„Nėra taip, kad, jeigu užsiimi joga, tampi krišnaistu ar induistu. Joga nepriskiriama jokiam tikėjimui. Manau, kad viską galima suderinti, jeigu žmogus vadovaujasi sveiku protu. Joga, jogos pozos turi pavadinimus, reikšmę, bet tai – tarsi simbolika. Įdomiausia, kad toje simbolikoje nėra jokių neigiamų aspektų“, – LRT Radijui sako R. Teišerskienė.
Pradėję užsiimti joga, pakeisite požiūrį
R. Teišerskienė Himalajų jogos užsiėmimus veda jau beveik 15 metų ir tikina, kad joga neatsiejama nuo dvasinio žmogaus tobulėjimo. Pasak jogos trenerės, pradėjus užsiimti joga, keičiasi žmogaus mąstymas, ir jis netgi kasdienius dalykus, pavyzdžiui, savo dienotvarkę, ima vertinti kitaip.
„Joga turi apimti viską: kūno lavinimą, kvėpavimo pratimus – pranajamas, meditacijas, susikaupimą, dėmesio koncentracijos ugdymą. Jeigu žmogus rimtai pradeda praktikuoti jogą, netgi jeigu jis pradeda nuo sportinės jogos, neišvengiamai keičiasi žmogaus požiūris į gyvenimą, mitybą, dienotvarkę, bendravimą, laiko praleidimą. Pamažu tai veda į savęs tobulėjimą“, – teigia R. Teišerskienė.
Trenerė sutinka, kad joga dabar madingesnė nei seniau, tačiau tai įvardija kaip teigiamą aspektą. Ji pastebi, kad madingi tampa ir kiti dalykai, kuriuos galima būtų įvertinti teigiamai ir kurie skatina žmones rūpintis savo sveikata.
„Tegul rūpinasi savimi, prižiūri savo kūną. Gal pamažu pradės kažkas keistis. Didelė dalis žmonių pradeda atsisukti į save, savo prigimtį. Daugėja besirūpinančių sveikata visose sporto klubuose, ne tik jogos. Duoną kepa vos ne kas antra šeimininkė. Ieškome, kur nusipirkti šviežių, švarių produktų. Valio! Tegul susidomėjimas sveika gyvensena būna madingas“, – sako R. Teišerskienė.
Atsiskyrimas – iššūkis smalsuoliams ir būdas suprasti save
Jogos trenerė taip pat organizuoja atsiskyrimus. Tai – įvairios trukmės (dažniausiai savaitgalio) susitikimai, kurių metu susirinkusieji pabūna su savimi, medituoja. Atsiskyrimo metu dalyviai bendrauja tik pradžioje ir pabaigoje. Meditacijos metu vyrauja tyla, visi būna užmerktomis akimis ir mintyse kalba mantrą. Anot R. Teišerskienės, tai – darbas su savimi, savo vidaus gydymas, būdas rasti ramybę. Jos nuomone, būtent šių dalykų stoka dažnai paskatina fizinius negalavimus.
„Reikia sugrįžti į save, suprasti save, kokios emocijos valdo mus, kiek mumyse yra pykčio, baimių, nes viskas labai sukasi, visi bėga. Žmonės į daug ką nekreipia dėmesio, o paskui vieną dieną sako – man sustreikavo sveikata: ir tas, ir anas negerai. Žmogui sunku suprasti, kas nutiko – buvau jaunas, sveikas, stiprus ir vieną dieną – gyvenimas slysta iš po kojų“, – pastebi R. Teišerskienė.
Jos teigimu, į atsiskyrimus ateina ir jogos užsiėmimus lankę žmonės. Jie nori sustiprinti iki tol turėtų praktikų poveikį. „Kiti ateina tiesiog iš smalsumo išbandyti – kiek galiu išbūti, kas manyje iškils. Mes sakome – visi, kurie nori save pažinti, turėtų eiti atsiskyrimo“, – pasakoja R. Teišerskienė.
Trenerė: mąstantis žmogus gali viską suderinti
Kiekvienas jogos pratimas turi pavadinimą ir reikšmę, tad vyrauja nuomonė, kad joga neatsiejama nuo tikėjimo. Taip manantieji teigia, kad tam pačiam žmogui lankytis krikščionių mišiose, o vėliau treniruotis jogos salėje – nelogiška. Trenerė R. Teišerskienė su tuo nesutinka. Anot jos, pratimų pavadinimai – simboliai. Mąstantis žmogus savo gyvenime gali suderinti tai, ką nori, o joga nepriskiriama jokiai religijai.
„Nėra taip, kad, jeigu užsiimi joga, tampi krišnaistu ar induistu. Joga nepriskiriama jokiam tikėjimui. Manau, kad viską galima suderinti, jeigu žmogus vadovaujasi sveiku protu. Joga, jogos pozos turi pavadinimus, reikšmę, bet tai – tarsi simbolika. Įdomiausia, kad toje simbolikoje nėra jokių neigiamų aspektų“, – pabrėžia R. Teišerskienė.
Taigi joga – vienas būdų gydyti savo vidų bei gražinti išorę. Galbūt, kaip teigia jogos trenerė, kiekvienas iš šios praktikos galėtų pasiimti šį tą naudingo sau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą