Gamtos tyrimų centro Vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės vyresnysis mokslo darbuotojas Eduardas Budrys aiškino, kad širšės jau kitiems metams augina jaunas motinėles ir aktyviai ieško maisto, sukiojasi šalia žmonių dairydamosi maisto atliekų. Širšės rinkdamos maistą nėra agresyvios, tik tuomet, kai tenka ginti savo lizdą. Paprastai į jų taikiklį patenka uogautojai, kurie netyčia pernelyg prisiartina prie širšių lizdo arba dar baisiau - jį užkliudo.
E.Budrys tokiu atveju pataria nepulti į paniką, jokiu būdu nemosuoti rankomis, nes širšės reaguoja į judančius daiktus. Užpuolus širšėms pirmiausia saugokite galvą, užsitraukite dėvimus marškinius, kitą rūbą ant galvos. Tiek širšės, tiek bitės gindamos lizdą pirmiausia taikosi į jautriausias, juodas blizgias priešo vietas - akis, nosį, ausis. Netgi kuo skubiau nusiimkite akinius ar nusisekite laikrodį, nes širšes jie masina pulti. Nedėvėkite juodos aprangos, nes dauguma širšių priešų - tamsūs. Nebėkite, susigūžkite, kad atrodytumėte kuo mažesnis, mažiau pastebimas. Pasišalinkite į saugią vietą, geriausia, kad tarp jūsų ir širšių lizdo būtų kliūtis - medis, krūmas, jei galite, stenkitės trauktis pavėjui, nes širšės pagal kvapą užuodžia.
Turime būti atidūs gamtoje vartodami maistą, gėrimus, juk širšė gali įkristi į skardinę. Nejučia ją išgerti su skysčiu - didelė rizika, o burnoje atsidūręs šis vabzdys pavojingas sveikatai.
Ekspertas pasakojo, kad kai kurios širšės gamtoje gyvena uoksuose, tačiau medžių su drevėmis gamtoje likę mažai dėl sanitarinių valymų. „Dauguma mūsų miškų yra pramoniniai, iškertami visi sudžiūvę, su uoksais medžiai. Tik rezervatuose tokių yra. Širšės neturi kur daryti lizdų, įsikuria žmonių statiniuose. Todėl matome tarsi kriaušes kabančius širšių lizdus, - kalbėjo E.Budrys. - Šalia žmonių joms gerai, nes mitybiniai resursai, tai yra maisto atliekos, prie žmogaus.“
Širšės mėsiškai ėda tik savo lervų mitybai, o pačios mieliau renkasi saldžius skysčius. Pasak E.Budrio, kartais automobilių aikštelėse galime išvysti, kaip širšės nuo mašinų kapotų renka pridžiūvusius vabzdžius ir neša į lizdą lervoms.
Pašnekovas tvirtino, kad jeigu šeimoje yra vaikas, kuris dar nesupranta, kas ta širšė, arba įgėlimams alergiškas žmogus, šiuos vabzdžius gali tekti naikinti, tačiau reikia turėti omenyje, kad širšės šiaip jau yra naudingi vabzdžiai: jos savo lervas maitina kitais vabzdžiais, taigi reguliuoja kitų vabzdžių populiacijas. Jeigu širšės netrukdo, jų naikinti nėra reikalo, tačiau jei visgi įgelia, nenumokite ranka, stebėkite save.
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė teigė, kad jeigu po širšės įgėlimo oda pradeda rausti, brinkti, niežtėti, pradeda tinti gerklos, būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Šįmet širšių sugeltų pacientų pavieniai atvejai, pasak V.Pumputienės, ir pernai nebuvo daug. Santariškių klinikos taip pat sulaukia tik pavienių širšių sugeltų pacientų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą