Sporto strategija - sunaikinti tautą?

Sporto funkcionieriai skambina pavojaus varpais - Lietuvoje sparčiai mažėja sportuojančių žmonių, o toks vangumas prišaukia daug kitų bėdų. Tačiau konkrečių sprendimų ir veiksmų nėra. Negi lauksime blogiausio?

"Jau kas penktas moksleivis turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, naujas
fenomenas - mažinamas moksleivio krepšelis, vadinasi, ir neformalaus ugdymo galimybės sporto būreliuose mažėja. Tikriausiai nesuvokiama, kad 35 metų žmogus, įgijęs specialybę ir savo veikla privalantis duoti valstybei didžiausią naudą, bus ligotas ir niekam tikęs. Tai tiesioginis kelias į tautos išnykimą", - dabartinei sistemai kritikos negaili Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) Rekreacijos, turizmo ir sporto vadybos katedros vadovas doc. dr. Rimantas Mikalauskas.

Žinia, akademinės visuomenės nuomonės valdžia Lietuvoje paiso retai, tačiau būtų pats laikas ką nors daryti, kad docento žodžiai nevirstų realybe.

Strategija "Stalčius"

Vaikai - tik ledkalnio viršūnė. Beveik pusė Lietuvos gyventojų visai nesportuoja, rodo atlikti tyrimai.

O ką daro atsakingi asmenys? Žiūrint į Kūno kultūros ir sporto departamento darbą galima pamatyti nemažai kainuojančius programų rengimus ir tik gražias teorines deklaracijas: koordinuoti, stimuliuoti, aiškinti, padėti...

Strategijos lyg ir puikios, tačiau jos "realizuojamos" tik kabinetų stalčiuose. Realaus rezultato nėra. Kaip ir nėra Klaipėdoje naujo baseino, griūva krepšinio ir futbolo mokyklų sporto kompleksas.

Realybė kraupi - prie jūros esančiame mieste galybė vaikų nemoka plaukti, policija stveriasi už galvos žiūrėdama į kylantį nepilnamečių nusikalstamumą.

Vietoj kamuolio - kompiuteris

Medikai pripažįsta, kad dalis vaikų sveikatos sutrikimų turi todėl, kad užuot sportavę sėdi prie kompiuterio. Priežastys gali būti dvi: arba jis tingi, arba nėra sąlygų sportuoti.

Klaipėdos sporto medicinos centre pastebima, jog visiškai sveikų vaikų dabar yra mažiau nei anksčiau. Manoma, kad taip atsitiko dėl to, jog šių dienų jaunimas per mažai laiko praleidžia gryname ore, nepakankamai juda, įtakos turi ir mityba, dalis sveikatos sutrikimus paveldi iš tėvų. Tačiau dažniausiai vaikams draudžiama sportuoti dėl širdies darbo sutrikimų.

Nemažai problemų sukelia įprotis laisvalaikį paskirti kompiuteriui. Daug vaikų šiandien galbūt nieko nepasakytų net apie legendinį Lietuvos krepšininką Arvydą Sabonį, bet apie programą "Skype" ar žaidimą "Counter strike" pasakotų ištisas valandas.

Centro specialistai tokius vaikus atpažįsta pagal du požymius - akių ligas ir stuburo sutrikimus, ir vadina juos "kompiuteristais".

Kita vertus, ką jiems pasiūlyti? Paskaityti Klaipėdos valdžios sprendimą apie apmokestinamus užsiėmimus uostamiesčio sporto mokyklose? Nueiti į perpildytą baseiną?

Nėra vadybos

Profesionalai taip pat išauga iš vaikų. Tačiau jau turime nemažai pavyzdžių, kai perspektyvūs sportininkai meta užsiėmimus ir dėl to, kad užsidirbtų duonos kąsniui, išvyksta dirbti į užsienį, o sportas lieka tik laisvalaikio užsiėmimu.

Klaipėdos sportininkų pasiekimai dažnai lyginami su uostamiesčio ekonominiais rodikliais, kurie, žinia, nėra tolygūs. Didžiule persvara laimi verslas - jeigu trečiojo pagal dydį miesto kompanijos pirmauja pagal pelnus ir veiklos apimtis, tai retas atletas ar komanda gali pasigirti lyderių vaidmeniu šalies sporto turnyruose.

Docentas R. Mikalauskas teigia, kad šalies sportas valdomas remiantis pasenusiomis žiniomis, vadovaujamus postus užimantys asmenys vis dar gyvena kaip planinės ekonomikos laikais.

Gal tiesiog nėra žmogaus, išmanančio, ką reikia daryti, kad verslininkas duotų pinigų. Kad rėmimo sutartį pasirašytų kaip gerą verslo pasiūlymą, o ne gerą širdį demonstruodamas. Juk kai klaipėdietis turtuolis Antanas Bosas prieš dvejus metus dovanojo Kauno "Žalgiriui" milijoną, tuoj pat sulaukė klausimo, kodėl pinigų neduoda savo gimtojo miesto "Neptūnui".

"Jeigu jie susitvarkytų savo vadybą, su malonumu duočiau", - tuomet sakė jis.

Sporto vadyba Lietuvoje yra pažintys ir ryšiai. Pinigus dažniausiai aukoja verslininkai, kurie anksčiau sportavo. Firmos vadovo kėdę užimantis buvęs imtynininkas greičiau atseikės imtynininkams, tačiau šie nieko negaus iš stambaus verslininko, anksčiau žaidusio futbolą. Šis sportui paskirtą dalį jau bus atidavęs geram savo draugui, šiandien futbolo gudrybių mokančiam vaikus.

Tačiau geriausiais vadybininkais galima vadinti tuos, kurių geri draugai yra įtakingas pareigas užimantys valdininkai. Šių asmenų pokalbis vertas geriausio vadybos sandorio vardo.

"Tokia sistema egzistuoja visose verslo rūšyse, tad sportas irgi nėra išimtis", - sako R. Mikalauskas.

Vadinasi, blogiausias vadybininkas - draugų verslininkų ir pažinčių neturintis treneris, kuris vos spėja atlikti savo tiesioginius darbus ir dar dirba komandos autobuso vairuotoju. Ir galbūt tik jo entuziazmo dėka Klaipėdoje vis dar gyvuoja viena iš sporto šakų.

Investuodami nori čempiono

Klaipėdoje, o tikriausiai ir visoje Lietuvoje, privačios investicijos į sportą sukasi užburtame rate. Verslininkai neduoda pinigų, nes nėra rezultato, o sportininkai teigia jų nepasiekiantys todėl, kad nėra pinigų. Kelią iš šio labirinto pavyksta rasti vos vienam kitam.

"Tikriausiai suveikia elementarus "gamybos" principas: nusipirkau žaliavos ir įrangos, pradedu gaminti produktą, o kodėl nėra pelno? Todėl tokie verslininkai, pirmiausia turi suvokti, kad tai ne tik garbės reikalas, bet ir retai atsiperkančios investicijos", - spėja docentas.

Jis stebisi, kad verslas nesuvokia, jog rėmimas - ne ataskaitinio laikotarpio reiškinys.

"Tai ilgas ir sudėtingas procesas. Jei būtų kitaip, mes visi būtume olimpiniais čempionais", - sako R. Mikalauskas.

Jo teigimu, kai kuriose Vakarų valstybėse valdžia sudaro sąlygas bei suteikia nuolaidas pradedančiam verslą sporto paslaugų srityje, kelis metus atleidžia tokį verslininką nuo mokesčių, suranda reikiamas patalpas, jas suremontuoja - tik teik paslaugą. O pas mus niekas šioje srityje nejuda.

Iškraipoma rinka

Miesto ar šalies valdžia privalo skatinti sportą, tačiau apie jo rėmimą R. Mikalauskas kalba atsargiai - finansinės injekcijos gali būti ir ydingos.

"Pavyzdys - Kauno miesto savivaldybės parama krepšinio klubui "Žalgiris". Tai tikrai daro neigiamą poveikį sporto klubų plėtotei, reklamuoja akivaizdų protekcionizmą, kurio moto: prieinu, pažįstu, galiu gauti ir sėkmingai gyvenu. O kur dar žaidimai patriotiškumo tema! Taip iškraipoma rinka, konkurencija, stimuliuojami pažeidimai, menkinami kitų pasiekimai, nuvertinama sąžininga konkurencija", - mano pokalbininkas.

Klaipėdoje - tas pat. Didžiąją dalį "Neptūno" metinio biudžeto sudaro savivaldybės parama.

Su docentu galima sutikti, tačiau tik žvelgiant į sėkmingus kitų valstybių pavyzdžius, iki kurių mums toli kaip iki Marso. Juk kai kurių užsienio klubų biudžete valdžios sektoriaus parama tikrai neužima didžiosios dalies.

Klaipėdoje šiuo metu bandoma sukurti kažką panašaus - futbolo klubą FK "Klaipėda". Tikimasi, jog jis sėkmingai gyvuos panaudojus privačių dalininkų indėlius.

Pasenusios žinios

Šiemet prieš artėjančius sezonus ne vienas sporto klubas prabilo apie galimą žlugimą, buvo tokių, kurie veiklą nutraukė. Priežastys - tradicinės: valdžios abejingumas ir sunkmetis.

R. Mikalauskas su tuo iš dalies sutinka, tačiau pabrėžia, kad dabartinė situacija tik įrodo, kad sporto organizacijų atstovų veiksmuose būta klaidų.

"Sunkmetis kaip tik patvirtina tai, kad išlieka arba ateityje išliks tie klubai, kurie savo veiklą planavo, rėmėsi ilgalaikiais tikslais bei uždaviniais, turi šiokią tokią rinkodaros strategiją, paslaugų taktikas, veiklas, paremtas verslumu, - yra susipažinę su esama situacija versle", - dėsto savo nuomonę jis.

Docentas primena, kad sporto klubai anksčiau gyvavo planinės ekonomikos sąlygomis - jų veiklą planavo įvairios draugijos ("Dinamo", "Darbo rezervai", "Nemunas", "Žalgiris" ir kt.), lėšų netrūko, nes juos remti buvo įpareigotos pramonės įmonės.

Šiandien sporto organizacijos yra valdomos tų pačių žmonių, jie užima beveik visas esmines sporto valdymo sistemos "kėdes" nacionaliniame ar regioniniame lygiuose.

Užimti vadovo vietą populiaru ne dėl asmeninių savybių, bet dėl garbės.

Nėra progreso

Dr. Antanas BOSAS, Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidentas

Pirma, vietinė komanda už paramą mainais negali pateikti net normalios reklamos. Antra, yra vadybos problemų. Kodėl aš turėčiau remti komandą, kuri neturi jokių perspektyvų, pasirašo trumpalaikius kontraktus su žaidėjais, kurie vėliau išeina į geresnius klubus, o iš to naudos gauna tik agentas. Tokia komanda niekada neprogresuos, todėl joks verslininkas nenorės į ją kišti savo pinigų. Vadyba tokia: kiek surenku, tiek gerai, pratempsime sezoną, o kas toliau - neaišku. Gerai, jeigu Klaipėdoje bus arena, tačiau reikia mokėti pritraukti į ją žiūrovus, kuriems patinka geras žaidimas. Geram žaidimui reikia gerų žaidėjų, juos išlaikyti, o ne paleisti po sezono. Aišku, valdžia taip pat turi skirti dėmesį ir nesitikėti, kad skyles užkaišys verslas.

Valdas PRYŠMANTAS