Vyrus pavergė automobilių sportas

Nesunku atspėti, kas sieja komandos „Triton drift team“ direktorių Egidijų Pociūną ir narį Valdą Vindžigelskį. Žinoma, aistra automobilių sportui.

Tik trasoje

Žodis „driftas“ (arba lietuviškai šonaslydis) E. Pociūnui ir V. Vindžigelskiui jau seniai reiškia ne „saulutes“ ant asfalto, ne gatvės lenktynes, o profesionalias varžybas specialiose trasose. 2012 metais šonaslydis oficialiai tapo Lietuvos automobilių sporto federacijos nariu.

Vyrai šypsosi, kad amerikiečių veiksmo filmas „Greiti ir įsiutę“ (2001 m.) išbandyti „driftą“, ko gero, paskatino ne vieną jaunuolį. „Šonaslydžiu užsiimu apie dešimt metų. Pradžia kaip ir daugeliui šios sporto šakos atstovų buvo automobilių slalomas. Ėmus populiarėti vadinamam „driftui“, prie Veiviržėnų entuziastai savo jėgomis įsirengė trasą. Ten ir vyko pirmosios mano treniruotės“, – pasakojo kvietiniškis V. Vindžigelskis, tapęs profesionaliu lenktynininku.

Jeigu skaitydami pagalvojote, kad dabar aišku, kas laksto Kvietinių gat­vėmis, būkite ramūs – Valdas lenktynėms pritaikytų BMW automobilių padangų tikrai nesvilina gyvenvietėje. Už tokį vairavimą komandai grėstų Lietuvos automobilių sporto federacijos pašalinimas iš varžybų, didelės policijos pareigūnų baudos, juk sportiniai automobiliai neturi įprastų registracijos numerių, jais negalima važinėti keliais ir gatvėmis. Tad, pasak komandos „Triton drift team“ vadovo E. Pociūno, sportinių automobilių kelionė iki varžybų vietų įmanoma tik autovežiu.

Rezultatai džiugina

„Trečius metus kaip komanda „Triton drift team“ dalyvaujame Lietuvos, Baltijos šalių varžybose, o treniruojamės Kaune, Kačerginėje, kur įrengta profesio­nali trasa“, – pasakojo E. Pociūnas. Jo tikslas – rasti komandai rėmėjų, kurių logotipų neįmanoma nepastebėti ant sportinių automobilių.

Komanda dėkinga pagrindiniams savo rėmėjams UAB „Triton LT“, UAB „Gera rida“, UAB „Gitana“. Rėmėjai vis labiau patiki jaunais sportininkais matydami rezultatus. O jie džiugūs – 2019 metų sezone Lietuvoje „Triton drift team“ iškovojo 2-ąją vietą, Baltijos šalių varžybose – 4-ąją, neblogai sekėsi ir anksčiau Baltarusijoje, Rumunijoje vykusiose lenktynėse, kur varžėsi tarp kelių dešimčių komandų.

Kasmet komanda dalyvauja masiškiausiame automobilių sporto renginyje Lietuvoje – 1000 kilometrų automobilių sporto žiedinėse lenktynėse šalia Palangos. „Tarp Latvijos, Estijos, Lietuvos komandų organizatorių dėmesio sulaukiame ir mes, vietiniai“, – sakė V. Vindžigelskis.

Na, o jei norite pamatyti, kaip sekasi jūsų kraštiečiui, artimiausios varžybos balandžio 24–25 d. vyks Rygoje. Sportininkas džiaugiasi, kad jau dvejus metus šonaslydžio varžybos transliuojamos per televiziją, rodomi reportažai per žinias, taip dažniau išgirstamos ir sportininkų pavardės.

Tuos, kuriems neužtenka pamatyti, o nori ir pajausti sportinį BMW automobilį, iš anksto susitarus Valdas gali pavežti. Žinoma, tai vyksta tik trasoje. „Prisimenu, kaip kartą keleiviui prakaitavo delnai vos pradėjus važiuoti, t. y. „apšildyti“ padangas, o kai sustojome ir žmogus sugniaužė kumštį – prakaitas tiesiog lašėjo“, – šypsojosi Valdas.

Paruošimas kainuoja

Komanda kiekvienoms varžyboms rengia du BMW klasės automobilius. Vienas iš jų – naujas, kuris bus išbandytas šį sezoną. „Automobilio paruošimas varžyboms kainuoja. Yra daug darbų, kuriuos gali atlikti tik sertifikuotos įmonės, pavyzdžiui, sumontuoti saugos lankus.

Saugumui skiriamas didelis dėmesys, tad tarp profesionalų varžybose skaudžių avarijų išvengiama. Verstis sportininkams tenka retai, tačiau, be abejo, tai kontaktinis sportas“, – pasakojo Egidijus ir Valdas. Pasak jų, senasis automobilis – 750 arklio galių, o naujasis – 900.

Tačiau sėkmę lemia ne tik technika. Meistriškumas, profesionalumas, racionalumas – tiek automobilių lenktynininkų, tiek ir komandos mechanikų Ovidijaus Kurlinkaus, Pauliaus Liutikos, Nerijaus Petrulio savybės.

Tad vyrai neslepia, kad darbo užtenka visiems ir ruošiantis varžyboms, ir joms vykstant. Mechanikams per minutę trasoje ne kartą tenka keisti padangas, o lenktynininkui per sekundę priimti sprendimus. „Jei sausesnė trasa ar sausesnis oras, vienoms varžyboms reikia 20, o kartais ir daugiau padangų.

nt šlapio asfalto jos dyla mažiau“, – specifiką atskleidė Valdas. Viena padanga kainuoja apie 80 eurų. Pridėkime automobilio paruošimą (apie 50 tūkst. eurų), kurą, aprangą ir t. t. Sportininkų investicijos tikrai nemenkos.

Su šiuo nepigiu pomėgiu šeimos, pasak vyrų, susitaikė, tačiau norėtų, jog vyrai daugiau laiko praleistų namie. Egidijus neslepia, kad dešimtmetei dukrai tėčio pomėgis nelabai rūpi, bet trejų metukų sūnui mašinos labai patinka.

• Nors tiksli šonaslydžio kilmės vieta nežinoma, Japonija laikoma viena iš pradinių taškų, kuriuose formavosi ši vairavimo technika. Automobilių sporto legenda tapęs lenktynininkas Kunimicu Takahaši vadinamas šoninio slydimo technikos pradininku, pradėjusiu ją taikyti XX a. septintajame dešimtmetyje.
• Šonaslydžio varžybose automobiliai slysta trasa ir turi atlikti tam tikras užduotis (išlaikyti tam tikrą greitį, įveikti posūkius ir t. t.); be to, vertinamas ir pasirodymo įspūdingumas. Nuo to momento, kai mašina pradeda slysti šonu, pradedamas skaičiuoti važiavimas. Automobiliai pasiekia net 200 km per valandą greitį, o vidutinis – 120–170 km/h.