2020-ieji: buvo ir gerų dalykų
2020-ieji: buvo ir gerų dalykų

Pagaliau šie metai baigiasi. Koronaviruso pandemija, pasėjusi baimę susirgti, du karantinai, sustabdę visuomeninį gyvenimą, aplinkosaugos skandalai, politiniai pokyčiai, skausmingos netektys aptemdė tai, kas Klaipėdoje buvo gero. Tačiau buvo. Paskutinę metų dieną pasverkime, ko buvo daugiau: blogio ar gėrio, ir palinkėkime vieni kitiems, kad ateinančiais metais būtų daugiau sveikatos, daugiau pozityvios energijos, optimizmo, atjautos, vilties ir šviesos.

Pradėtas tyrimas dėl "Grigeo" žalos aplinkai

Metų pradžioje Klaipėdoje kilo vienas didžiausių aplinkosaugos skandalų Lietuvoje. Teisėsauga sausį paviešino nustačiusi, kad įmonei "Grigeo Klaipėda" priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos, užuot patekusios į valymo įrenginius, beveik nevalytos išteka tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias.

Skandalo pradžioje "Grigeo" prezidentas Gintautas Pangonis bandė gintis, kad įvyko avarija ir tai vienkartinis atvejis. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad nevalyti teršalai į Kuršių marias galėjo tekėti ne vienerius metus, nes "Grigeo" vandens valymo įrenginiai buvo tiesiog nepajėgūs išvalyti susidarančių teršalų. Skelbta, kad gamtai padaryta žala gali siekti apie 60 milijonų eurų. Bandyta paskaičiuoti, kad "Grigeo" nesinaudodama AB "Klaipėdos vanduo" paslaugomis per metus galėjo sutaupyti apie 1,5 milijono eurų.

Visuomenė apie tai, kad sistemingai yra nuodijama gamta, galėjo ir nesužinoti, jei ne "Grigeo" savininkų konfliktas su buvusiu "Grigeo Klaipėda" vadovu Vidu Beržonskiu ir gamybos vadovu Jonu Garaliumi. Minima, kad būtent jie galėjo atskleisti taršos schemas po to, kai dar 2019 metų viduryje buvo atleisti iš darbo dėl įmonei galimai padarytos milijoninės žalos.

Iš buvusių vadovų ir jų bendrininkų "Grigeo" siekia prisiteisti beveik 3 milijonus eurų. Prokurorai praneša, kad tyrimas dėl pačios "Grigeo" žalos aplinkai jau artėja prie pabaigos ir byla turėtų pasiekti teismą.

COVID-19 Klaipėdoje: nuo pirmųjų atvejų iki vakcinos

Vasario 28 d. Lietuvoje, o kovo 13-ąją - Klaipėdoje buvo patvirtintas pirmasis koronaviruso atvejis. Karantino režimas šalyje galiojo nuo kovo 16 d. iki birželio 16 d.

Kovo 20 d. Klaipėdoje ėmė veikti pirmasis mobilusis koronaviruso patikros punktas "Švyturio" arenos automobilių stovėjimo aikštelėje Dubysos g. 10. Taip pat uostamiestyje buvo įsteigta ir Karščiavimo klinika Psichikos sveikatos centro pastate Galinio Pylimo g. 3.

NAUJOVĖS. Kaukės, pirštinės šiais metai tapo privalomais atributais.

Kovo 27-ąją Klaipėdos universitetinėje ligoninėje fiksuotas pirmasis mirties atvejis nuo koronaviruso.

Birželio 16 dieną Lietuvoje paskelbus karantino pabaigą, jis vėl buvo tęsiamas nuo lapkričio 7 d.

Antrosios koronaviruso bangos metu uostamiestyje į kovą su COVID-19 stojo ne tik Klaipėdos universitetinė, bet ir Respublikinė Klaipėdos ligoninė. Abi gydymo įstaigos iki šiol priima sunkios būklės pacientus.

Gruodžio 27-28 dienomis Klaipėdos ligoninėse buvo pradėti skiepyti pirmieji gydytojai nuo koronaviruso infekcijos.

"Gaisras" hospise

Pavasarį užsiliepsnojo koronaviruso židinys VšĮ Paliatyvios pagalbos ir šeimos medicinos centre ir UAB Klaipėdos hospise. Privačiuose slaugos namuose buvo nustatyta per 40 koronaviruso atvejų, keli hospiso pacientai mirė.

Balandžio pabaigoje Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimų įstatymų pažeidimų Klaipėdos hospise po to, kai įstaigoje trūkumų nustatė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai.

Tyrimas buvo pradėtas dėl galimų įstatymų pažeidimų, tarp jų - piktnaudžiavimo ir neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, nes įstaigoje koronavirusu užsikrėtus daugeliui slaugomų asmenų NVSC specialistai nustatė, kad leidimas-higienos pasas išduotas vos vienai lovai. Tuo metu įstaigoje buvo slaugomi net 38 pacientai.

Gynė Girulių mišką

Didžiausią ažiotažą Klaipėdoje sukėlė AB "Lietuvos geležinkeliai" pradėta Pauosčio kelyno plėtros procedūra. Gyventojų pasipiktinimą sukėlė Vyriausybės sprendimo projektas, numatantis geležinkelį plėsti Girulių miško sąskaita, ir Savivaldybės administracijos vadovo pritarimas šiems veiksmams.

Nepasitenkinimas išreikštas reikalavimu įtraukti ir alternatyvias teritorijas į Vyriausybės sprendimą, Klaipėdos miesto tarybos parengtu siūlymu keisti Vyriausybės projektą, klaipėdiečių protestais, peticija ir iniciatyva steigti Girulių draustinį.

APSAUGA. Klaipėdiečiai stojo ginti protėvių pasodintą Girulių mišką nuo geležinkelių plėtros.

Tiesa, pastaroji, nors ir sulaukusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Kultūros ministerijos pritarimo, buvo sužlugdyta Klaipėdos tarybos.

Savus politikus miestiečiai bandė priversti svarstyti šį klausimą apklausoje pasisakydami prieš geležinkelio kelyno plėtrą Giruliuose, tačiau nebuvo pasiektas reikalingas 20 tūkst. balsų skaičius (tik 14 tūkst.).

Sutvarkytas Jono kalnelis

Kol visuomeninis gyvenimas buvo sukaustytas karantino, mieste intensyviai vyko statybos.

Šiemet baigta dvejus metus trukusi Jono kalnelio teritorijos rekonstrukcija.

Darbus atlikusi UAB "Pamario restauratorius" labiausiai pakeitė erdvę nuo "Kultūros fabriko" pusės - čia įrengta aikštelė su terasomis, grindinio fontanas, šlaite - tribūnos žiūrovams, netoliese - dvi vaikų žaidimų aikštelės, lauko treniruoklių erdvė ir antras tiltelis, kuriuo galima patekti ir į Jono kalnelio salą.

Baigta Priešpilio gatvės rekonstrukcija

Vasarą baigti į Kruizinių laivų terminalą vedančios Priešpilio gatvės rekonstrukcijos darbai. Palei Klaipėdos piliavietę einanti gatvė išgrįsta trinkelėmis, šalia įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, 48 stovėjimo vietos automobiliams, atskira 8 vietų aikštelė autobusams, rekonstruota sankryža su Pilies gatve.

Pakeista ir Priešpilio gatvės trajektorija - važiuojamoji dalis nuo Pilies gatvės pusės perkelta keliais metrais piečiau. Sykiu buvo pažymėta visa buvusi Klaipėdos pilies teritorija - taisyklingas žvaigždės kontūras.

Oazė Melnragėje

Pajūryje, Pirmojoje Melnragėje, tarp kopų įrengta nauja nuostabi poilsio ir aktyvaus laisvalaikio oazė - 6,36 ha ploto parkas su mediniais pėsčiųjų takais, suoliukais, apžvalgos aikštele ir vaikų žaidimo aikštelėmis. Parko teritorija yra pritaikyta ir neįgaliems žmonėms.

Bažnyčios teritoriją tyrė archeologai

Seimui pripažinus Klaipėdos šv. Jono bažnyčios atstatymo projektą svarbiu valstybei, šią vasarą buvo pradėti išsamūs archeologiniai tyrimai.

Planuojama, kad bažnyčios atstatymas vyks keturiais etapais: pirmajame bus projektuojamas ir atstatomas bažnyčios bokštas, antrajame iškils likusi bažnyčios dalis, trečiojo etapo metu bus atkuriamas interjeras, o ketvirtajame - sutvarkoma aplinka.

Originalaus dydžio bažnyčią su bokštu numatoma atstatyti iki 2027 metų gruodžio 31 dienos.

Išbandymai merui

Miesto merui Vytautui Grubliauskui šie metai nebuvo lengvi. Metų viduryje skilo jo suburta frakcija miesto Taryboje "Už Klaipėdą". Keturi politiniai bendražygiai, laimėję paskutinius savivaldos rinkimus su visuomeniniu rinkimų komitetu "Vytautas Grubliauskas ir komanda", pasirinko savarankišką kelią ir įkūrė naują frakciją simboliniu pavadinimu "Už ateities Klaipėdą".

Pats meras oficialiai patvirtino, kad ateinančiuose Klaipėdos mero rinkimuose neplanuoja kelti savo kandidatūros, taip pat neketina kurti komiteto ir dalyvauti savivaldos rinkimuose.

Nors oficialiai naujos frakcijos įkūrimas neišardė valdančiosios koalicijos, tačiau akivaizdu, kad tai, jog mero komanda jau nebe didžiausia frakcija Taryboje, paskatino diskusiją apie galimą politinių jėgų persiskirstymą mieste.

V. Grubliausko manymu, didelės įtakos procesams miesto Taryboje turėjo ir šiemet vykę LR Seimo rinkimai, taip pat jis pastebi, kad jau prasidėjo pasiruošimas daugiau nei už dvejų metų vyksiantiems savivaldos rinkimams.

Sustiprino pozicijas valdžioje

Po šį rudenį vykusių LR Seimo rinkimų paaiškėjo, kad Klaipėdai parlamente atstovaus pirmą kartą į Seimą išrinkti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai Arvydas Pocius ir Audrius Petrošius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Ligita Girskienė, antrą kadenciją pradėsiantis Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys Simonas Gentvilas.

RINKIMAI. Rudenį įvykę Seimo rinkimai pakeitė klaipėdiečių Seimo narių ir ministrų gretas.

Kad jam nebus svetimos uostamiesčio problemos, sako ir neringiškis liberalas Andrius Bagdonas. Klaipėdos rajonas ir jame gyvenantys klaipėdiečiai savo problemas gali patikėti ten Seimo rinkimus laimėjusiam Petrui Gražuliui.

O štai Mėguvos rinkimų apygardoje išrinktam konservatoriui Mindaugui Skritulskui teks paskirstyti laiką tarp Palangos, Klaipėdos ir Kretingos rajonų problemų.

Taip pat Vakarų Lietuvos regionas gali tikėtis didesnio Seimo narių Eugenijaus Gentvilo ir Dainius Kepenio dėmesio.

O štai naujoji Vyriausybė išsiskiria tuo, kad dar niekada vykdomojoje valdžioje nebuvo tiek daug Klaipėdai artimų ministrų. Agnė Bilotaitė vadovauja Vidaus reikalų ministerijai, S. Gentvilas tapo aplinkos ministru, o Klaipėdoje į Seimą kandidatavęs Kęstutis Navickas - žemės ūkio ministru.

Istorinių laivų atgimimas

Neeiliniu įvykiu šie metai buvo paženklinti tradicinių Kuršmarių burvalčių šeimoje: antram gyvenimui buvo prikeltas ir į vandenį nuleistas Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) kurėnas "SüD.1". Plokščiadugnė burvaltė per audrą nuskendo ir buvo gerokai apgadinta 2019-ųjų liepos 2-ąją.

Tą dieną Kuršių marių bangos pasiglemžė ir vieno iš kuršvaltės statytojų, jos kapitono, ilgamečio LJM istoriko Romaldo Adomavičiaus gyvybę.

GRĮŽO. Atgimęs kurėnas šiemet jau dalyvavo tradicinėje plokščiadugnių burvalčių regatoje "Burpilis", Jūros šventės renginyje "Dangės flotilė". Kitais metais "SüD.1" švęs savo pastatymo 20-metį. Vykinto LAUKEVIČIAUS nuotr.

Po daugiau nei pusmetį trukusį darbų Švėkšnoje, laivadirbio Vaidoto Bliūdžiaus dirbtuvėse restauruotas "SüD.1" vėl buvo nuleistas į vandenį vasarą, o prie elmento (vairalazdės) stojo R. Adomavičiaus sūnus Romualdas Adomavičius.

Paradoksalu, tačiau jūriniu miestu save vadinančioje, marinistines tradicijas ir kultūrą, laivybos propagavimą deklaruojančioje Klaipėdoje neatsirado vietos į kilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktiems istoriniams mediniams laivams.

Šį rudenį net septyni istoriniai mediniai laivai buvo išgabenti į 50 km nuo pamario esančią Švėkšną, laivadirbio Vaido Bliūdžiaus dirbtuves. Anot Švėkšnos dailidžių, visi laivai bus rekonstruojami.

Geriausiųjų universitetų sąraše

Klaipėdos universitetas šiais metais paminėjo įkūrimo 30-metį ir užėmė išskirtines pozicijas šalies aukštojo mokslo erdvėje, konkuruodamas su didžiausiais šalies mokslo ir akademiniais centrais.

Stabilias reitingo pozicijas išlaikė visos Klaipėdos universiteto bakalauro ir magistro studijų programos. Pagal tarptautinius reitingus okeanografijos mokslų srityje Klaipėdos universitetas atsidūrė pirmame pasaulio universitetų 200-uke.

"Skrajojantis olandas" elinge

Dėl COVID-19 pandemijos ir dviejų karantinų kultūrinis Klaipėdos gyvenimas buvo gana blankus, atšaukti spektakliai, koncertai, festivaliai. Tie, kurie persikėlė į virtualią erdvę, nepaliko gilesnio įspūdžio. Visgi menas reikalauja tiesioginio ir gyvo konktakto su žiūrovu.

KULTŪRA. Metų kultūros įvykis - Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera - H. Vagnerio opera "Skrajojantis olandas" elinge.

Tarpkarantininiu periodu Klaipėdoje ypač garsiai nuskambėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera - Richardo Vagnerio opera "Skrajojantis olandas", pristatyta ant Kuršių marių kranto istorinės Lindenau laivų statyklos elinge.

Klaipėdos miesto gimtadieniui ir Muzikinio teatro Klaipėdoje 200 metų jubiliejui skirta opera pirmą kartą skambėjo tarp girgždančių lynų, senojo elingo plieninių sijų ir laivų. Vienas jų, pasinaudojęs tebeveikiančia elingo įranga, "įplaukė" pas žiūrovus...

Bibliotekų jubiliejai

Reikšmingas sukaktis šiais metais paminėjo abi uostamiesčio bibliotekos. Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka 70-mečio sukaktį šventė kviesdama skaitytojus į aštuntąją Klaipėdos knygų mugę.

ATGAIVA. Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės Viešoji biblioteka 70-metį tarpkarantinius laikotarpiu paminėjo sukviesdama skaitytojus į Klaipėdos knygų mugę.

Jos metu įvyko net 80 renginių, kuriuose naujausius leidinius pristatė 38 leidyklos. Klaipėdos miesto viešoji Imanuelio Kanto biblioteka 100-mečio jubiliejaus proga atvėrė naujai rekonstruotos "Kauno atžalyno" bibliotekos duris.

Įvertino klaipėdiečių nuopelnus

Klaipėdos dramos teatro aktorei Reginai Šaltenytei už nuosekliai puoselėjamą vaidybos meno meistrystę šiemet skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

2020 metų Kultūros ministerijos premija įvertinti dailininkės etnologės, Klaipėdos etnokultūros centro Liaudies dailės studijos koordinatorės dr. Elenos Matulionienės nuopelnai Mažosios Lietuvos tautodailei.

E. Matulionienės iniciatyva Mažosios Lietuvos moteriško kostiumo detalė delmonai šiais metais buvo įtraukti į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Kultūros ministerijos teikiamais garbės ženklais "Nešk savo šviesą ir tikėk" šiais metais buvo apdovanotas klaipėdietis poetas, dramaturgas, eseistas, prozininkas Gintaras Grajauskas ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Uostamiesčio šiuolaikinio šokio kūrėjai, Šeiko šokio teatro įkūrėjai, vadovei ir choreografei Agnijai Šeiko už svarų indėlį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus šiemet skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje "Art Vilnius'20" Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos Baroti galerija pripažinta geriausia mugės galerija ir pažymėta už brandų aukštos kokybės meną, o geriausio menininko titulas už nuolatinį fotografijos medijos permąstymą ilgametėje praktikoje buvo skirtas klaipėdiečiui fotomenininkui Remigijui Treigiui.

O metų pabaigoje radijo stoties "Lietus" klausytojai klaipėdiečių muzikos grupę "Studija" išrinko Metų grupe.

Atšaukti sporto renginiai

Dėl koronaviruso Klaipėdoje neįvyko suplanuoti pasaulinio lygio sporto renginiai - Europos U20 jaunimo vaikinų krepšinio čempionatas ir pasaulio salės futbolo čempionatas. Krepšininkai savo idėjos atsisakė visam, o futbolininkai minėtas pirmenybes perkėlė į 2021 metų rudenį.

Taip pat atšauktas tarptautinis paplūdimio moterų tinklinio turnyras "Amber Cup - Kredito garantas", kuris buvo įtrauktas į pasaulinį kalendorių kaip dviejų žvaigždučių pasaulio taurės etapas.

Daugeliui Klaipėdos sportininkų teko atsisakyti išvykų į įvairių sporto šakų pasaulio ir Europos čempionatus.

Netekome

Liepos mėnesį Klaipėdos sporto pasaulį sukrėtė netikėta mirtis - netekome praeityje galiūnų čempionatuose sau lygių neturėjusio klaipėdiečio Raimondo Zenkevičiaus, kuris 1994-aisiais tapo pirmuoju lietuviu, iškovojusiu planetos galiūnų čempiono diržą.

Lapkričio pabaigoje, eidamas septyniasdešimtuosius savo gyvenimo metus, mirė buvęs ilgametis Klaipėdos sporto centro direktorius, vėliau - "Viesulo" sporto centro Olimpinės pamainos sportininkų ugdymo skyriaus vadovas, sporto draugijos "Žalgiris" ilgametis prezidiumo narys Rimantas Vitkus.

Lapkričio 29-ąją, eidamas 91-uosius metus, Amžinybėn išėjo Bernardas Aleknavičius - iškilus dokumentinės fotografijos meistras, publicistas, nepailstantis istorikas ir kraštotyrininkas, Mažosios Lietuvos metraštininkas, Klaipėdos miesto garbės pilietis ir kultūros magistras.

Naujos technologijos

Šiais metais Lietuvoje įrengtos pirmosios 5G technologijos bazinės stotys. Keturios iš jų atsirado Klaipėdoje. Nors kol kas ši technologija dar neveikia visu pajėgumu, tačiau kai tai įvyks, prognozuojamas perėjimas į daiktų interneto erą.

Tikimasi, kad naujosios kartos technologijos padės į vieną bendrą duomenų visumą sujungti miestus, eismą, namus ir viską, kas mus supa, ir iš esmės pakeis žmonių gyvenimą.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder