12 pavojingiausių virusų Žemėje

Tačiau mūsų laukia dar ilgas kelias iki galutinės pergalės prieš virusus. Per pastaruosius dešimtmečius kai kurie virusai iš gyvūnų persimetė žmonėms ir sukėlė gana didelius ligų protrūkius, nusinešusius tūkstančių žmonių gyvybes.

Viruso atmaina, kuri lėmė 2014­­­–2016 m. Ebolos viruso protrūkį Vakarų Afrikoje, pražudo iki 90 proc. susirgusiųjų, taip pelnytai užsitikrindama pavojingiausio Ebolos virusų šeimos nario statusą.

Tačiau yra ir kitų mirtinų virusų. Kai kurie virusai, tarp kurių ­­­– ir dabar siaučiantis naujasis koronavirusas, turi kiek žemesnį mirtingumą, tačiau vis tiek kelia nemenką grėsmę pasaulio gyventojų sveikatai, nes mes vis dar neturime reikalingų priemonių kovai su šio viruso sukeliama liga.

Portalas „Live science“ pateikė 12 pavojingiausių virusų sąrašą. Jie išrikiuoti eilės tvarka nuo keliančių didžiausią riziką numirti, pagal tai, kiek žmonių jie pražudė ir ar kelia augančią grėsmę žmonijai. 

Marburgo virusas

Mokslininkai identifikavo Marburgo virusą 1967 m., kai maži ligos protrūkiai pasireiškė Vokietijos laboratorijų darbuotojams, užsikrėtusiems nuo iš Ugandos atvežtų beždžionių. Marburgo virusas panašus į Ebolos, nes abu jie gali sukelti hemoragines karštliges, kai užsikrėtusiems asmenims stipriai pakyla temperatūra ir prasideda kraujavimas iš įvairių kūno vietų. Tai gali sukelti organizmo šoką, organų nepakankamumą ir net mirtį.

Pirmojo šio viruso protrūkio mirtingumas siekė 25 proc., tačiau, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), 1998­­­–2000 m. protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje metu, taip pat 2005 m. Angoloje mirė daugiau nei 80 proc. visų susirgusiųjų. 

Ebolos virusas

Vieni pirmųjų Ebolos viruso protrūkių žmonėms tuo pat metu buvo užfiksuoti 1976 m. Sudane ir Kongo Demokratinėje Respublikoje. Ebolos virusas plinta per sąlytį su sergančio žmogaus ar gyvūno krauju ir kitais kūno skysčiais, audiniais. Pasak Bostono universiteto mikrobiologijos docentės ir Ebolos viruso ekspertės Elke Muhlberger, žinomų viruso atmainų mirtingumas labai įvairus.

Viena atmaina, vadinama Ebola Reston, net nesusargdina žmogaus. Tačiau Bundibugyo atmainos atveju mirtingumas siekia bent 50 proc., o Sudano atmainos – net iki 71 proc.

PSO duomenimis, didžiausias ir sudėtingiausias Ebolos viruso protrūkis prasidėjo 2014 m. pradžioje Vakarų Afrikoje. 

Naujas Ebolos protrūkis Kongo DR© SCANPIX

Pasiutligė

Nors 1920-aisiais sukūrus skiepus nuo pasiutligės gyvūnams ši liga išsivysčiusiose šalyse tapo gan reta, ji vis dar kelia rimtų problemų Indijoje ir kai kuriose Afrikos vietovėse.

„Ji sunaikina smegenis, tai yra labai labai pavojinga liga, – teigė E. Muhlberger. – Mes turime vakciną nuo pasiutligės ir esame sukūrę antikūnus, veikiančius pasiutligės virusą, todėl jeigu kažkam įkąstų pasiutęs gyvūnas, mes galėtume jį išgydyti.“

Tačiau ekspertė pabrėžė, kad negydant šios ligos yra 100 proc. tikimybė mirti. 

ŽIV

Moderniame pasaulyje didžiausią mirtingumą lemiantis virusas, ko gero, yra ŽIV.

„Tai yra vienas didžiausių žudikų“, – teigė infekcinių ligų gydytojas, Amerikos infekcinių ligų asociacijos atstovas dr. Ameshas Adalja.

Skaičiuojama, kad nuo pat 1980-ųjų, kai ši liga buvo atrasta, apie 32 mln. žmonių yra mirę nuo ŽIV.

„Infekcinė liga, kuri kelia didžiausią naštą žmonijai, šiuo metu yra ŽIV“, – teigė A. Adalja.

Galingi antivirusiniai vaistai leido žmonėms su ŽIV išgyventi ilgus metus, tačiau ši liga toliau labai skausmingai atsiliepia žemų ir vidutinių pajamų valstybėse, kuriose yra užfiksuojama 95 proc. naujų ŽIV atvejų. Beveik 1 iš 25 suaugusių žmonių Afrikos regione yra užsikrėtę ŽIV – tai beveik du trečdaliai viso pasaulio sergančiųjų. 

Raupai

1980 m. Pasaulio sveikatos asamblėja paskelbė, kad raupai išnaikinti. Tačiau iki to laiko žmonės kovojo su raupais tūkstančius metų, ši liga pražudydavo vieną iš trijų užsikrėtusiųjų, o pasveikusius žmones palikdavo su giliais randais ir ­­­– labai dažnai ­­­– aklus.

Mirtingumas buvo kur kas didesnis už Europos ribų, kur žmonės turėjo menką kontaktą su virusu, iki kol jo neatvežė svečiai iš kitų regionų. Pavyzdžiui, istorikai spėja, kad 90 proc. vietinių Amerikos žemynų gyventojų mirė nuo raupų, kuriuos jiems atvežė Europos tyrinėtojai. Vien per XX amžių raupai pasaulyje pražudė 300 mln. žmonių.

„Tai buvo labai didelė našta pasaulio bendruomenei ne tik dėl mirčių, bet ir aklumo, todėl tai lėmė kampanijos šios ligos išnaikinimui nuo Žemės paviršiaus pradžią“, – teigė A. Adalja. 

Hantavirusai

Hantavirusinis plaučių sindromas dėmesio JAV pirmą kartą susilaukė 1993 m., kai jaunas ir sveikas Navajo indėnų genties vyras bei jo sužadėtinė, gyvenę pietvakarių JAV regione, mirė vos per porą dienų dėl dusulio. Po poros mėnesių sveikatos apsaugos tarnybos nustatė hantavirusą užsikrėtusiųjų namuose gyvenusiam baltakojui žiurkėnui. Nuo to laiko daugiau nei 600 žmonių JAV užsikrėtė hantavirusiniu plaučių sindromu ir 36 proc. susirgusiųjų mirė nuo ligos.

Virusas perduodamas ne per kontaktą su kitais žmonėmis, o per žmonių kontaktą su užsikrėtusių pelių išmatomis.

Kiek anksčiau, Korėjos karo įkarštyje, buvo pasireiškęs kito hantaviruso protrūkis, kurio metu daugiau nei 3 tūkst. karių susirgo ir apie 12 proc. jų mirė.

Virusas buvo naujas, Vakarų medicinai jį atradus JAV, tačiau mokslininkai suprato, kad Navajų indėnų gentis jau seniai žinojo panašią ligą ir siejo ją su pelėmis. 

Gripas

PSO duomenimis, per įprastą gripo sezoną miršta apie 500 tūkst. žmonių. Tačiau retkarčiais iškilus naujoms gripo atmainoms padidėja ir ligos plitimo tempai, labai dažnai – ir mirtingumas.

Pati mirtingiausia gripo pandemija, kartais vadinama Ispaniškuoju gripu, prasidėjo 1918 m. ir susargdino iki 40 proc. pasaulio gyventojų, iš jų pražudė apie 50 mln.

„Manyčiau, kad yra įmanoma, jog kažkas panašaus į 1918 m. gripo protrūkį gali pasikartoti, – teigė E. Muhlberger. – Jeigu nauja gripo atmaina pasiektų žmonių populiaciją ir ji būtų lengvai perduodama tarp žmonių ir sukeltų rimtų susirgimų, mes turėtume labai rimtą problemą.“

Dengės virusas

Dengės virusas pirmą kartą pasirodė 1950-aisiais Filipinuose bei Tailande ir nuo to laiko išplito visuose tropiniuose ir subtropiniuose pasaulio regionuose. Šiuo metu iki 40 proc. pasaulio populiacijos gyvena regionuose, kur pasireiškia Dengės virusas, o šylant klimatui liga kartu su ją platinančiais uodais, tikėtina, plis toliau.

PSO duomenimis, Dengės virusas susargdina nuo 50 iki 100 mln. žmonių kasmet. Nors šio viruso sukeliamas mirtingumas yra mažesnis nei kitų virusų (2,5 proc.), jis gali sukelti panašią ligą į Ebolą, vadinamą Dengės karštligę, kurios mirtingumas siekia jau apie 20 proc., jei liga nėra gydoma.

„Mums tikrai reikėtų daugiau mąstyti apie Dengės virusą, nes tai yra reali grėsmė“, – teigė E. Muhlberger.

2019 m. JAV maisto ir vaistų administracija leido naudoti vakciną nuo Dengės viruso vaikams nuo 9 iki 16 metų, gyvenantiems viruso paplitimo regionuose ir jau susidūrusiems su šia liga. Kai kuriose valstybėse šios vakcinos yra skiriamos žmonėms nuo 9 iki 45 metų, tačiau šie žmonės privalo būti sirgę šia liga anksčiau. Dar nesirgę asmenys, gavę vakciną, rizikuotų susirgti rimtesne Dengės viruso forma.  

Rotavirusas

Šiuo metu yra prieinamos dvi vakcinos, apsaugančios vaikus nuo rotaviruso, sukeliančio rimtų viduriavimo ligų kūdikiams ir mažiems vaikams. Virusas gali išplisti labai staigiai fekaliniu-oraliniu būdu.

Nors išsivysčiusiose šalyse vaikai retai miršta nuo rotavirusinių infekcijų, ši liga pavojinga besivystančiame pasaulyje, kuriame rehidracijos gydymas nėra plačiai prieinamas.

PSO skaičiavimais, 2008 m. nuo rotavirusinės infekcijos mirė per 453 tūkst. jaunesnių nei 5 metų vaikų. Tačiau vakciną pradėjusiose naudoti valstybėse užfiksuotas ryškus susirgusių ir mirusių žmonių skaičiaus skirtumas. 

SARS-CoV

Sunkų ūminį respiracinį sindromą (angl. SARS) sukeliantis virusas pirmą kartą pasirodė 2002 m. pietinėje Kinijoje esančioje Guangdongo provincijoje. Labai tikėtina, kad šis virusas pirmiausia pasireiškė šikšnosparniams, vėliau persimetė naktiniams žinduoliams civetoms, o galiausiai perėjo pas žmones. Prasidėjus ligos protrūkiui Kinijoje, SARS galiausiai pasklido po 26 pasaulio valstybes, per dvejus metus užkrėtė daugiau nei 8 tūkst. žmonių ir apie 770 pražudė.

Ši liga sukelia karščiavimą, drebulį ir raumenų skausmą, dažnai sukelia plaučių uždegimą. SARS mirtingumas siekia 9,6 proc. Iki šiol nėra sukurta jokių vaistų ar vakcinos nuo šios ligos. Tačiau nuo 2000-ųjų nebuvo užfiksuota ir naujų ligos atvejų.

SARS-CoV-2

SARS-CoV-2 priklauso plačiai virusų šeimai, vadinamai koronavirusais, ir pirmą kartą buvo identifikuota 2019 m. gruodį Kinijos mieste Uhane. Labai tikėtina, kad virusas, kaip ir anksčiau minėtas SARS-CoV, kilo iš šikšnosparnių ir per kažkokį gyvūną persidavė žmonėms.

Nuo pat atsiradimo šis virusas užkrėtė dešimtis tūkstančių žmonių Kinijoje ir dar tūkstančius ­­­– likusiame pasaulyje. Besitęsiantis protrūkis paskatino paskelbti karantiną ne tik Uhane, bet ir daugelyje pasaulio valstybių, o viso pasaulio mokslininkai bando kurti veikiančius ligos nustatymo metodus, vaistus ir vakcinas.

Ligą sukeliantis SARS-CoV-2, arba COVID-19, virusas pasižymi vidutiniu 4,7 proc. mirtingumu. Vyresnio amžiaus ar įvairių sveikatos sutrikimų turintys žmonės, panašu, yra labiausiai pažeidžiami. Dažniausi simptomai yra karščiavimas, sausas kosulys ir dusulys, o rimtesniais atvejais galima susirgti plaučių uždegimu. 

Koronaviruso epidemija Čengdu, Kinijoje (Amar Shrestha @bokshiphotography nuotr.)© Alfa.lt

MERS-CoV

Virusas, sukeliantis Artimųjų Rytų respiracinį sindromą (angl. MERS), sukėlė protrūkį Saudo Arabijoje 2012 m. ir Pietų Korėjoje 2015 m. MERS virusas priklauso tai pačiai virusų šeimai kaip SARS-CoV bei SARS-CoV-2 ir, labai tikėtina, taip pat kilo iš šikšnosparnių.

Šia liga užsikrėtė kupranugariai, o jie ją perdavė žmonėms. Susirgus būdingas karščiavimas, kosulys ir dusulys.

MERS labai dažnai perauga į ūmų plaučių uždegimą ir pasižymi 30­­­–40 proc. mirtingumu, taigi šis virusas yra pavojingiausias iš gyvūnų žmonėms perduotų koronavirusų. Kaip ir SARS-CoV ir SARS-CoV-2 atvejais, nuo MERS nėra sukurta jokių vaistų ar vakcinų.