Maža to, teismo sprendimu jie atsakovams dar turės sumokėti per 11 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios teismo instancijos nutartį panaikinęs Apeliacinis teismas nustatė, kad buvusių pastatų liekanas įsigiję vilniečiai negali reikalauti servitutinių teisių svetimoje žemėje.
Tapo sklypo bendraturčiu
Daugiau kaip prieš 15 metų Amerikos lietuvė Danutė Staknis Harmon Tupikienė Palangos centrinėje Vytauto gatvėje, šalia miesto kapinių, trims Klaipėdos krašto gyventojams lygiomis dalimis pardavė paveldėtą beveik 70 arų žemės sklypą.
Jame buvo apleista amerikietės giminaičių sodyba, iš kurios tuomet buvo likęs tik avarinės būklės nenaudojamas gyvenamasis namas ir penkių ūkinių pastatų liekanos, kurioms pašalinti naujieji sklypo savininkai jau buvo gavę savivaldybės leidimą.
2004 metų balandį Palangoje dirbanti antstolė Reda Vizgaudienė vienam sklypo bendraturčiui pasiūlė iš jam priklausančius sklypo dalies 10 arų parduoti jos pažįstamam vilniečiui Aurelijui Idzeliui.
Tapęs ketvirtuoju bendro sklypo savininku A.Idzelis po mėnesio nusipirko ir išlikusį sodybos pastatą – gyvenamąjį namą, kuris kaip tik stovėjo jam priskirtoje sklypo dalyje. Tačiau kartu vilnietis įsigijo ir visus penkis ūkinius pastatus.
Į Nekilnojamojo turto registrą įtraukti beverčiai statiniai pardavimo metu dar priklausė Amerikos lietuvei.
Pastatus pasiliko sau
Visi keturi bendro žemės sklypo savininkai nieko nedelsdami pradėjo rengti sklypo detalųjį planą, pagal kurį visas sklypas buvo padalintas į šešis mažesnius. Juose turėjo būti pastatyti mažaaukščiai gyvenamieji namai.
Buvusios sodybos statinių likučiai buvo numatyti nugriauti, o nauji sklypai buvo formuojami į juos neatsižvelgiant – plane pažymėta dviejų sklypų riba net kirto dalį gyvenamojo namo.
Nepraėjus nė metams finansinių sunkumų patyręs A.Idzelis turimą 10 arų sklypo dalį pasiūlė išsipirkti pačiam žemės pardavėjui. Sudarant šį sandorį vilniečiui atstovavo jo įgaliota antstolė R.Vizgaudienė.
A.Idzelio turėtą žemės dalį susigrąžinęs žmogus neatkreipė dėmesio, kad vilniečio nuosavybėje liko ir šiame sklype buvę beverčiai statinių likučiai, kurių jis nesiskubino įregistruoti savo vardu.
Šitaip įsigytą nekilnojamąjį turtą savo vardu A.Idzelis įregistravo tik praėjus beveik 10 metų nuo jų pirkimo. Tų pačių 2014 metų rugsėjį už skolas areštuotus pastatus ta pati antstolė R.Vizgaudienė už 73,8 tūkst. litų (beveik 21,4 tūkst. eurų) pardavė R.Britaniškinui ir O.Aidukevičiūtei.
Pareikalavo svetimos žemės
Per tą laiką šešis sklypus įsigijusios bendrovės „DFDS Seaways“, „Kelveda“, „Alkuras“ jau planavo būsimas statybas, o čia kadaise buvusios sodybos nebuvo likę nė ženklo – iki šiol riogso tik buvusio gyvenamojo namo fasadas, o ūkinių pastatų griuvėsius po plytą jau išsitampė aplinkiniai gyventojai.
Todėl žemės sklypų savininkai apstulbo, kai prieš kelerius metus išgirdo įžūlų prašymą – prie vien tik Registrų centro dokumentuose egzistuojančių pastatų priskirti servitutinės žemės dalis, kuriomis būtų leista naudotis R.Britaniškinui ir O.Aidukevičiūtei.
Šių norų įgyvendinimas sklypų savininkams pasirodė neįmanomas, nes tuomet būtų suvaržytos jų teisės naudotis savo nuosavybe.
Juo labiau kad, pavyzdžiui, „DFDS Seaways“ turimame 10 arų žemės sklype servitutui tektų atiduoti net ketvirtadalį sklypo ploto. Anksčiau stovėję sodybos statiniai buvo išsidėstę plačiai, todėl servitutams po nemažą dalį savo sklypų būtų tekę skirti visiems savininkams.
Negana to, ieškinį teismui padavę vilniečiai už pageidaujamą valdyti svetimos žemės dalį siūlė vos po 100 eurų siekiančias kasmetines kompensacijas.
Nusipirko statybinį laužą
Iš pradžių kaip linksmą anekdotą tokius pageidavimus vertinę sklypų savininkai sunerimo ne juokais, kai praėjusių metų pabaigoje Palangos teisėja Diana Vercinskė tokį ieškovų prašymą patenkino.
Esą egzistuojantiems pastatams ir privažiavimui prie jų teisėja D.Vercinskė svetimoje žemėje ieškovams iš viso nustatė beveik 5,5 aro ploto servitutą, kuriuo naudotis R.Britaniškinui ir O.Aidukevičiūtei būtų kainavę vos 334 eurus per metus.
Tokį sprendimą neva pagrindžiančius D.Vercinskės išvedžiojimus į miltus sumalusi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nustatė, kad pastatų be jiems priklausančios žemės antstolė net negalėjo parduoti. Prieš 14 metų atsisakęs nusipirktos žemės A.Idzelis prarado daiktinę teisę ir į pastatus, kurie stovėjo kitų savininkų sklypuose.
Teismas išaiškino, kad A.Idzelis negalėjo būti laikomas teisėtu pastatų savininku, nes juos perkant nebuvo aptarta teisė į žemę po jais, o tokios sutarties notaras negalėjo tvirtinti.
Anot teisėjų kolegijos, pastatai galėjo būti perkami tik nugriauti, nes tuo metu jau buvo išduotas leidimas tai daryti. Be to, statinių likučius pašalinti numatė ir teritorinio planavimo dokumentas, kurį rengiant dalyvavo pats A.Idzelis ir tokiems sprendiniams neprieštaravo.
Todėl ir R.Britaniškinas su O.Aidukevičiūtė šiuos statinius įsigijo ne kaip nekilnojamojo turto objektus, o kaip statybinį laužą, kuris iš teritorijos turėjo būti pašalintas įgyvendinant detalųjį planą.
Vilniečių ieškinį atmetęs teismas juos įpareigojo per pusę metų iš teritorijos pašalinti visų statinių likučius, o pačiau pastatus išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro.
Rašyti komentarą