Atskleistos Klaipėdos paslaptys pribloškia: kodėl uostamiesčio valdininkai nepamato tokių dalykų?

„Mūsų gimtoji Klaipėda – sena užsistovėjusi pelkė. Jeigu niekas to vandens nejudina, tai nelabai ir smirdi.

Bet, neduok Dieve, išlenda koks virusas arba koks visuomenininkas! Ir pasmirsta. Išnyra visokie pelkių pabaisos – „Grigeo Klaipėda“ arba koks baisingas hospisas, į savo vienvietę gerklę susigrūdęs 38 paliegusius senelius.

Ir kas stos prieš tokią jėgą?“ – tokių ir panašių pasvarstymų po skandalingo įvykio Klaipėdos hospise, tapusiame bene didžiausiu koronaviruso židiniu visoje Lietuvoje, pasipylė socialiniuose tinkluose.

Aistringai ginčijamasi ne tik apie užkrato protrūkį uostamiesčio slaugos namuose, kur koronaviruso aukomis tapo per keturias dešimtis pacientų ir darbuotojų, o du žmonės jau mirė.

Prisimenama ir nežinia kiek metų trukusi ir tik šiemet atskleista didžiulė Kuršių marių tarša gamybinėmis atliekomis.

Nepamiršta ir nesuvokiama esą viešąjį interesą gynusių Klaipėdos prokurorų pozicija: jie neįžvelgė jokių pažeidimų istorijoje, kad sovietmečiu Palangos pajūryje veikusios dušinės buvo rekonstruotos į neva poilsiui aptarnauti skirtą pastatą.

Vėl svarstoma, ar nebūtų užglaistyta prieš pustrečių metų mįslingomis aplinkybėmis iš viešbučio keturioliktojo aukšto balkono iškritusios ir žuvusios manekenės Dovilės Didžiūnaitytės tragedija, priskiriant šį įvykį nelaimingų atsitikimų kategorijai, jei ne žiniasklaidos sukeltas triukšmas. 

Kam kapsėjo pinigai?

Kaip galėjo nutikti, kad skandalingi uostamiesčio slaugos namai turėjo higienos pasą tik vienai lovai arba vienai palatai, o čia buvo prižiūrimi 38 pacientai, kol kas neaišku. Į šią teisėtos veiklos negalėjusią vykdyti įstaigą buvo siunčiami pacientai, už kurių priežiūrą mokėjo Valstybinė ligonių kasa.

Jei hospise higienos pasas buvo suteiktas tik vienai lovai, vadinasi, mokesčiai valstybei buvo mokami tik už tokią paslaugą.

O į kieno kišenę nukeliaudavo už dešimčių kitų pacientų slaugą sumokėti pinigai?

Dabartinė valdžia nuolat postringauja apie milijonus iš šešėlio, bet iš savo kiemo nemato ar nenori matyti, kas nuolatos dedasi už 300 kilometrų.

Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajevas teigė, kad ligonių kasa nėra pasirašiusi sutarties su Klaipėdos hospisu.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo 2020 metais tik su viešąja įstaiga Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centru.

Pernai už suteiktas stacionarias slaugos paslaugas 199 apdraustiems pacientams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo šiam sveikatos centrui teritorinė ligonių kasa sumokėjo net 380 090 eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad Klaipėdos hospisas neturėjo licencijos teikti socialinės globos paslaugas: „Mes netgi apie jo egzistavimą socialinės globos įstaigų rate nieko nežinojome.

Tame pastate registruotos dvi įstaigos, nė viena iš jų neturėjo licencijos teikti socialinę globą.“ 

Mokesčių – tik ašaros

Klaipėdos mokesčių inspekcijos duomenimis, Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras šiemet sumokėjo 13,5 tūkst. eurų mokesčių, pernai – 63,7 tūkst. eurų.

O bendrovės Klaipėdos hospiso indėlis tiesiog pribloškia: pernai sumokėti 172 eurai, šįmet – tiktai dešimt eurų.

Atsižvelgdama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, susijusią su šių juridinių asmenų veikla, Mokesčių inspekcija vertins situaciją, kaip vykdomos mokestinės prievolės, bet iki šiol nesukeldavo įtarimų tik katino ašarų verti mokesčiai.

„VMI visais atvejais fiksuoja ir įvertina informaciją apie mokesčių mokėtojus – savo sukauptą, gautus duomenis iš trečiųjų šaltinių ir viešai pasirodžiusią žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose.

Nustačius mokestinės rizikos požymių mokesčių mokėtojų veikloje sprendžiama dėl tolesnių kontrolės veiksmų“, – aptakiai kalbėjo Klaipėdos mokesčių inspekcijos atstovė Laima Domarkienė. 

Tirs teisėsauga

Klaipėdos mokesčių inspekcijos duomenimis, Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras šiemet sumokėjo 13,5 tūkst. eurų mokesčių, pernai – 63,7 tūkst. eurų. O bendrovės Klaipėdos hospiso indėlis tiesiog pribloškia: pernai sumokėti 172 eurai, šįmet – tiktai dešimt eurų.

Atsižvelgdama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, susijusią su šių juridinių asmenų veikla, Mokesčių inspekcija vertins situaciją, kaip vykdomos mokestinės prievolės, bet iki šiol nesukeldavo įtarimų tik katino ašarų verti mokesčiai.

„VMI visais atvejais fiksuoja ir įvertina informaciją apie mokesčių mokėtojus – savo sukauptą, gautus duomenis iš trečiųjų šaltinių ir viešai pasirodžiusią žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose.

Nustačius mokestinės rizikos požymių mokesčių mokėtojų veikloje sprendžiama dėl tolesnių kontrolės veiksmų“, – aptakiai kalbėjo Klaipėdos mokesčių inspekcijos atstovė Laima Domarkienė.

Paaiškėjo, kad čia buvo slaugomi 38 pacientai. 34 iš jų užsikrėtę koronavirusu. Užsikrėtė ir 11 įstaigos darbuotojų. R.Grigaliūnas prisiminė ir „Grigeo Klaipėda“ istoriją. Aplinkosaugininkai ne kartą tikrino šią įmonę, tačiau apie būsimus patikrinimus pagal įteisintą tvarką privalėdavo pranešti iš anksto.

Tokiu atveju patikrinimams galima pasiruošti, o pažeidimus užmaskuoti. Visus patikrinimus verslininkai vertindavo kaip normalaus darbo trikdžius. 

Savininkai – tie patys

Klaipėdos hospisas iki koronaviruso skandalo nebuvo tikrintas, nes veikia dar mažiau negu metus. Pasirodo, gavusi higienos pasą pirmus metus įmonė paprastai yra ne tikrinama, o tik konsultuojama.

Koronavirusas atskleidė įdomių Klaipėdos hospiso ir viešosios įstaigos Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro veiklos peripetijų. Abiejų buveinės yra Jūros gatvėje 11.

Abiejų įmonių savininkai – tie patys: Rasa Dagienė ir Viljaras Reigas. Hospisas veikia ne visus metus, todėl jo pajamos dar nėra viešai skelbiamos.

O centro veikla pelninga – 300–500 tūkst. eurų per metus.

V.Reigas taip pat dirba dar dviejose viešosiose įstaigose – Klaipėdos greitosios pagalbos stotyje ir Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje. Jis taip pat buvo atsakingas už slaugą Klaipėdos regione.

Dabar nuo šių pareigų jis yra nušalintas. R.Dagienė dirba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje Onkologijos departamente. Jai buvo gerai žinomi ligoniai, kuriems praverstų slauga savame hospise. 

Smirdėjo daugybę metų

Klaipėdiečiai daugybę metų atakavo miesto valdžią skųsdamiesi, kad dėl smarvės pietinėje miesto dalyje neįmanoma gyventi. Ne vienas jų dėl sveikatos problemų buvo priverstas keisti butą.

Dėl „Klaipėdos hospiso“ kilę klausimai priminė ir „Grigeo Klaipėda“ skandalą, kuriame žvilgsniai irgi krypo į uostamiesčio valdininkus ir pareigūnus.

Apie smarvę nuolat šaukė visuomenininkai, jų sukviesti šimtai žmonių dalyvavo piketuose ir eitynėse už teisę gyventi normalioje aplinkoje. Ir tik šių metų pradžioje pagaliau ledai pajudėjo, nors tyrimas vyksta vangiai.

Dėl galimų aplinkosaugos pažeidimų ir galimai padarytos didelės žalos gamtai, kai iš bendrovės „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias nežinia kiek laiko plūdo nevalytos gamybos atliekos, įtarimai pareikšti šešiems fiziniams asmenims ir pačiai bendrovei.

Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovės Ignės Rotautaitės teigimu, įtarimai įmonei ir keturiems fiziniams asmenims pareikšti dėl aplinkosaugos taisyklių pažeidimo ir suklastoto dokumento naudojimo, dar dviem – tik dėl pirmojo kaltinimo.

Pirmieji trys įtariamieji – sklendes sukiojęs operatorius, vienas iš buvusių įmonės vadovų ir siurblinėje dirbęs darbuotojas, kuris vadovavo nuotekų valyklai.

Kiti operatoriai kol kas apklausti kaip specialieji liudytojai.

Įtarimai įteikti ir bendrovės „Grigeo“ vadovui bei akcininkui Gintautui Pangoniui. Ikiteisminis tyrimas dėl „Grigeo Klaipėda“ veiklos pradėtas sausio 7 dieną. Įmonei už aplinkos taršą gresia bauda iki 5 mln. eurų, bendrovės veikla gali būti sustabdyta ar ji net uždaryta.

Nusikaltę darbuotojai gali netekti laisvės iki šešerių metų.

Leido įteisinti dušines

Klaipėdos prokurorai neįžvelgė pažeisto viešojo intereso, kai vietoj sovietmečiu Palangos pajūryje veikusių dušinių po rekonstrukcijos atsirado poilsiui aptarnauti skirtos patalpos.

Generalinė prokuratūra atmetė visuomenės įtarimus ir pagrįstu bei teisėtu pripažino Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą atsisakyti ginti viešąjį interesą.

Esą nusidėvėjęs dušinių pastatas buvo rekonstruotas į naujos kokybės ir kitos – poilsio aptarnavimo paskirties – statinį. Esą tai leidžia teisės aktai ir šioje vietovėje galiojantys teritorijų planavimo dokumentai.

Tačiau nei 2015 metais, kai buvo leista statyti šį pastatą, nei praėjusiais metais prokuratūrai tikrinant statybos priekopėje teisėtumą pastatų paskirtį reglamentuojantys teisės aktai tokios poilsio aptarnavimo paskirties iš viso nenumatė.

Rekreacijai skirtame sklype tokios paskirties statinys gali stovėti. Bet prokurorai neatsižvelgė į tai, kad sklypas Meilės alėjoje, kur stovėjo dušinės, yra pajūrio juostoje, kurioje žmonėms draudžiama gyventi nuolat ar laikinai.

Todėl kyla abejonių, ar teisėsauga bus pajėgi išsiaiškinti situaciją koronaviruso židiniu virtusiame Klaipėdos hospise.