"Parduotuvėje nusipirkau du pakelius šaldytų cepelinų su vištienos įdaru. Patys cepelinai atrodė nelabai estetiškai, mėsa tamsi, gal sojos daug pridėta, bet vis vien surizikavome valgyti.
Po kelių valandų man pradėjo raižyti pilvą, o dukrą teko vežti į ligoninės priimamąjį, nes visą naktį vėmė ir viduriavo. Gydytoja nustatė bakterinę infekciją, jai išrašė antibiotikų. Man pačiai pilvas skaudėjo dvi dienas", - pasakojo D. M.
Moteris apie šį atvejį pranešė Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriams.
"Kai inspektoriai atvyko tikrinti parduotuvės, tos partijos šaldytų cepelinų jau nebebuvo, tad nebeliko ką ir tikrinti. Ten dirba mano pažįstama moteris, tai ji sakė, jog iki atvykstant inspektoriams, parduotuvės vedėja visą tą cepelinų partiją išdalino darbuotojams. Parduotuvė nedidelė, bet joje tvyro netvarka. Net normalaus sandėlio produktams laikyti neturi, prekybos salėje dėžės sukrautos.
Gal tie cepelinai jau buvo atitirpę ir vėl sušaldyti?" - spėliojo moteris.
Ji sakė daugiau nė kojos nekelsianti į tą parduotuvę ir jau tikrai nieku gyvu nebepirksianti šaldytų produktų.
"Yra buvę ir anksčiau tų apsinuodijimų maistu, bet ne dėl šaldytų produktų. O kam nėra buvę - visiems gi pasitaiko kažką ne taip suvalgyti. Inspektoriai manęs klausė, kiek laiko aš viriau tuos šaldytus cepelinus, ar tikrai 15-20 minučių, kaip ir buvo parašyta etiketėje. Tikrai viriau juos ilgai, juk ne pirmą kartą teko valgyti tokius pusgaminius", - tvirtino moteris.
Ruošti maistą - atidžiau
Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko pavaduotoja, valstybinė maisto produktų inspektorė Jūratė Mačiulienė, tyrusi šį klaipėdietės skundą, informavo, jog apie šį atvejį pranešta Vilniaus VMVT, nes šaldytus cepelinus gaminanti įmonė yra registruota Vilniaus rajone.
"Kadangi mes parduotuvėje produkto neberadome, inspektoriai patikrins gamintoją vietoje.
Tačiau patirtis rodo, kad dažniausiai dėl blogų pasekmių sveikatai yra kalti patys žmonės, nes nesilaiko produkto etiketėje nurodytų gaminimo rekomendacijų.
Pavyzdžiui, šaldytus koldūnus galima virti trumpai, tačiau cepelinus reikia virti keliskart ilgiau. Jei produktas gerai termiškai apdorojamas, neturėtų kilti sveikatos problemų.
Būna, kad žmogaus bloga savijauta sutampa su kokia nors virusine infekcija ir suvalgytu maistu, tuomet žmogui atrodo, kad jis apsinuodijo maistu. Pastebime, kad žmonės neatsargiai elgiasi su maisto produktais. Pavyzdžiui, internetu platinamas populiarus padažo receptas, kuriam gaminti naudojamas ir žalias kiaušinis. Vartodami termiškai neapdorotus kiaušinius rizikuojame susirgti salmonelioze.
Nereikėtų ilgai laikyti šaldytuve atlaidintų produktų ar jau pagaminto maisto. Kita vertus, nereikėtų ieškoti kokybės pigiuose pusgaminiuose - visada geriau rinktis šviežius maisto produktus", - akcentavo J. Mačiulienė.
Serga tūkstančiais
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) duomenimis, per penkis šių metų mėnesius Klaipėdos apskrityje buvo užregistruota 1114 susirgimų virusinės kilmės ir 192 bakterinės kilmės žarnyno infekcijomis. Apie 60 proc. susirgusių žmonių - įvairaus amžiaus vaikai.
Šiemet iki vasaros pradžios apskrityje užregistruoti 34 ūmių žarnyno infekcinių ligų protrūkiai, iš jų 10 susiję su maisto tvarkymo įmonėmis, o likusieji protrūkiai - "naminiai", kai, pavyzdžiui, rotovirusu užsikrečia visa šeima.
"Šiuo metu tiriame atvejį, kai 4 žmonės susirgo ūmia infekcine žarnyno liga, kaip jie teigia, pavalgę vienoje iš populiarių Klaipėdos kavinių. Žiemos sezono metu vyrauja virusinės žarnyno infekcijos, o atšilus orams, padaugėja bakterinių infekcijų.
Tačiau ne visais atvejais pats maisto produktas būna infekcijos priežastis. Svarbu tai, kaip valgis buvo paruoštas, kaip vartojamas. Tarkime, ilgai laikant paruoštus patiekalus šilumoje bakterijos labai greitai dauginasi, todėl yra didelė tikimybė susirgti ūmia žarnyno infekcija", - sakė Klaipėdos VSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Ina Kuznecova.
Paskutiniųjų trejų metų Klaipėdos VSC duomenimis, kasmet Klaipėdos apskrityje žarnyno užkrečiamosiomis ligomis perserga nuo 2200 iki 3200 žmonių.
Kaip nesusirgti
Kaip išvengti nemalonios žarnyno infekcijos?
"Dažniausiai rizika užsikrėsti bet kuria žarnyno užkrečiamąja liga priklauso nuo kiekvieno žmogaus higieninio išprusimo, kadangi efektyvių skiepų nuo šių ligų nėra.
Virusinių žarnyno infekcijų sukėlėjų šaltinis yra žmogus, sergantis ūmia ar besimptome šios ligos forma. Virusinės kilmės žarnyno infekcijos paprastai sudaro apie 90 proc. visų infekcijų, o likusi dalis šių susirgimų yra bakterinės kilmės, t. y. dažniausiai liga susijusi su netinkamu maisto paruošimu, laikymu, vartojimu.
Infekcinių susirgimų statistika rodo, jog dažniausiai susergama ne pavalgius maitinimo įmonėje, o namuose, iškylaujant, per įvairias šventes", - sakė gydytoja epidemiologė Aušra Syminienė.
Gydytojos teigimu, nuo nemalonių žarnyno infekcijų apsaugo kelios paprastos taisyklės: dažnai plaukite rankas, palaikykite švarą virtuvėje, maistą gaminkite taip, kad mikrobai, esantys žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą, gerai termiškai apdorokite mėsos, ypač vištienos produktus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą