Lietuvoje galima pasitikrinti sveikatą pagal specialią prevencinę širdies ir kraujagyslių ligų programą. Jos pradžia - šeimos gydytojų kabinetuose.
Šeimos gydytojai stebi, kurie pacientai gali patekti į rizikos grupes, ir atitinkantiems kriterijus duodama užpildyti anketą, kurioje svarbiais rodikliais tampa svoris, kraujospūdis, liemens apimtis, cholesterolio ir cukraus kiekio kraujyje tyrimai, kitaip tariant, pagrindiniai rizikos faktoriai. Gydytojas įvertina, ar rizika išsivystyti kraujagyslių ligoms yra maža, vidutinė ar didelė.
Daug dėmesio skiriama metaboliniam sindromui, kadangi jis greitina širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą. Dėl to, jeigu žmogus turi metabolinio sindromo simptomų, jeigu jis jau serga cukriniu diabetu, jam jau yra didelė rizika, kad per keletą metų gali susirgti širdies ar kraujagyslių liga.
Įsitikinę, kad žmogus patenka į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę, šeimos gydytojai išrašo siuntimą būtent į širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos kabinetą, kad būtų atlikti detalūs tyrimai
Aktualu daugeliui
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos kabinete konsultuojanti gydytoja kardiologė Daiva Stasaitytė pabrėžė, kad labai svarbu, jog žmogus lankytųsi pas savo šeimos gydytoją ir tikrintųsi sveikatą, nes užkirsti kelią ligai svarbu iki tol, kol žmogus pradeda jausti problemas.
"Iš pradžių dar nejaučiamos padidėjusio cukraus, cholesterolio kiekio, antsvorio, padidėjusio kraujospūdžio pasekmės. Žmogus gali jaustis sveikas, bet jo organizme jau gali vykti procesai, kurie veda ligos link. Jeigu dar tik simptomų pradžia, gali padėti gyvenimo būdo įpročių korekcija, bet jeigu jau yra padaryta žala organizmui, prireiks ir gydymo", - akcentavo gydytoja kardiologė.
Jos teigimu, rūpintis savo širdies ir kraujagyslių būkle turėtų visi žmonės, kadangi širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka pagrindine sergamumo, neįgalumo, nedarbingumo ir mirties priežastimi. Gydytoja apgailestavo, kad žmonės paprastai perka ir vartoja įvairius papildus, kurie nėra būtini, tačiau nesirūpina savo sveikata, kai reikia tai daryti.
Europoje kas dvejus metus atliekamuose širdies ir kraujagyslių ligų situacijos tyrimuose Lietuva patenka į didelės rizikos šalių grupę, kuriose yra daug sergančiųjų šiomis ligomis.
"Pagal sergančiųjų skaičių esame kone pirmieji, o pagal gydymą - beveik paskutiniai", - tendenciją įvardijo gydytoja.
Nuo širdies ir kraujagyslių ligų Europoje kasmet miršta apie 4 mln. žmonių. Lietuvoje 45-erių sulaukusių žmonių grupėje širdies ir kraujagyslių ligos tampa dažniausia sergamumo ir mirštamumo priežastimi. Labiau pažeidžiami Lietuvoje yra vyrai, lietuvių gyvenimo trukmė yra beveik 10 metų trumpesnė už kitų europiečių ir amerikiečių vyrų. Be to, Lietuvoje vyrai gyvena apie 11 metų trumpiau nei moterys.
Susirūpinti reikėtų ir tiems, kurių šeimoje yra ar buvo sergančiųjų širdies vainikinių kraujagyslių ligomis. Tokiu atveju galima įtarti ir genetiškai paveldimą didesnę riziką susirgti.
"Išmintingai ir nuosekliai taikant nemedikamentines ir medikamentines profilaktikos priemones galima pagerinti gyventojų sveikatos rodiklius. Daugelyje Vakarų ir Vidurio Europos šalių pavyko reikšmingai sumažinti mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ypač tų pacientų, kurių būklė susijusi su ateroskleroze ir cholesterolio kiekiu kraujyje", - kalbėjo D. Stasaitytė.
Reikia žmogaus pastangų
"Yra daug pavojingų ligų, kurių neįmanoma apčiuopti, pavyzdžiui, aterosklerozė, kuri smogia infarktu. Kad taip nenutiktų, reikia susekti ligą ankstyvoje stadijoje, o tą padaryti ir padeda prevencinė programa", - kalbėjo D. Stasaitytė.
Šeimos gydytojų į Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos kabinetą atsiųstiems žmonėms atliekami įvairūs tyrimai, pavyzdžiui, širdies echoskopija, dozuoto fizinio krūvio mėginys, kaklo kraujagyslių ultragarsinis tyrimas, kulkšnies-žasto indekso tyrimas, arterijų funkcijų tyrimas, laboratoriniai kraujo tyrimai.
Tyrimų metu išryškėja, kaip dirba širdis ir kraujagyslės, ar nėra širdies vainikinių kraujagyslių problemų, kaip organizmas reaguoja į krūvį, ar kraujagyslės nekalkėja.
Įvertinamas ir menamas kraujagyslių standumas, kuris svarbus esant padidėjusiam kraujospūdžiui. Šio tyrimo metu speciali programa nustato, ar kraujagyslių būklė atitinka paciento fiziologinį amžių.
Įvertinus tyrimų rezultatus sudaromas gydymo, sveikatinimo planas, pateikiamos gyvenimo būdo keitimo rekomendacijos. Konsultuojantis kardiologas pagal poreikį paskiria gydymą ir kompensuojamuosius vaistus, sudarant prevencijos ar gydymo planą bendradarbiaujama su endokrinologais.
Gydytoja prisiminė vieną į kabinetą atsiųstą pacientą, kurio cukraus kiekis kraujyje lyg ir ne per didžiausias, nes žmogus gydėsi diabetą, prižiūrėjo mitybą, pats žmogus fiziškai jautėsi gerai. Tiesa, jis rūkė. Atlikus tyrimų kompleksą išryškėjo pakitimai, nurodantys galimą širdies vainikinių kraujagyslių pažeidimą. Pacientas buvo nusiųstas intervenciniam tyrimui, po kurio paaiškėjo, kad viena kraujagyslė buvo užsikimšusi jau 90 procentų. Žmogus fizinį krūvį toleravo gana gerai, bet jau buvo likęs vos žingsnis iki infarkto. Deja, tokie atvejai gali kartotis ir progresuoti, todėl būtina koreguoti gyvenimo įpročius ir gydytis. Atlikti tyrimai pacientui buvo motyvacija mesti rūkyti.
Rizikos faktoriai susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra ne tik rūkymas (aktyvus ir pasyvus), nejudrus gyvenimo būdas, netinkama mityba. Reikėtų susireguliuoti mitybą, atsikratyti antsvorio, daugiau judėti - širdžiai ir kraujagyslėms labiau naudingi yra aerobiniai pratimai, ėjimas, važiavimas dviračiu. D. Stasaitytė pabrėžė, kad žmogus turi būti motyvuotas stengtis ir keisti savo gyvenimo įpročius.
BŪKLĖ. Įvertinamas ir menamas kraujagyslių standumas, ar kraujagyslių būklė atitinka paciento fiziologinį amžių.
Informacija
RKL Konsultacinės poliklinikos Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos kabinete asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, prevencijos programos paslauga teikiama:
vyrams nuo 40 iki 55 metų amžiaus ir moterims nuo 50 iki 65 metų amžiaus;
išsamaus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo paslauga iš PSDF biudžeto lėšų teikiama ne dažniau kaip 1 kartą per metus, o pakartotinis vertinimas atliekamas po metų. Metaboliniu sindromu sergantys pacientai ne rečiau kaip kas dvejus metus siunčiami pakartotinai ištirti prevencijos kabinete.
Siuntimas į prevencinį kabinetą išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę išduodamas, jei pacientui:
įtariamas ar yra nustatytas cukrinis diabetas;
nustatytas metabolinis sindromas, t. y. jei paciento būklė atitinka bent 3 iš 5 toliau išvardintų kriterijų: liemens apimtis vyrams ?102 cm, moterims ?88 cm; serumo TG ?1,7 mmol/l; DTL: vyrų <1,03mmol/l, moterų <1,29 mmol/l; arterinis kraujo spaudimas: sistolinis ?130 mmHg arba diastolinis ?85 mmHg, arba pacientas vartoja spaudimą mažinančius vaistus; gliukozės koncentracija kraujo plazmoje nevalgius ?5,6 mmol/l.
Atvykdamas tyrimams pagal šią programą pacientas turi turėti:
šeimos gydytojo siuntimą ("Kardiologui pagal prevencijos programą");
užpildytos asmens širdies ir kraujagyslių ligų rizikos nustatymo anketos kopiją;
asmens tapatybės dokumentą.
Registracija darbo dienomis nuo 9 iki 12.45 val. Konsultacinėje poliklinikoje, Herkaus Manto g. 49, 112 kab., arba telefonu (8 46) 366 605.
Rašyti komentarą