„Alinančių karščių metu žmogaus širdis dirba padidinta apkrova, padažnėja pulsas. Tokiu laiku sergantys hipertenzija jaučiasi žymiai blogiau, pacientus, kuriems diagnozuota išeminė širdies liga, dažniau ištinka stenokardijos priepuoliai. Todėl kiekvienos vasaros pradžioje būtina kreiptis į savo gydytoją ir profilaktiškai išsitirti“, - sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė. Pasak jos, vasarą ženkliai padaugėja žmonių skundų dėl sutrikusios širdies veiklos. Dažniausiai tai susiję su skysčių organizme ženkliu sumažėjimu, kadangi daug jų netenkame karščių metu per odą. Be to, tam turi įtakos padažnėjęs kvėpavimas. Todėl ypatingai svarbu vasarą gerti daug vandens. Žmogaus organizmas reaguoja į karštį prakaitavimu. Tai apsauginė reakcija. O prakaitavimui organizmui reikalingas vanduo. Geriausia gerti ne paprastą vandenį, o šviežias spaustas sultis, žalią arbatą, negazuotą mineralinį. Svarbu neapsunkinti organizmo pernelyg dideliu skysčių kiekiu ir išvengti patinimo, todėl gėrimus reikia gerti dažnai, tačiau nedideliais kiekiais.
„Jeigu žmogų kamuoja konkrečios sveikatos problemos, pavyzdžiui, arterinė hipertenzija arba širdies nepakankamumas, karščių metu jam gali tinti kojos, o tai sukelia papildomą trombų susidarymo riziką. Trombozės simptomai - galūnių skausmai, sunkumas, niežėjimas, tinimas, pamėlynavimas, išsiplėtusios venos. Šiuo atveju taip pat svarbu vartoti pakankamą skysčių kiekį, kad kraujas netaptų tirštas. Taip pat reikia vengti ilgai būti saulėje. Tai ne tik gali sukelti problemų odai, bet ir padidinti kraujospūdį ir padažninti pulsą“, - sako kardiologė.
Anot Mildos Kovaitės, karščių metu ypatingai svarbu teisingai maitintis. „Aišku, kiekvieno žmogaus atvejis yra individualus, tačiau geriausia dieta širdžiai – Viduržemio jūros. Tai reiškia, kad dienos racione būtinai turi būti daržovės (ne mažiau nei 300-400 gramų), vaisiai, žuvis nors kartą per savaitę, iš mėsos produktų – jautiena arba vištiena, neriebūs pieno produktai, alyvuogių aliejus. Tačiau, jei pacientui nustatytas inkstų nepakankamumas, reikia reguliuoti mitybą tokiu būdu, kad nebūtų vartojami produktai su dideliu kalio kiekiu (pavyzdžiui, bananai ir džiovinti vaisiai)“, - konstatuoja kardiologė.
Pagrindinis mitybos vasarą reikalavimas – maistas turi būti lengvas. Virškinimo procesas neturi sukelti organizmui papildomos apkrovos, kadangi šis jau kenčia nuo karščių. Todėl būtina vasarą sumažinti gyvulinių riebalų kiekį, atsisakyti rūkytų ir konditerijos gaminių, gazuotų gėrimų, alkoholio ir kavos.
• Būtinas širdžiai kalio ir magnio atsargas, kurių organizmas netenka kartu su prakaitu, lengvai galima papildyti vartojant cukinijas, baklažanus, moliūgus, šviežias bulves, brokolius. Geriau rinktis daržoves, išaugintas po atviru dangumi. Jos turi žymiai daugiau vitaminų ir mikroelementų nei tos, kurios augo šiltnamiuose. Beje, daržovės aprūpina organizmą ne tik vertingomis medžiagomis, bet ir papildo skysčių atsargą (ypač agurkai, pomidorai, arbūzai).
• Iš vasarinių vaisių ir uogų ypač naudingos širdžiai yra vyšnios (pasižymi stipriomis antioksidantų savybėmis), abrikosai (aprūpina audinius deguonimi, raminančiai veikia širdį), avietės (skystina kraują ir neleidžia susidaryti trombams). Visos vasarinės uogos yra naudingos organizmui dėl didelio vitaminų bei mikroelementų kiekio bei medžiagų, užtikrinančių normalų širdies darbą.
• Nereikia pamiršti, kad baltymai ir riebalai yra būtini širdies-kraujagyslių sistemai. Vasaros meniu -neriebi mėsa (geriausia paukštiena arba triušiena), žuvis, kiaušiniai (1 vienetas per dieną), neriebūs pieno produktai. Iš riebalų geriausia vartoti tik augalinės kilmės aliejus.
• Vasarą būtina mitybą papildyti natūraliomis medžiagomis, kurios padeda kovoti su padidinta trombozės rizika, stiprina kraujagysles bei kontroliuoja cholesterolio lygį kraujyje. Klinikiniai tyrimai Europoje, Azijoje bei JAV parodė, kad natokinazės fermentas (iš fermentuotų sojų) natūraliu būdu gerina kraujo cirkuliaciją visame kūne. Mokslininkų išvadose skelbiama, kad natokinazė mažina arterinį spaudimą sergantiems hipertenzija, ardo senus trombus ir neleidžia susidaryti naujiems ir venose, ir arterijose, ir kapiliaruose. Komplekse su monokolinu K ir augaliniais ekstraktais šis fermentas kompleksiškai kontroliuoja cholesterolio lygį, padeda išvengti kraujotakos sutrikimų, trombozės, uždegiminių procesų kraujagyslėse, lėtina aterosklerozės procesą.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė rekomenduoja vengti fizinės veiklos karščių metu, ypač saulėje. Tai leis sumažinti apkrovą širdžiai. Dirbti sode, sportuoti, eiti apsipirkti geriausia ryte ar vakare, kai oro temperatūra būna mažesnė. Jei vis dėlto reikia išeiti iš namų karščių metu, nepamirškite kepurės nuo saulės, rinkitės lengvus drabužius iš natūralių audinių bei stengkitės daugiau būti pavėsyje.
Norint išvengti kraujagyslių spazmų, būtina kontroliuoti temperatūros režimą – negalima staigiai keisti šilumą į šaltį ir atvirkščiai. Temperatūrų skirtumas patalpose, kur veikia kondicionierius, ir lauke neturi būti didesnis nei 7-10 laipsnių Celsijaus. Besimaudant jūroje ar kituose vandens telkiniuose negalima staigiai nerti į vandenį, o reikia įeiti palaipsniui. Rekomenduojama maudytis tik tuo atveju, jei vandens temperatūra ne mažesnė nei 20 laipsnių Celsijaus. Vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems širdies-kraujagyslių sutrikimų mėgautis vandens procedūromis galima tik su palydovu, ypač jei ketinama plaukti didesnį atstumą.
„Svarbiausia nepamirškite vartototi gydytojo skirtų vaistų. Dauguma mano, kad poilsio metu vasarą savijauta bus geresnė, todėl apie tabletes galima laikinai pamiršti. Tokia nuomonė klaidinga ir gali sukelti pavojų Jūsų sveikatai. Fizinė apkrova – maudymąsis ar darbas sode aukštose temperatūrose ir saulėje gali sukelti rimtų pasekmių – hipertenzinę krizę , stenokardijos priepuolį, miokardo infarktą, todėl vasarą būtina ypatingai saugotis“, - įspėka M. Kovaitė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą