Sapnų miego fazės sutrikimai veda prie senatvinių ligų

Miegas – būtina sąlyga mums išgyventi. Jo reikia normaliam nervų sistemos darbui dienos metu – koncentracijai, atminčiai, uždavinių ir problemų sprendimui. Reikia jo ir kūnui – kad atgautume jėgas ir regeneruotųsi kūno ląstelės.

Apie tai ir dar daugiau buvo kalbėta ir Kanados Neuromokslų asociacijos kasmetiniame susirinkime Monrealyje. Konferencijos dalyviai diskutavo apie mįslingus ir iki galo neištyrinėtus procesus, vykstančius mums miegant, taip pat apie tai, kad miego sutrikimai geba signalizuoti ne tik apie patiriamą stresą, nerimą ar kitas trumpalaikes disfunkcijas, bet ir apie tikėtinas lėtines senatvines ligas.

Mokslininkai aiškino, kad miego metu vyksta grandininės reakcijos tarp nervų sistemos ląstelių – neuronų. Šie išskiria neurotransmiterius, kaip pavyzdžiui, GABA. GABA dalyvauja miego reguliacijoje, lemia miego laiką, gilumą, raumenų atsipalaidavimą. Išsiaiškinus tokius tarpneuroninius mechanizmus ateityje lengviau bus galima gydyti su miegu susijusias patologines būkles – pavyzdžiui, narkolepsiją, katapleksiją, su greitų akių judesių miego faze susijusius elgesio sutrikimus.

„Neramiausia“ miego fazė, moksliškai vadinama greitų akių judesių miego faze, pasižymi ne tik ryškiais sapnais, bet ir suaktyvėjusia smegenų veikla, nereguliariu širdies ir kvėpavimo ritmu, prastesne kūno temperatūros reguliacija. Galbūt dėl to ši fazė vadinama neramiausia miego faze. Ir būtent Monrealyje buvo užsiminta apie šios fazės tyrinėjimus ir gautus rezultatus. Nustatyta, kad įvairūs šiai miego fazei būdingi sutrikimai siunčia aiškų rizikos signalą apie senatvines neurodegeneracines ligas, kaip Alzheimerio ar Parkinsono ligos, demencija. Tokios įžvalgos padarytos po tyrinėjimų pastebėjus, kad net 80 proc. „neramios“ miego fazės sutrikimų turinčių žmonių pasireiškia neurodegeneracinių ligų simptomai. Kai kuriems iš tiriamųjų liga pasireiškė net po 15 metų, kai kuriems – anksčiau.

Šią informaciją būtų galima panaudoti optimaliai neurodegeneracinių ligų prevencijai, jei pacientas yra linkęs į miego sutrikimus, susijusius su greitų akių judesių miego faze. Nei jei ir nebūtų išvengta ligos ateityje, būtų įmanoma švelnesnė jos versija ir lėtesnis progresas, o tai garantuotų pacientui visavertiškesnį gyvenimą.