Muilinė guboja dėl itin gilių šaknų į Baltijos pakrantę buvo atvežta pustomoms kopoms sutvirtinti. "Guboja buvo pradėta čia sodinti siekiant apželdinti smėlį nuo jūros pusės, kad būtų sutvirtintos kopos. Tačiau augalai linkę plėstis, dabar jau atkeliavo ir iki kelio. Tose vietose, kurias rezervate atitvėrėme, atsirado pieva. Joje dabar labai smarkiai plečiasi guboja", - pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Aušra Feser.
Šiuo metu dėl itin palankių sąlygų muilinei gubojai plisti šis augalas yra laikomas invaziniu. Kadangi guboja yra agresyvus augalas, augdama ne tik užgožia visus kitus augalus, bet ir yra linkusi juos išstumti. Muilinė guboja mažina plotus retiems pustomų kopų augalams gyvuoti, susidariusiuose gubojos sąžalynuose taip pat nelieka vietos ir kitiems judriame smėlyje gyvenantiems organizmams.
"Mes norime, kad bent jau rezervate šio augalo neliktų. Organizavome talką. Kuršių Nerijos nacionalinio parko darbuotojai nemažą plotą gubojų išnaikino. Iš viso išrovėme apie du konteinerius šio augalo. Aišku, darbas nebuvo lengvas, teko kasti kastuvais, nes gubojos tvirtos šaknys lengvai nepasidavė, lūžinėjo", - pasakojo A. Feser.
Nacionalinio parko direktorė tikino, jog liepa yra palankiausias metas naikinti guboją, nes tuomet augalas dar nėra subrandinęs sėklų, o vėliau, rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais, pajudinus kerelį imtų byrėti sėklos, tad darbuotis tektų itin atsargiai.
"Visus poilsiautojus, parko lankytojus ir Neringos svečius kviečiame liepos mėnesį skinti gubojos žiedynus puokštėms, taip atliksite šio augalo kontrolę ir sumažinsite jų plitimą. Jei skinsite augalą su jau subrendusiomis sėklomis, pasistenkite, kad sėklos neišsibarstytų", - prašė A. Feser.
Muilinė guboja yra kilusi iš Pietų Europos, o į Lietuvą buvo atvežta dar sovietmečio laikais. Nors guboja nėra kenksminga žmogaus sveikatai, bet dėl jos itin agresyvaus plitimo nyksta kitos Lietuvos ekosistemai būdingos augalų rūšys.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą