Vis dėlto yra vilties, kad ir į šį užmirštą Klaipėdos kampelį ateis nauji vėjai, juo labiau kad patys valtininkai gavo europinių pinigų, o Savivaldybė, jeigu miesto Taryba pritars, kitais metais rengs šiai upei valyti reikalingą dokumentaciją.
Dėl valtininkų apsileidimo visas tas rajonas iki šiol vadinamas Šanchajumi. Prieš beveik dvidešimt metų duoto pažado juos iškelti kitur Savivaldybė netesėjo. Šie aiškina, kad miesto valdžia kone 40 metų čia nieko nedarė, o vanduo jiems nepriklausąs.
Valtininkų interesams atstovauja garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrija "Smiltelė". Ji turi 700 registruotų narių, o jos įsirengtu slipu naudojasi apie 1 200 žmonių. Klaipėdos Šanchajus turi ambicijų vadintis visos Lietuvos uosteliu, nes juo naudojasi žmonės iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Telšių, Mažeikių ir kitų šalies miestų.
Pasak naujojo "Smiltelės" pirmininko Beno Šimkaus, šias pareigas einančio metus, o bendrijai priklausančio jau seniai, norinčiųjų tapti jos nariais daugėja. Nemažai čia yra žmonių, nusipirkusių garažėlius ir geranoriškai ketinančių prisidėti prie uostelio plėtojimo. Nedaug, bet yra ir tokių, kurie priešinasi bet kokioms permainoms.
Pasak pirmininko, yra ir turtingų žmonių, kurie norėtų čia laikyti savo gerus katerius, tapti koncesininkais, o visus varguolius išvaryti. Jo teigimu, į tuos norus atsižvelgta nebus ir patikino, kad niekas čia nebus privatizuojama.
"Šita vieta tikrai bus sutvarkyta gerai, tad yra norinčių joje įsikurti. Šiuo uosteliu gali naudotis ne tik klaipėdiečiai, bet ir visos Lietuvos žmonės. Jam sutvarkyti naudojami ir europiniai pinigai", - sakė B. Šimkus
Pasisekė: statys prieplaukėlę
"Smiltelei" vos ne vienintelei pavyko pateikti paraišką Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupei (KŽVVG) ir gauti ES paramą, kol grupės neužklupo sunkumai ir jos veikla kuriam laikui nebuvo paralyžiuota. Ji sudarė sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra, jai skyrusia apie 100 tūkst. eurų. Pasak pirmininko, į bendrijos sąskaitą jau pervestas 29 tūkst. 140 eurų avansas.
"Mūsų paraiška priimta 100 proc., vadinasi, labai gerai ją parengėme. Bet vargo buvo tikrai daug", - aiškino B. Šimkus. Jis ir dabar konsultuojasi su buvusiu KŽVVG pirmininku Arvydu Žiogu, nes šis, jo manymu, būdamas teisininkas ir statybininkas, yra kompetentingas ES projektų rengimo srityje. Kai mes lankėmės bendrijoje, atvyko ir konsultantas. "Noriu visą projektą įvykdyti be klaidų", - aiškino B. Šimkus.
Už tuos pinigus ketinama pastatyti plūduriuojančią 36 m ilgio prieplauką. Viena jos dalis bus 12 metrų, bet dalių ji turės tris. Nuo vieno iki kito piršto bus 5 metrai, kiekviename tarpe galės stovėti po du laivelius. Taigi prie tos prieplaukos galės švartuotis apie 30 laivelių. Jie bus aprūpinami ir vandeniu, ir elektra. Pasak pirmininko, tai bus šiuolaikiška prieplauka.
Pontonams pirkti bus skelbiamas viešas konkursas. Beje, už tuos pinigus bus pastatytas ir ledo generatorius, sutvarkyta krantinė, prie kurios stovės prieplauka, įrengtos nedidelės dušo patalpos. Kadangi 17 kv. m ledo generatoriui skiriama nedidelė suma, rangovas buvo parinktas apklausos būdu. Netrukus jis pradės darbus. Projektą įgyvendinti ketinama kitais metais liepą.
"Ta prieplauka mums bus reikalinga ir tada, kai pradėsime krantinių remonto darbus, kad žmonės turėtų kur statyti laivelius ir nesijaustų išvaryti", - sakė ponas Benas.
Ta vieta, kur pagal projektą numatyta statyti prieplauką, - šiek tiek tolėliau nuo slipo, pirmininko manymu, nėra itin tinkama, nes būsią pažeisti Lietuvos uostelių įstatai - statmenas įsikišimas nuo kranto į vandenį negali būti ilgesnis kaip 30 metrų, o planuojamos prieplaukėlės ilgis - 36 m ilgio. Ją pastačius toje vietoje, liktų praplaukti tik 15 metrų, taigi ji būtų per ilga.
Todėl jis siūlė ją statyti kitoje vietoje visai šalia slipo. Šis klausimas svarstytas praėjusį penktadienį vykusiame "Smiltelės" tarybos narių susirinkime. Po ilgų debatų nuspręsta rinkis pirmininko siūlomą vietą arčiau slipo.
Planuoja turėti net mokymų klasę
Minėta prieplaukėlė, galima sakyti, yra tik lašas jūroje ir tik pati didelių darbų pradžia. Valtininkai turi ir kur kas didesnių planų. B. Šimkus planuoja įsirengti ir palyginti modernų bendrijos biurą. Dabar glaudžiamasi ankštoje patalpėlėje.
Bus pastatytas gražus pastatėlis su vėjarodėmis, iš kurių žmonės galėtų spręsti apie artėjančią audrą. Jame bus įrengtos dvi klasės, kuriose būtų mokoma vairuoti laivelius, nedidukė konferencijų salė. Būsimo projekto brėžiniai jau padaryti. "Kai tik fondas duos mums lėšų, tai ir padarysime, planuojame kitais metais turėti. Žinoma, gerokai trukdo suktis koronavirusas, nes reikia važiuoti į kitas šalis tartis", - sakė pirmininkas.
Į kokius fondus kreipsis, iš kur gaus tam lėšų, "Smiltelės" pirmininkas neatskleidžia. Beje, jis tikisi gauti apie 2 mln. eurų paramą krantinėms sutvarkyti.
Pasak pono Beno, kai tik Savivaldybė išvalys upelį, tada bus rekonstruojamos krantinės. Kol jos bus tvarkomos, laiveliai bus švartuojami prie už ES pinigus įsigytos prieplaukėlės. Dar norima įsigyti ir daugiau pontoninių prieplaukėlių ir tikimasi rasti joms finansavimo šaltinį.
Daug vilčių dedama į Savivaldybę
Valtininkai tiki, kad Klaipėdos savivaldybė atliks Smeltalės upės valymo darbus, mat, pasak B. Šimkaus, vanduo bendrijai nepriklauso. Jo žiniomis, Savivaldybė skirsto projektą į dvi dalis. Jie norėjo, kad darbai būtų pradėti nuo Nemuno g. tilto einant iki Minijos g. tilto, tačiau, atrodo, pirma bus pradėta valyti 300 metrų upelio atkarpa į viršų, t. y. už tilto.
Tad valtininkų ruožas liksiąs antram etapui."Pirmiausia turėjo būti įrengti valymo įrenginiai ir tai jau padaryta. Mes prieplaukos darbus jau pradėjome, norime ją turėti iki kitų metų vasaros, kai Savivaldybė pradės valymo darbus", - sakė B. Šimkus.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Projektų skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės teigimu, kol kas Savivaldybė rengia tik dokumentus dėl Smeltalės upelio gilinimo.
"Dėl visko jau rimtai susitarta ir mes einame žingsnis po žingsnio. Turime padaryti poveikio aplinkai vertinimą, techninius projektus, o toliau žiūrėsime, gal gausime ir europinių lėšų. Kai projektas bus parengtas, tada bus aišku, kiek reikės pinigų, tada bus žengiami kiti žingsniai. Šiuo metu esame įsitraukę į dokumentacijos rengimą. Mūsų planuose tai numatyta, jeigu miesto Taryba juos patvirtins, dokumentacijai planuojame skirti kitus metus", - sakė Savivaldybės atstovė.
Pasak B. Šimkaus, su Savivaldybės atstovais dėl būsimo jos upelio valymo projekto susitikta ne kartą, nes buvo įvairių nuomonių.
Norima, kad būtų pašalinta dirbtinai padaryta ir meldais apžėlusi sala. Turėtų būti nukasta 32 tūkst. kub. m smėlio. "Yra manančių, kad ta sala atseit yra paveldas, kurį reikia išsaugoti. Radau archyvuose 1969 m. žemėlapį ir senesnių, kuriuose sužymėti visi gyliai, ir man pavyko įrodyti, kad anksčiau jokios salos čia nėra buvę", - teigė bendrijos pirmininkas.
Beje, prieš kelerius metus bendrija jau buvo gavusi europinę paramą apie 300 tūkst. litų. Buvo atliekami kosmetiniai gilinimo darbai, bet po kelerių metų ta vieta vėl buvo užnešta ir dabar joje žaliuoja meldai. "Padėjau bendrijai, kai ji gavo tuos pinigus. Nieko neišėjo todėl, kad tai darė ne specialistai. Žmonės buvo tuo pasipiktinę. Manau, dabar bus padaryta geriau", - sakė pokalbininkas.
Nešvarus vanduo į upelį nepateks?
"Ateina žmonės pas mane, skundžiasi, kad kliūna sraigtas, bet aš neturiu teisės imtis gilinimo darbų. Tą klausimą reikės spręsti.
Negali taip būti, kad mes negalėtume išsivalyti sąnašų ir purvo. Nenorime kasti, daryti tai, ko negalima.
40 metų jau stovi mūsų prieplauka, o į upelį ilgai ėjo nevalyti vandenys iš namų. Žmonės juk skalbiasi, tad patekdavo ir chemikalų, o žuvys per tą upelį eina neršti. Turėjome labai didelę problemą, bet pagaliau tai sutvarkyta ir nuo šiemet užterštas vanduo nebepateks į upelį", - kalbėjo "Smiltelės" pirmininkas.
Dar amžinatilsį buvęs bendrijos pirmininkas Kęstutis Gelumbauskas kelerius metus kėlė problemą, kad nė vienas iš trijų nutekamųjų vandenų kolektorių, einančių į upelį, neturi smėlio nusodintuvų. Ilgai vyko diskusija, kas juos turėtų įrengti, ar Savivaldybė, ar AB "Klaipėdos vanduo". Kol pagaliau buvo sutarta, kad kolektorius rekonstruos bendrovė. Apie tai "Vakarų eksprese" buvo rašyta pernai rugsėjo 12 d.
"Būdavo,upelyje tiesiog plaukdavo fekalijos, popieriai, smirdėdavo. Iš kelių Bandužių rajono namų vanduo eidavo tiesiai į upelį. Paskui Savivaldybės užsakymu mokslininkai parengė studiją. Jos reikėjo tam, kad dabar būtų galima daryti valymo darbus. Manau, kai bus tie nusodintuvai, toks baisus vanduo nepateks ir upelis turėtų atsigauti", - savo nuomonę išsakė ponas Benas.
Tvarkosi ir savo jėgomis
Pasak B. Šimkaus, dar pora žmonių, įsigijusių garažiukus, uostelyje gyvena, bet palyginti su tuo, kas būdavo anksčiau, situacija Šanchajuje jau žymiai geresnė. Seniau čia buvo randama ir nužudytų žmonių, nes buvo girtaujama. Dabar tai netoleruojama.
Teigti, kad valtininkų ūkyje apskritai nieko nevyksta į gerąją pusę, kad jie net neketina tvarkytis, tikrai negalėtume. Matėme jau suremontuotus garažų boksus, neremontuotas liko tik vienas.
Norima susitarti su savininkais, kad jie visi pasidarytų vienodas duris. Garažų boksų yra 50, o sandėliukų durų - 700. Juose valtininkai laiko variklius ir visokius kitokius dalykus. Sutvarkyta jau dvylika garažiukų. Bendrijos pirmininkas yra visus įspėjęs, kad jie patys turi savo turtą susitvarkyti, o jeigu negali, parduoti.
Gautas leidimas ir pjaunami nereikalingi medžiai, ypač topoliai. Pasak pirmininko, jie krenta ant laidų, mašinų. Neseniai jis prašė ugniagesių pašalinti vieną tokį, užgriuvusį ant laidų. Anot jo, jeigu didelė šaka kristų, gali užmušti žmogų.
Pirmininkas sakė, kad už didesnių keturių aukštų medžių nupjovimą reikia mokėti 3 200 eurų. Bendrija daug lėšų neturi, nes nariai per mėnesį moka tik po 5,7 euro, tad bando tvarkytis kaip išmano, pavyzdžiui, ieško žmonių, kuriems reikia malkų, kad jie patys nusipjautų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą