Štai paprastas eilinis žmogelis užfiksuoja pažeidimą. Praneša apie jį atitinkamai institucijai ir... nieko.
Paskambina į laikraščio redakciją, prašo pagelbėti. Paskambinus žurnalistui jau paaiškėja, jog skaitytojo informacija buvo gauta, pradėta aiškintis, bet... atsakingas žmogus išėjo iš darbo, arba išėjo atostogų, ar dar kažkas „labai svarbaus“ nutiko, dėl ko informacija buvo padėta į stalčių.
Tokių atvejų - daugybė. Todėl nenuostabu, kad ne visi, išgirdę raginimus būti pilietiškais, tik numoja ranka. Sako: „o kas iš to, vis tiek niekas nesureaguos?“ Ar įmanoma pilietiškumą išugdyti valdininkų ir valdžios sąžinėje?
Filosofas Krescencijus Stoškus sako, kad kol vieni subręsta, jaučia atsakomybę už savo valstybę, kiti žmonės visą laiką lieka tik šiaudiniais piliečiais.
„Jeigu kalba eitų apie autoritarinę valstybę, tokie tarnautojai kartais galėtų sulaukti pagyrimų už tai, kad jie sabotuoja valstybės funkcijų vykdymą. Bet jeigu galvoje turima mūsų demokratinė valstybė, kiekvienam piliečiui turėtų rūpėti jos stiprinimas. Tiesa, jų irgi yra visokių. Nemažai brandžių, atsakingų, įsipareigojusių tarnauti savo valstybei visiškai nepriklausomai nei nuo socialinės padėties, nei nuo profesijos, nei nuo atliekamo darbo.
Netrūksta ir šiaudinių piliečių. Tarp jų bus ir parazitų, net sąmoningų kenkėjų. O juk ne taip retai jie ir į valdžią patenka. Ko gero, net daugiau negu į kitas pareigas. Ypač dabar, kai Lietuvoje įsitvirtino klaninė sistema, veikianti pagal nepotizmo ir saviškių pritraukimo principą - ranka ranką mazgoja.
Šis principas padeda į valdžią prastumti net tokius žmones, kurie beveik niekur netinka. Tokiomis sąlygomis bet kas gali atsidurti valdžioje. Kadaise buvo sakoma: nei skaityti, nei rašyti nemoka, bet karaliumi renka.
Taigi tarp jų ne tik savanaudžiai, gudručiai ir tie, kurie nusiteikę prieš savo valstybę. Bet ir visai abejingi, apsnūdę ar mažaraščiai ir elementarių gabumų stokojantys žmonės.
Visi matėme, kokie žmonės buvo ministrais padaryti. Laimei, premjerui užteko nuovokos. Galų gale ir jis susigaudė. Net tris ministrus atleido.
Kaip tokie žmonės galėjo tinkamai atlikti savo pareigas? Ką tik jie darė, tą gadino ir komplikavo. Keista, kad visi tą istoriją greitai užmiršo. O daug kas net užjautė atleistus ministrus ir priekaištavo premjerui. Galų gale ir premjeras užmiršo.
Rinkiminės kampanijos metu net gyrė švietimo „reformą“. Taigi neįmanoma pasitikėti tokia valstybe, kurios tarnautojai tinkamai neatlieka savo pareigų.
Patriotizmo krizė taip pat turi didelės įtakos piliečių elgesiui. Jeigu būtų daugiau patriotizmo, atsakingiau būtų vykdomos visos valstybės funkcijos.
Mažiau būtų savanaudiškumo, kyšininkavimo, abejingumo valstybės būklei. Daugiau pastangų įdedama į pareigų atlikimą, į tarnavimą savo krašto žmonėms. O pirmiausia - į sąžiningiausių ir kvalifikuočiausių žmonių atrinkimą valstybės tarnybai.
Negalėtų taip įsišaknyti klaninė sistema, seniai būtų priimtas valstybės tarnautojų etikos kodeksas, kurio iki šiol nevirškina nei Seimas, nei jį aptarnaujantys juristai.
Visi žino, kad žuvis pūva nuo galvos. Nors daug pastangų dedama į tų galvų atrinkimą, nepasakyčiau, kad mums labai sekasi jas atrinkti. Matyt, ne taip daug tokių galvų turime, nelabai jas ir ugdome.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą