Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarai Audrius Butkevičius ir Zigmas Vaišvila dar kartą kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami ištirti iškilių Lietuvos asmenybių Donato Banionio, Sauliaus Sondeckio bei Vincento Sladkevičiaus apšmeižimo aplinkybes, paskelbus juos KGB agentais. Juo labiau kad paaiškėjo naujų aplinkybių. Šokiruoja tai, kad kardinolo V.Sladkevičiaus pavardė iš tariamo KGB agentų sąrašo, skelbiamo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tinklalapyje, buvo išbraukta, tačiau artinantis popiežiaus vizitui Lietuvoje vėl į jį įtraukta.
„Su kolega A.Butkevičiumi kreipėmės į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl atsakingų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro asmenų piktnaudžiavimo tarnyba bei šmeižto, nes Liustracijos komisija nustatė, kad nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog S.Sondeckis ir D.Banionis bendradarbiavo su KGB. Nagrinėjant šį klausimą, VSD darbo grupė, teikianti informaciją Liustracijos komisijai, patvirtino, kad tokio žurnalo, kuriame minimos šios pavardės, neturėjo ir Lietuvos ypatingajam archyvui neperdavė. O būtent šitokia formuluote, kad žurnalas gautas iš VSD, Teresė Birutė Burauskaitė, vadovaujanti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, dangstė savo veiklą. Antra nauja paaiškėjusi aplinkybė - kilus triukšmui centras išėmė iš šių metų sausio pradžioje paskelbto tariamo KGB agentų sąrašo V.Sladkevičiaus pavardę, tačiau dabar ta pavardė vėl įtraukta, nors jokių įrodymų dėl bendradarbiavimo nėra“, - paaiškino Z.Vaišvila.
Rugsėjo 22-23 dienomis Lietuvoje lankysis popiežius Pranciškus. Z.Vaišvilos bei A.Butkevičiaus nuomone, būtent šia proga a.a. Vincentas Sladkevičius grąžintas į slaptų KGB agentų sąrašą. Jame, be kita ko, liko ir taip pat anapilin jau išėję D.Banionis bei S.Sondeckis (jie net ir nebuvo išbraukti), nors Liustracijos komisija, pastarųjų giminių prašymu, įvertino jų galimą bendradarbiavimą bei pateikė neigiamą išvadą. Tyrimas V.Sladkevičiaus atžvilgiu nebuvo pradėtas, nes, kaip spėja Z.Vaišvila, nebelikę gyvų giminaičių, kurie galėjo kreiptis į komisiją. Tačiau, signataro įsitikinimu, tyrimą, siekdama apginti mirusios iškilios asmenybės garbę, inicijuoti galėjo pati prokuratūra.
Pasak Z.Vaišvilos, T.B.Burauskaitė raštu jį bei signatarus A.Butkevičių ir Bronislovą Genzelį informavo, kad minėtas sąrašas patalpintas jos neįvardintų politikų spaudimu, tačiau prokuratūra ir teismai politikų vaidmens šioje istorijoje taip pat nevertino. Z.Vaišvilos teigimu, keisčiausia, kad centro tinklalapyje esančiame sąraše minėti asmenys atsidūrė labai keistu pagrindu. Pavyzdžiui, prie V.Sladkevičiaus pavardės teįrašyta, kad jis buvo agentas „Alksnis“, o tai esą yra duomenys iš mįslingai atsiradusio „Agentūros bylų registracijos sąrašo“, nuo kurio, kaip minėta, VSD atsižegnojo. Ir pateikta papildoma informacija, esą jis užverbuotas 1958-aisiais, tačiau po metų iš agentų išbrauktas bei pateiktos kitos biografijos detalės. Šaltiniu nurodoma... Visuotinė lietuvių enciklopedija, išleista 2012 m., kai KGB bent jau oficialiai neegzistavo. Todėl, Vaišvilos įsitikinimu, anketa sukurta Genocido centro darbuotojų.
A.Butkevičius įsitikinęs, kad iškilios Lietuvos asmenybės juodinamos neatsitiktinai.
„Tai yra viešųjų ryšių akcija, kurios tikslas yra įteigti Lietuvos žmonėms, jog sovietiniais laikais kolaboruoti buvo normalu. Jei jau kolaboravo V.Sladkevičius, D.Banionis, kiti iškilūs asmenys, jei kolaboravo Justinas Marcinkevičius (kuris čia neįvardintas, tačiau iš konteksto matyti, kad peršama tokia nuomonė), tai ką jau kalbėti apie tokius menkesnio kalibro žmones, kaip „Dėdulė“ ar „Magnolija“. Kitaip šnekant, žmonės, kurie šiandien vadovauja Lietuvos Respublikai. Tikslas yra vienas - užtušuoti situaciją sakant, kad buvo kita norma, kurioje tai buvo leistina. Todėl, nesant jokių sveikam protui reikalingų įrodymų, ir skelbiama tokia „informacija“ apie iškilius asmenis“, - tvirtino A.Butkevičius.
Pasak jo, kad tai buvo viešųjų ryšių akcija, įrodo ir faktas: iškilių asmenybių pavardės centro tinklalapyje ir enciklopedijoje „Wikipedia“ pasirodė beveik vienu metu, o tai esą reiškia, kad veiksmai buvo suderinti. Signataras taip pat priminė, kad būtent V.Sladkevičius 1988-aisiais į Sąjūdį besiburiančius kauniečius palaimino kovai už Lietuvos laisvę ir kad dvasininkas daugybę metų praleido tremtyje, todėl tai kažkaip nesiderina su bandymais įteigti, jog jis buvo kagėbistas.
Beje, Seimo valdyba pranešė signatarams A.Butkevičiui ir Z.Vaišvilai, kad juos kviečia į Seimo valdybos posėdį, kurio metu bus svarstoma, ar teikti Seimui svarstyti T.B.Burauskaitės atleidimo iš darbo galimybę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą