karjeros laurus. Šis dviratis nuo sporto muziejaus atidarymo pradžios išbuvo maždaug dvejus metus, vėliau dviratininkas jį pasiėmė savo asmeninei ekspozicijai. Toks buvo mūsų susitarimas", - teigė A. Plungė.
DVIRATININKŲ LAURAI. Daug įvairių eksponatų sunešė žymūs Klaipėdos dviratininkai.
Užuomazgos - nuo J. Kiseliovo
Sportininkų namus jau aplankė keliolika tūkstančių žmonių, tarp kurių ne tik vaikai ar moksleiviai, bet ir daugybė žymių visuomenės veikėjų, nusipelniusių sporto atstovų.
Sportininkų namai dažnai vadinami Sporto muziejumi. Tai yra visai arti tiesos, nes čia sukaupta nemažai eksponatų, liudijančių solidžią Klaipėdos sporto istoriją.
Faktai, kad pirmieji sporto klubai Klaipėdos krašte kūrėsi XIX amžiaus antroje pusėje, rodo, jog sportu čia pradėta domėtis kur kas anksčiau, nei Didžiojoje Lietuvoje.
Svarbu paminėti, kad pati sporto muziejaus atsiradimo pradžia buvo padaryta dar 1984 metais. Realiai šią idėją įgyvendinti ėmėsi tuometinis miesto Sporto komiteto pirmininkas Jonas Kiseliovas. Jo pagalbininkė Bronė Dumskytė buvo ta darbščioji bitelė, kuri ir pradėjo komplektuoti ir ruošti ekspozicijai pirmuosius eksponatus.
Keitėsi miesto sporto vadovai, keitėsi patalpos, ir muziejaus idėja kuriam laikui buvo išnykusi. Dalis buvusios ekspozicijos eksponatų sugrįžo į dabartinius Sportininkų namus.
"Sportininkų namų pavadinimas pasirinktas dėl to, kad čia yra ne vien sporto istorijos ekspozicija, bet tai yra vieta, kur vyksta gyvenimas, kur įvairiomis progomis renkasi jauni sportininkai, sporto veteranai, kur vyksta įvairūs renginiai. Tai tarsi gyvas organizmas", - kalbėjo Sportininkų namų vadovas.
MARŠKINĖLIAI. Ilgamečio SSRS rinktinės krepšininko Modesto Paulausko marškinėliai (dešinėje).
Seminarai ir apdovanojimai
Nuo pat pirmųjų Sportininkų namų gyvavimo dienų čia pradėta aktyvi veikla. Nuolat rengiami seminarai treneriams. Jau ne po vieną kartą mūsų treneriams savo sukauptą patirtį yra perteikę profesoriai Kęstas Miškinis, Rūta Dadelienė, Antanas Skarbalius ir kiti Lietuvos sporto universiteto (buvusi Lietuvos kūno kultūros akademija) ir Lietuvos sporto informacijos centro specialistai.
Sportininkų namai - tai vieta, kur pagerbiami sportininkai, grįžę su svariomis pergalėmis iš įvairių svarbių varžybų. Prasminga tradicija - sportininkų, trenerių, sporto darbuotojų jubiliejinių datų paminėjimas. Sportininkų namai - patogi vieta, kur gali susirinkti žmonės, kurie yra atidavę daug savo metų sportui, o dabar jau pasitraukę iš aktyvios veiklos. Tokių susitikimų metu atgyja daugybė malonių prisiminimų, o Sportininkų namų archyvas dažnai pasipildo nauja informacija. Tomis progomis visada paruošiami stendai, primenantys jubiliatų veiklą ir jų nuopelnus.
Čia nuolat vyksta proginiai renginiai. Paminėtas "Žalgirio" draugijos 65-metis (2009). Gausų dviračių turizmo mėgėjų būrį sudomino tarpkontinentinio dviračių žygio Klaipėda - Vladivostokas, vykusio prieš penkiasdešimt metų, paminėjimas (2010).
Daug praeityje žymių lengvaatlečių turėjo gražią progą pabendrauti, minint Lietuvos lengvosios atletikos penkiasdešimtmetį (2011). Minint Lietuvos krepšinio devyniasdešimtmetį (2012), nepasididžiavo atvykti ir buvę klaipėdiečiai - pasaulinio garso krepšinio įžymybės: dukart pasaulio čempionas, olimpinis čempionas Modestas Paulauskas, pasaulio čempionė, dukart Europos čempionė Jūratė Daktaraitė. Lietuvos krepšinio federacijos atminimo dovanas pasižymėjusiems klaipėdiečiams įteikė LKF garbės prezidentas Vladas Garastas.
Irkluotojai Sportininkų namuose paminėjo irklavimo sporto Klaipėdoje 125-metį.
Nemokamos ekskursijos
Sportininkų namų lankytojai - patys įvairiausi.
"Čia lankosi žemesnių klasių mokinukai, su kuriais turime progą padiskutuoti apie tai, ar verta sportuoti. Dažnai sutinkame vidurinių mokyklų mokinius, gimnazistus. Lankosi studentų grupės. Vasarą dažni svečiai - kitų miestų sportininkai, stovyklaujantys pajūryje. Studentai čia turi galimybę ne tik susipažinti su Klaipėdos sporto istorija, bet ir gauti medžiagos, reikalingos ruošiant kursinius darbus ar referatus, kurią ne visada galima rasti bibliotekose.
Sportininkų namų lankytojai gali susipažinti su geriausiais metų miesto sportininkais, geriausiomis komandomis, kuriems skirtas stendas būna ištisus metus.
Garbingiausi Sportininkų namų lankytojai pasirašo Garbės svečių knygoje, kuri, tikėtina, po kurio laiko irgi taps vertingu eksponatu, nes jau dabar kai kurie pasirašiusieji yra iškeliavę amžinybėn.
PASKOLINO. Praėjusių metų gruodį Sportininkų namus papildė ir "Šaulio" skulptūra, kurią paskolino buvęs pasaulio dviračių treko vicečempionas, 1995 metų geriausias Lietuvos sportininkas Remigijus Lupeikis (kairėje). Šiuo trofėjumi džiaugiasi Algirdas Plungė.
Klaipėdos sportininkų namų vadovas A. Plungė kviečia visus norinčius klaipėdiečius atvykti apžiūrėti eksponatų, susipažinti su Klaipėdos sporto istorija. Organizuojamos ir grupinės moksleivių ekskursijos. Visa tai - nemokamai. Visi norintieji gali kreiptis telefonu: 8 650 46 876 arba (8 46) 210 922.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą