Psichikos ligos gydomos ne tik vaistais

Psichikos ligos gydomos ne tik vaistais

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale suburta kūrybingų ir energingų specialistų - psichologų, ergoterapeutų, muzikos, poezijos, dailės, judesio ir šokio terapeutų, socialinių darbuotojų komanda, dirbanti įvairiuose ligoninės skyriuose su suaugusiais pacientais, taip pat ir vaikais, kurie atvyksta gydytis į šią ligoninę ne tik iš Klaipėdos krašto, bet ir visos Lietuvos.

Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje pacientams kompleksiškai taikomas psichoterapinis, medikamentinis gydymas, psichosocialinė reabilitacija, grupinė bei individuali psichinė terapija, muzikos, ergo- ir kitos terapijos.

Pacientams užtikrinama saugi, raminanti aplinka, suteikiama pagalba, skirta padėti suprasti ir išsiaiškinti tai, kas vyksta jų gyvenime. Specialistai siekia išmokyti pacientą siekti savo tikslų prasmingai, pagrįstai renkantis ir sprendžiant savo problemas.

"Kuo daugiau terapinių užsiėmimų, tuo veiksmingiau galima kompleksiškai gerinti paciento psichofizinę būseną ir greičiau pasiekti teigiamų gydymo rezultatų.

ATNAUJINO. Per pustrečių metų Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale buvo iš esmės atnaujinti filialo pastatai, įrengti nauji skyriai su jaukiomis patalpomis. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Toks platus gydymo ir diagnostikos priemonių spektras užtikrina pacientams labiausiai jų poreikius atitinkančią medicininę pagalbą. Juk psichikos liga sutrikdo ne tik mąstymą - nukenčia ir žmogaus valia. Jis tampa apatiškas, nejudrus, todėl nukenčia visos gyvenimo sferos", - pasakojo Psichiatrijos filialo administratorė Raimonda Jonušienė.

Pasak administratorės, per pustrečių metų Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale buvo iš esmės atnaujinti filialo pastatai, įrengti nauji skyriai su jaukiomis patalpomis.

"Džiugu tai, kad per tą laiką taip pat pavyko suburti stiprią specialistų komandą. Psichiatrija - viena iš prioritetinių ligoninės sričių, kuriai pastaruosius metus skiriamas didelis dėmesys. Esame dėkingi ligoninės vadovybei ir ypač vyriausiajam ligoninės gydytojui Romaldui Sakalauskui už geras iniciatyvas ir kūrybišką požiūrį", - sakė R. Jonušienė.

Šiandien pristatome Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo specialistų komandą, kuri pacientus gydo ne vaistais, o muzika, daile, šokio judesiu, poezija, moko juos darbinių įgūdžių, sprendžia psichologines problemas ir padeda įveikti gyvenimo sunkumus bei krizines situacijas.

Meno terapija: kūrybinis procesas gydo

Muzikos terapeutas, docentas Alvidas Remesa:

"Muzika yra seniausia pasaulyje psichoterapijos rūšis, gimęs vaikas pirmiausia išgirsta motinos dainuojamą lopšinę ir nurimsta.

Pagrindinės muzikos terapijos darbo kryptys yra analitinė muzikos terapija (psichodinaminė), kūrybinė muzikos terapija (humanistinė - egzistencialistinė), "orff" muzikos terapija (kognityvinė-bihevioristinė).

Muzikos terapiniame darbe jungiami ir naudojami palaikomosios - psichoterapinės, ugdančios bei socialinės muzikos terapijos elementai. Pagal pacientų poreikius naudojama receptyvinė arba aktyvioji improvizacinė muzikos terapija. Pavyzdžiui, taikome muzikinę relaksaciją ir stimuliaciją - tai muzikos klausymasis atsipalaiduojant, patyrimo refleksija, diskusija, apibendrinimas ir priešingai - aktyvus muzikos grojimas instrumentu, vaizdinių kūrimas, muzikinė improvizacija, dainų kūrimas, muzikiniai žaidimai.

Muzikos terapija būna ir grupinė, grupę dažniausiai sudaro 8 pacientai. Muzikos terapijos kabinete per dieną apsilanko nuo 30 iki 50 pacientų. Dažniausiai pacientui taikoma aštuonių terapinių užsiėmimų programa".

JAV įgijusi poezijos terapijos sertifikatą gydytoja psichiatrė poetė Jūratė Sučylaitė:

"Poezijos terapijos grupėje skaitome poeziją ir prozą, diskutuojame grupėje arba vyksta gilus dialogas su vienu žmogumi, pacientai atlieka kūrybinio rašymo užduotis, dalyvauja poetinėje improvizacijoje, kurioje panaudojami jų pačių žodžiai.

Tekstas yra tik priemonė prakalbinti žmogų, kalba padeda žmogui pačiam save suvokti. Prakalbėjimas išvaduoja iš įtampos, slogumo, tai lyg išsivadavimas iš slegiančio, spaudžiančio chaoso. Pokalbis padeda pamatyti tolimesnius gyvenimo kelius. Poezija kviečia eiti gyvybės keliu. Kalbėjimas grupėje ir jautimas, kad esi išgirstas, suteikia bendruomeniškumo pojūtį, o tai labai svarbu kenčiantiems nuo vienišumo".

Dailės, judesio ir šokio terapeutė Rasa Hage:

"Dirbu dieniniame skyriuje, vyrų ir moterų stacionaro skyriuose. Vedu dailės ir judesio bei šokio terapiją. Kiekviename skyriuje vyksta po du dailės ir vieną judesio užsiėmimą, kurie trunka po valandą.

Vizualinė kalba padeda pacientui komunikuoti, per formą, spalvą, liniją žmogus žingsnis po žingsnio pažįsta save, ir pradeda palengva sveikti. Meno kūrinys tampa transformacijos erdve, objektu, paciento psichinės dinamikos atspindžiu.

Judesio ir šokio terapija orientuojasi į terapiją per judesį ir šokį, komunikacijos objektu tampa žmogaus kūnas.

Užsiėmimų metu pacientai atlieka įvairius sveikatą gerinančius judesius, raminančius ir kartu suteikiančius energijos."

Meno terapeutė Vida Plerpienė:

"Meno terapeutai yra labai naudingi medicinai. Tikiu, kad ateis laikas, kai menininkai pasakys, kokį poveikį menas daro psichinei sveikatai. Žmoguje slypi milžiniški kūrybiniai potencialai, bet kartais visiškai nenaudojami, arba labai menkai. Taip yra dėl tam tikrų visuomenės nuostatų, žmogaus individualybės niekas labai nepaiso, nors kiekvienas į pasaulį ateina kaip vertybė, turi savo spalvą, atspalvius, nepakartojamą žvilgsnį į pasaulį, intonaciją, judesį.

Viena iš naujesnių meno terapijų, taikomų mūsų pacientams, tai smėlio terapija. Ypač ši terapija veiksminga vaikams, kurie smėlio dėžėje, naudodami vandenį, įvairias gamtines medžiagas, figūrėles, kuria savo pasaulį. Ir pasirodo, kad tas užsidariusio, nekalbančio vaiko pasaulis yra labai vaizdingas, daug informacijos atskleidžiantis vaiką gydantiems medikams".

Padeda suvokti ir išspręsti problemas

Medicinos psichologė Inesa Jocaitytė:

"Dirbu dar tik 2 mėnesius, tačiau džiaugiuosi, kad darbas atitinka mano lūkesčius. Ligoninės personalas yra suinteresuotas padėti žmogui, todėl džiaugiuosi galėdama būti šio kolektyvo dalimi.

Dirbu Psichiatrijos filialo Vaikų skyriuje ir penkiuose ligoninės stacionaro skyriuose. Tai reikalauja daug jėgų ir kantrybės, bet viską atperka matomas rezultatas: susimąstęs ir ramesnis vaikas, nusiraminęs ir besišypsantis pacientas.

Ligoninėje atlieku psichodiagnostikos tyrimus, teikiu individualias konsultacijas asmenims, turintiems psichosomatinių, kardiologinių sutrikimų, kenčiantiems skausmą, hipochondriškiems asmenims ir kitiems pacientams, kuriems reikalinga psichologo pagalba.

Individualiai konsultuoju ir vaikus, turinčius įvairių raidos, elgesio, psichikos sutrikimų. Vedu grupinius užsiėmimus vaikams ir suaugusiesiems, šie užsiėmimai padeda formuoti tinkamus socialinius įgūdžius.

Planuojame imtis gerinti bendrą psichologinę atmosferą ligoninės registratūroje ir Priėmimo skyriuje ekstrinėmis dienomis".

Medicinos psichologė Algina Šamonskienė:

"Didžiąją mano laiko dalį sudaro diagnostiniai tyrimai - vieno paciento ištyrimas kartais trunka iki 5 valandų, siekiu nustatyti asmenybės, mąstymo sutrikimus, įvertinti mąstymą, dėmesį, atmintį, intelektą. Klinikiniam diagnostikui neužtenka vien knygas paskaityti, reikia pajusti žmogų.

Krizių intervencijos centre vedu grupinės terapijos užsiėmimus. Juos žmonės lanko po 5-10 kartų, grupėje būna po 9-11 žmonių. Grupėje yra svarbus atvirumas, konfidencialumas, skatinu žmones, kad kalbėtų atviriau, kad nejaustų streso. Sprendžiame bendravimo, asmenybės augimo, šeimos ir kitas problemas.

Ateityje turiu planų taikyti pacientams ir kino filmų terapiją".

Medicinos psichologė Jurgita Mozuraitytė:

"Savo darbe atlieku individualų psichologinį įvertinimą. Dažnai susiduriu su pacientais, kuriems nėra aiškios ligos diagnozės, todėl būtinas išsamus įvairių psichinių procesų ištyrimas.

Taip pat ligoninės pacientams teikiu individualias psichologines konsultacijas, kurios padeda žmonėms pažvelgti į sudėtingas situacijas iš kitos pusės, labiau suprasti save bei tarpasmeninius santykius. Grupiniuose psichoterapijos užsiėmimuose atkuriame kasdieniškas situacijas, nagrinėjame bendravimo problemas, ir pacientai, psichologo padedami, tiek, kiek sugeba, koreguoja savo elgesį, požiūrį bei vertybes".

Svarbiausia - žmogiškasis orumas

Ergoterapeutas Raimundas Šimkonis:

"Psichiatrijoje taikomi šie ergoterapijos metodai: stiprinama fizinė būklė, lavinama koordinacija, pažintinės funkcijos, įgūdžiai ir kt. Kokie užsiėmimų metodai bus taikomi, priklauso nuo pacientų būklės, interesų, įgūdžių, pacientų, dalyvaujančių užsiėmime, skaičiaus. Individualių ir grupinių užsiėmimų metu svarbu pacientus išmokyti sukoncentruoti dėmesį į konkrečią veiklą, didinti motyvaciją, lavinti atmintį, mažinti koordinacijos sutrikimus, ugdyti savitarpio supratimą ir pagalbą, mokyti bendravimo, bendradarbiavimo ir tolerancijos vienas kitam".

Ergoterapeutė Birutė Krikščionaitytė:

"Dirbu ir su suaugusiaisiais, ir su vaikais. Naudingai praleistas laikas, mėgstamas užsėmimas teigiamai veikia paciento psichinę sveikatą. Taikant ergoterapiją vaikams užsiėmimas parenkamas pagal mažojo paciento sutrikimų pobūdį.

Pavyzdžiui, hiperaktyviems, agresijos turintiems vaikams būtina daug judėti, išsikrauti, jiems reikia daug sportinių žaidimų.

O turintiems bendravimo problemų, jau reikia kitokių užsiėmimų, kurių metu jie galėtų atsiverti, išsipasakoti, lavintų bendravimo su aplinkiniais įgūdžius.

Dienos stacionare dirbu su suagusiaisiais, turinčiais psichikos negalią. Mokau apsitarnavimo, savarankiškos veiklos įgūdžių, kad atsirastų motyvacija nuveikti kažką patiems, be niekieno pagalbos, pagerėtų nuotaika.

Šis darbas reikalauja labai daug kantrybės. Tačiau smagu stebėti savo darbo rezultatus, kai žmonės ima keistis, kažko išmoksta ir tai džiugina ne tik juos, bet ir mane. Todėl jaučiuosi esanti savo vietoje".

Socialiniai darbuotojai Ilmara Noreikienė ir Giedrius Zaturskis:

"Mes, socialiniai darbuotojai, kaip tarpdisciplininės komandos nariai, nuolat bendraujame su kitais komandos nariais.

Mūsų darbe svarbiausia - žmogaus teisės, kadangi visuomenėje vyrauja stigma - žmogaus, turinčio psichikos sutrikimų, nuasmeninimas.

Mums per ne vienerius darbo metus neteko patirti jokios agresijos iš psichikos ligomis sergančių žmonių. Visais atvejais stengiamės jokiu būdu nepažeisti žmogiškojo orumo. Į mūsų ligoninės Psichiatrijos filialą patekęs žmogus niekada nebus paliktas likimo valiai, tiek tarp ligoninės sienų, tiek išrašymo momentu, nes mes padedame jam ir grįžti į visuomenę.

Dirbame individualiai su pacientu, jo šeima, taikome tinklinimo metodą, kuomet stengiamės užmegzti kuo daugiau naudingų žmogui kontaktų artimoje jam aplinkoje, ieškome artimų giminaičių, tvarkome jo dokumentus tarnybose ir pan.

Turime padėjėjus pacientams užimti, kurie dirba ne tik Psichiatrijos filiale, bet ir visuose ligoninės skyriuose."

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder