Laiko persukimas: teks prisitaikyti

Sekmadienį, kovo 29 d., Lietuva, kaip ir daugelis Europos Sąjungos šalių, pradės gyventi vasaros laiku. Trečią valandą nakties laikrodžių rodykles suksime viena valanda į priekį. Prie žiemos laiko grįšime spalio pabaigoje.

Neigiamas poveikis

Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų, sezoninis laikas įvedamas daugumoje Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.

Vis dėlto laiko keitimas, medikų ir visuomenės sveikatos specialistų teigimu, daro žalą žmonių sveikatai. Teigiama, jog tuomet daugėja depresinių susirgimų bei savižudybių, o pailgėjus tamsiajam paros metui padidėja nusikalstamumas bei nelaimingų atsitikimų kelyje skaičius. Tėvai, mokyklų ir darželių darbuotojai kasmet kalba apie mažamečius, kuriems prisitaikyti prie pakitusio dienos ritmo taip pat būna itin sunku.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Aiva Dabašinskienė teigė, jog, persukus laiką, žmonės kurį laiką gali jausti nepatogumą ar net savijautos sutrikimus.

"Pasitaiko, kad sutrinka miegas, budrumo ritmas, dažniau svyruoja nuotaika, išryškėja lėtinis nuovargis, depresija. Visa tai dažniausiai ir pasireiškia pavasarį bei rudenį, kai būna persukamas astronominis laikas", - sakė specialistė.

Vis dėlto, A. Dabašinskienės teigimu, neigiamas poveikis sveikatai būna trumpalaikis - daugumai žmonių prisitaikyti prie persukto laiko pakanka poros savaičių.

Veikia jautrius

Pokalbininkė, paklausta, ar būtent laiko persukimą galima sieti su plačiai aptariamomis pavasario ir rudeninėmis depresijomis, teigė, jog mokslinių tyrimų, įrodančių šių reiškinių sąsają, nėra, tad galbūt tai ir tėra sutapimas.

Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis, paklaustas, ar persukus laiką susiduriama su psichikos sutrikimų paūmėjimu, buvo kategoriškas.

"Nuo laikrodžio rodyklės persukimo depresijos tikrai nepaūmėja. Jautresni žmonės, nesvarbu, ar serga, ar ne, reaguoja į tą persukimą, mažiau jautrūs žmonės nereaguoja. Tačiau apskritai kokių nors psichikos sveikatos sutrikimų laiko persukimas neišprovokuoja", - tvirtino psichiatras.

Atšaukti nenori

Idėja persukti laiką buvo iškelta dar 18 amžiuje. Tuomet amerikietis išradėjas ir politikas Bendžaminas Franklinas teigė, kad žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda. Vėliau, užklupus ekonominėms krizėms, dalis europiečių vasaros laiką įsivedė siekdami taupyti elektros energiją.

Vis dėlto iki šiol nesutariama, ar verta daryti žalą dalies žmonių, kuriems sunku prisitaikyti prie naujo laiko, sveikatai dėl menamos naudos taupant energiją, mat ryškaus teigiamo ekonominio efekto esą nėra.

Lietuvoje 2011 m. jau buvo siūlymų Vyriausybei atsisakyti laiko persukimo, tačiau kol kas tokia galimybė nesvarstoma.

"Yra tikslaus vasaros laiko nustatymo grafikas iki 2016 metų pabaigos. Paskui matoma - dar penkeriems metams bus nustatytas grafikas. Anksčiau buvo gautas siūlymas kreiptis į Europos Komisiją, kad galbūt būtų galima tą direktyvą pakeisti, atšaukti ir panašiai. Tada buvo konsultuotasi su pačia Europos Komisija ir tai iniciatyvai nepritarė nei Europos Komisija, nei šalys narės", - naujienų agentūrai BNS vakar sakė Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.

Jo teigimu, klausimas, ar naikinti vasaros laiką, kiltų, vėl prasidėjus diskusijoms visuomenėje, tačiau jų nesant Vyriausybė nesiima jokių priemonių.

"Europos Sąjungos direktyvoje numatyta kas penkerius metus atnaujinti vasaros laiko taikymo grafiką ir dabartinis grafikas galioja iki 2016 pabaigos. Galbūt 2016 metų viduryje kils kokios diskusijos, bet kol kas tos diskusijos nieko nedavė", - teigė kancleris.