Vienos varžybos dar vyko vakar Taline, bet disko metikas ten nebevažiavo. Kaip tikriausiai nebedalyvaus ir būsimose varžybose Lenkijoje, nes jaučiasi truputį pavargęs. Pasak V.Aleknos, sezonas buvo labai ilgas, bet baigėsi gana sėkmingai. Ciuriche iškovotas garbingas "Deimantinės lygos" apdovanojimas - lengva nebuvo, bet vis dėlto pavyko. Grįžęs į Lietuvą disko metikas parodė iškovotą trofėjų - įspūdingo dydžio deimantą.
Kalbėdamas apie pasirodymą pasaulio lengvosios atletikos čempionate, disko metikas sakė, jog, aišku, nėra patenkintas užimta šeštąja vieta. Norėjosi būti kiek aukščiau, tačiau sportininkas pasirodė pagal galimybes. Rytų (Azijos žemynas) pusė, kur vyko varžybos, niekada nebuvo V.Aleknai laiminga. "Visada atsitinka kokie nelaukti dalykai - ar traumą patiriu, ar senos traumos atsinaujina. Šį kartą viskas buvo gerai, bet galbūt mažai laiko aklimatizuotis. Atrodo, savijauta gera, nėra psichologinio spaudimo, bet kai reikėjo mesti - kažkokie judesiai, nėra ryšio... Juk ir su tais varžovais buvau ne kartą susitikęs ir įveikęs, bet buvo taip, kaip buvo. Artėja jau turbūt paskutinis sezonas. Norėčiau dar gerai pasirengti olimpinėms žaidynėms. O po jų turbūt ateis laikas baigti", - teigė V.Alekna.
- Sakėte, Azija Jums nesėkminga, tai gal jau prieš čempionatą nujautėte, kad kas nors nepavyks?
- 2007 m. į Aziją vykau prie dvi savaites iki pasaulio čempionato, buvau sezono lyderis, vienas stipriausių disko metikų tuo metu ir ten nuskridęs patyriau traumą. Galbūt kelionė buvo ilga. Tada likau ketvirtas. Traumos pasekmės kartojasi, vis išlenda nelauktais momentais. Paskui į Pekino olimpines žaidynes vykau prieš dešimt dienų, baigiantis varžyboms irgi patyriau traumą. Taigi ir į šį čempionatą vykau su tokia baime, todėl nenorėjau ten ilgai būti. Ta drėgmė, karštis - dideliems žmonėms ne į naudą. Be to, laiko skirtumas. Taigi nusprendžiau skristi iškart į varžybas. Bet irgi nesėkmingai. Manau, į varžybas tame žemyne nebevažiuosiu.
- Kaip vertinate pasaulio čempionato prizininkų trejetą?
- Gal kiek netikėtas. Nustebau, kai Irano sportininkas Esanas Hadadis iškovojo trečiąją vietą. Taip pat australas Benas Haradinas, estas Martas Israelis nustebino. Jei prieš čempionatą kas nors būtų paklausęs, ar jie pateks į aštuntuką, būčiau atsakęs neigiamai. Bet, pasirodo, jie gali patekti. Ir buvo labai daug jaunų sportininkų dvyliktuke. Kai kuriuos mačiau pirmą kartą. Viskas keičiasi. Keičiasi kartos, keičiasi disko metikai.
- Robertas Hartingas sakė, kad finale varžėsi būdamas traumuotas, ar tikrai taip buvo?
- Jis turi kažkokių sveikatos problemėlių. Atrodo, kelis skauda. Bet jam tai netrukdė. Didelio pasipriešinimo jis neturėjo. Pirmu metimu numetė 68 m. Nedaugelis sportininkų tokiomis sąlygomis gali priartėti prie tokios ribos, bet jis jautėsi gana drąsiai. Sunku pasakyti, kiek jo trauma rimta. Jei būtų rimta - gydytųsi, bet nedalyvautų, o jis iškovojo pasaulio čempiono titulą.
- Prieš varžybas sakėte, jog svarbiausias yra pasaulio čempionatas, bet laimėjote "Deimantinę lygą". Kiek svarbus šis prizas?
- Sau įrodžiau, kad dar šį bei tą galiu. Jaunimui reikia dar tobulėti, jei nori mane aplenkti. Tai vienas iš tikrai garbingų prizų. Antrus metus vyksta "Deimantinė lyga". Pirmais metais laimėjo Piotras Malachovskis. R.Hartingas labai norėjo laimėti, buvo įsitikinęs, kad jam pakaks trejų laimėtų varžybų, bet nepakako, pritrūko vieno taško. Galbūt jis netikėjo, kad aš du etapus laimėsiu. Nugalėjau kiek netikėtai, aplinkybės susiklostė palankiai.
- Kalbant apie artėjantį sezoną, ar olimpiada jau bus karjeros pabaiga?
- Olimpiada tikrai bus paskutinė. Kaip sportininkas negali taip imti ir nutraukti karjeros, turi palaipsniui mažinti krūvius. Svarbiausia - olimpiada, nuvažiuoti, garbingai atstovauti. Gerai, kad netoli reikės vykti - 3 val. skrydžio, tai nėra daug. Londonas man gana sėkmingas. Šiemet Londone nugalėjau. Oras ten primena lietuvišką.
- Ką paliekate po savęs, kokią pamainą?
- Yra Andrius Gudžius. Sezonas jam buvo nesėkmingas - gavo traumą. Gyvenime įvyko pasikeitimų - sukūrė šeimą. Žmogus surimtės, galės daugiau dėmesio skirti sportui, - jis nieko neprarado. A.Gudžius buvo 2010 m. pasaulio jaunimo čempionas, toks ir yra. Jei norės tapti suaugusiųjų čempionu, turės daug ir atkakliai dirbti. Jis tai gerai supranta. Po kiek laiko Andrius taps geriausiu disko metiku pasaulyje. Kol esi jaunas, daug laiko prarandi ieškodamas savo kelio, kuriuo gali eiti. Paskui jau pakanka mažiau pastangų, kad pasiektum tą patį lygį. Žinoma, tobulinant kažką. Tai vadinama patirtimi - kuo mažiau eikvoti energijos siekiant rezultato. Būna, sportininkai klaidžioja ir nebūtinai randa tai, ko reikia.
- Kokią matote savo ateitį, ką veiksite baigęs karjerą?
- Daug apie tai negalvoju. Nuo sporto nebūsiu nutolęs, būsiu kur nors šalia. Ar treneriu dirbsiu, ar ką nors panašiai.
- Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas sakė, kad nebekels savo kandidatūros LTOK vadovo rinkimuose. Ar nebandysite pretenduoti į šį postą?
- Apie tai irgi negalvoju. Artimiausias tikslas - olimpiada. Negaliu nieko teigiamo atsakyti. Jei nenutolsiu nuo sporto, tai būsiu susijęs ir su olimpine veikla, nuo to toli nepabėgsiu.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą