„Baltops 2018“: nuo karo jūroje veiksmų iki povandenino laivo gelbėjimo

„Baltops 2018“: nuo karo jūroje veiksmų iki povandenino laivo gelbėjimo

Penktadienį Klaipėdoje prasidėjo didžiausios Baltijos jūroje NATO pratybos „Baltops 2018“. Iki birželio 15-osios 43 laivai, 60 lėktuvų, 5 tūkstančiai karių iš 22 šalių mokysis bendradarbiauti ir pasiruošti visiems galimiems pavojams: nuo karo veiksmų jūroje ir karinių pajėgų desantavimo netoli Palangos iki neva nuskendusio povandeninio laivo gelbėjimo.

„Tai labai didelis įvykis Lietuvai, Lietuvos kariuomenei, Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms. „Baltops 2018“ – tai solidarumo, paramos parodymas. Įrodymas, kad pavojaus atveju NATO gins šį regioną“, – spaudos konferencijoje su pratyboms vadovaujančia JAV VI laivyno vade vice-admirole Lisa Franchetti, kalbėjo Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Kartu jis pažymėjo, kad pratybos yra grynai gynybinio pobūdžio, skirtos pasirengimui gintis, o ne pulti.

Mes stebėsime Rusijoe reakciją, bet mes nematome priežasčių Rusijai nerimauti. Tai nėra išskirtinės pratybos ir mes nesitikime išskirtinės Rusijos reakcijos.

„Noriu padėkoti Lietuvai, Lietuvos žmonėms už tai, kad tapo „Baltops 2018“ pratybų šeimininkais ir suteikia tiek daug paramos“, – savo ruožtu, dėkojo pratybų vadovė JAV VI laivyno vadė vice-admirolė Lisa Franchetti, kuri dar dešimtame dešimtyje yra dalyvavusi „Baltops“.

Image removed.

JAV VI laivyno vadė vice-admirolė Lisa Franchetti ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis / Vyto Nevieros nuotrauka.

Pratybas organizuoja NATO smogiamosios ir palaikymo pajėgos (angl. Naval Striking and Support Forces NATO) ir Jungtinių Amerikos Valstijų karinis jūrų laivynas. Dalyvauja NATO ir Šiaurės Europos valstybių karinės pajėgos.

„Pratybose dalyvaus 42 laivai ir vienas povandenis laivas, 60 lėktuvų iš 22 valstybių (20 NATO narių bei Suomijos ir Švedijos)“, – sakė vice-admirolė.

Pasak jos, pratybas sudarys 3 etapai: penktadienį yra parengiamoji pratybų fazę. Tuomet seks bendradarbiavimo, karinių vienetų integravimosi etapas. Galutinėje fazėje pajėgos bus padalinamos į raudonuosius ir mėlynuosius bei kovos tarpusavyje.

„Pratybos apims labai platų veiksmų jūroje spektrą: kova su povandeniniais laivais, kova jūroje ir sausumoje, priešlėktuvinė gynyba, išminavimas. T.y. bet koks atvejis, kuris gali nutikti ginant Baltijos regioną“, – teigė vice-admirolė.

Pirmadienį šalia Palangos įvyks parodomoji desantavimo iš jūros operacija, kurią be kitų aukštų pareigūnų stebės ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, o LŽ transliuos tiesiogiai. Pratybų metu taip pat numatoma imituoti avariją patyrusio povandeninio laivo bei numušto lėktuvo ekipažų gelbėjimą ir vydyti kitas veiklas.

„Manau, kad svarbiausias šių pratybų tikslas – bendradarbiavimas, vienas kito pažinimas, santykių, draugystės užmezgimas“, – teigė vice-admirolė.

Lietuvai pratybose atstovauja du KJP laivai – „Kuršis“ (M54) ir „Žemaitis“ (P11), taip pat Povandeninių veiksmų komanda ir Karinių jūrų pajėgų karininkai, kurie užduotis vykdys pratybų štabe.

„Lietuvai – tai patikrinimas, kaip mes pasiruošę priimti sąjungininkus, kiek pajėgus mūsų uostas ir karinės pajėgos tą atlikti“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

„Baltops“ pratybos vyksta nuo 1971 m. Nuo 1993 m. jose dalyvauja Lietuva. Po Šaltojo karo pabaigos „Baltops“ buvo sukoncentruotos į „minkštąisias“ užduotis, tokias, kaip kova su terorizmu, konvojavimas, išminavimas. Jose net dalyvaudavo Rusijos Baltijos jūros karinis laivynas.

„Rusija praeityje dalyvavo „Baltops“ pratybose net 19 kartų. 2014 m. kvietimas Rusijai buvo atšauktas dėl neteisėtos Krymo aneksijos, pažeidus tarptautinę teisę ir jos pačios pasirašytus tarptautinius susitarimus“, – sakė JAV vice-admirolė Lisa Franchetti.

Atsakydama į klausimą LŽ apie galima Rusijos reakciją į šių metų pratybas, vice-admirolė pažymėjo, kad „mes esame atviri ir skaidrūs. Tai jau 46-osios pratybos. Mes tikimės, kad kitos šalys stebės pratybas ir mes tęsim bendradarbiavimą su jomis.“

Ministras Raimundas Karoblis taip pat akcentavo „Baltops 2018“ atvirumą. Bet to:

„Pratybos yra visiškai gynybinio pobūdžio – Baltijos jūros, Baltijos šalių gynybos“, – teigė ministras bei pridūrė: „Mes stebėsime Rusijoe reakciją, bet mes nematome priežasčių Rusijai nerimauti. Tai nėra išskirtinės pratybos ir mes nesitikime išskirtinės Rusijos reakcijos.“

Įdomu: JAV vice-admirolė Lisa Franchetti turi žurnalistikos bakalauro diplomą. „Mėgstu sakyti, kad tarp žurnalistikos ir karinių jūrų pajėgų yra vienas bendras dalykas. Žurnalistai yra smalsūs žmonės ir manau, kad norint būti geru karinių jūrų pajėgų karininku irgi reikia būti smalsiu žmogumi. (...) Aš į savo karjerą JAV kariniame laivyne žvelgiu tarsi rašyčiau straipsnį. Dabar „rašau straipsnį“ apie apsilankymą Lietuvoje“, – linksmai spaudos konferenciją pabaigė vice-admirolė.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder