Svajonė ar realybė? Lietuvos bėgikių estafetės komanda sieks prasibrauti į olimpines žaidynes

Lietuvos 4x400 m estafetės merginos olimpinėse žaidynėse? Nedrąsioms svajonėms yra pagrindo: po keturių bėgikių pavardėmis slypi keturi šiemet pasiekti šalies rekordai, keturi Europos čempionato normatyvai asmeninėse rungtyse, du pasaulio čempionato pusfinaliai metų laikotarpyje bei Europos iki 23 metų pirmenybių finalas, o pagrindinė sąlygą viena - išlikti sveikoms.

Pirma užduotis - patekti į šią vasarą Berlyne vyksiantį Europos čempionatą, tačiau atrankos sistema sportininkėms atsipalaiduoti neleis iki paskutinės minutės: svarbiausiame metų lengvosios atletikos starte dalyvaus 16 geriausių rinktinių, atrinktų pagal du geriausius laikus, kuriuos pasiekė per dvejus metus.

Po 2017-ųjų sezono lietuvaitės yra 13-os, estafetės distanciją Europos komandiniame čempionate Izraelyje įveikusios per 3 min. 35,69 sek., o Baltijos šalių mače, būdamos ne pajėgiausios sudėties, nuotolį nubėgusios per 3 min. 39,77 sek.

„Žiema nuteikia labai optimistiškai. Svarbiausia, kad per artimiausius porą mėnesių surinktumėme merginas, kad jos būtų sveikos, geros sportinės formos ir sustartuotų keliose tarptautinėse varžybose kartu“, - sakė Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis.

Realiausiomis kandidatėmis sudaryti estafetės komandą yra laikomos pasaulio uždarų patalpų čempionate septintą vietą užėmusi Agnė Šerkšnienė (asmeninis rekordas - 51,62 sek.), Europos iki 23 metų čempionato finalininkė Modesta Morauskaitė (52,81 sek.), Eva Misiūnaitė (53,06 sek.) bei pasaulio čempionate į 800 m rungties pusfinalį patekusi Eglė Balčiūnaitė (53,47 sek.). Joms ant kulnų mina sparčiai progresuojančios jaunosios bėgikės Erika Krūminaitė bei Gabija Galvydytė.

„Asmeniškai įvykdyti normatyvai rodo, kad jos yra pakankamai aukšto pajėgumo sportininkės, bet dar labiau džiugina tai, jog po tais normatyvais slypi keturi šalies 400 metrų bėgimo uždarų patalpų rekordai. Kad jos gali bėgti Europos čempionate šansų yra daugiau negu daug. Jos gali ne tik startuoti, bet ir gerai pasirodyti“, - komandos galimybėmis tiki E. Skrabulis.

3 min. 30,95 sek. - tokio laiko pakako, norint varžytis Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse. Nors Tarptautinė lengvosios atletikos federacijų asociacija (IAAF) atrankos kriterijų Tokijo olimpiadai dar nepatvirtino, formatas greičiausiai nepasikeis: dalis komandų bus atrinktos pagal 2019 metų IAAF pasaulio estafečių čempionato rezultatus, kita dalis - pagal dvejų metų laikotarpyje pasiektus du geriausius laikus.

Įdomu tai, kad sudėjus keturių greičiausių Lietuvos 400 m bėgikių asmeninius rekordus, gautumėme kone identišką skaičių, garantavusį patekimą į olimpines žaidynes - 3 min. 30,96 sek.

„Būčiau optimistas, jei garantuočiau, kad taip įvyks ir merginos pateks į Tokijo olimpines žaidynes, bet šansų jos turi. Pažiūrėkime, kurią vietą pasaulio čempionate Birmingame užėmė Agnė Šerkšnienė ir kitų bėgikių asmeninius rekordus. Kiekviena iš jų turi rezervo tobulėti. Turime pakankamai stiprias merginas, dega jų akys, visos dega noru būti geros formos, noru bėgti ir svarbiausia - bėgti komandoje“, - džiaugėsi E.Skrabulis.

Dėl galimybės varžytis olimpinėse žaidynėse prieš 10 metų kovojo kita Lietuvos estafetės komanda - moterų 4x100 m ekipa, tarp kurių buvo ir garsiausia šalies sprinterė Lina Grinčikaitė. LLAF vadovas džiaugėsi, kad tai, jog lietuviai sugeba suburti pajėgų kvartetą parodo ir aukštą lengvosios atletikos lygį šalyje.

„Kai medalį iškovoja komanda, džiaugsmo būna dar daugiau. Pas mus įprasta, kad komandos yra krepšinio, tinklinio, futbolo ar rankinio, o lengvojoje atletikoje komandos sąvoka būna retesnė. Sakydami „komanda“, matome bent šešias merginas, kurios pretenduoja į tą komandą patekti“, - sakė E. Skrabulis.

Atsakingas startas sportininkių lauks jau birželio 16 dieną Berne (Šveicarija) - ten lietuvės visų pirma sieks įtvirtinti pozicijas kovoje dėl teisės dalyvauti Europos čempionate.