Karščiausią dieną nustebino pliaže pamatytas reginys

Žemėlapyje susiradę maždaug 5 kilometrus nutolusią lankytiną vietą Pajūrio regioniniame parke, ties Nemirseta, patraukėme jos link – tai senoji laivų gelbėjimo stotis ir jos statiniai. Jos likučiai stovi ant jūros kranto, nuo pagrindinio kelio į Klaipėdą pavažiavus apie kilometrą. Tiesa, iki jos nuvykti galima pėsčiomis ar dviračiu, nes daug kur automobilių eismas ribojamas ar draudžiamas.

Senoji laivų gelbėjimo stotis

1870-1890 metais Vokietijos gelbėjimo bendrovė pastatė laivų gelbėjimo stotis Nidoje, Juodkrantėje, Kopgalyje, Bomelio Vitėje (dabar Klaipėdos dalis), Melnragėje, Karkelbeck (dabar Karklėje) ir Nemirsetoje. Šiuo metu išlikusi tik Nemirsetoje. Jų paskirtis buvo gelbėti ant seklumos užplaukusių laivų įgulas.

Stočių įgulas sudarė 2 vyresni ir apie 20 gelbėtojų – vietinių žvejų. Visi jie buvo savanoriai, dirbę be atlygio, tik išskirtiniais atvejais gaudavę premijas.

Buvo gelbėtojų vežimai, prie kurių pritvirtinamos specialios valtys. Vežimas buvo įstumiamas į jūrą, kur specialiomis konstrukcijomis į vandenį nuleisdavo valtį ir plaukdavo prie nelaimės ištiktų laivų.

Atokus, laukinis paplūdimys

Čia pat senosios laivų gelbėjimo stoties esančiame paplūdimyje, nors ir nutolusiame tik keletą kilometrų nuo Palangos, vos vienas kitas žmogus ilsisi ir mėgaujasi privatumu nuo varginančio triukšmo. Tiesia, čia pat budi ir automobiliu atvykęs gelbėtojas.

Tai, jog žmonių čia apsilanko mažai, įrodo ir paplūdimio smėlis, kuriame daugiau paukščių paliktų pėdsakų, negu žmonių.

Laukinis, platus, poilsiautojų nenutryptas paplūdimys driekiasi ištisus kilometrus. Tiesa, namažai kranto nuklota iš mestomis ir gan nemalonų kvapą skleidžiančiomis jūrų žolėmis. Vis tik norintys išsimaudyti, ras tinkamą priėjimą ir vietą.

Nuo laivų gelbėjimo stoties paėjus keletą kilometrų, galima mėgautis absoliučia gamtos ramybe. Čia priėjimą riboja gan nepatogūs nulipti, statoki šlaitai, iš kurių sunkiasi šaltinių vanduo, todėl apaugę gausia augmenija. Tačiau tokia aplinka suteikia galimybę patirti laukinio paplūdimio malonumą.

Paplūdimiai ties Nemirseta, visai šalia Palangos, net ir karščiausią dieną be žmonių. Atokūs ir laukiniai, mėgstantiems nuošalumą ir ramybę.

Panašu, kad karščiausią dieną žmonės renkasi populiarius, su išvystyta infrastruktūra paplūdimius, o į gamtos prieglobstį keliauja tik tam pasiryžę.

Ties Nemirseta pakalbinta vienintelė paplūdimyje tuo metu buvusi poilsiautoja Violeta sakė, kad tokius paplūdimius renkasi norėdama pabėgti nuo šurmulio ir pasimėgauti ramybe. „Atvažiavau dviračiu, čia ramu, atoku. Tačiau reikia to norėti, pasiryžti ir atvykti“, – sakė poilsiautoja.