Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento (KAD) specialistai sako, kad paprastai, artėjant pavasario darbų sezonui, besikreipiančiųjų į tarnybą žmonių skaičius mažėja. Tačiau šiemet taip nėra. Situacija kardinaliai pasikeitė nuo kovo 16 d. šalyje paskelbus karantiną dėl COVID-19 infekcijos. Užimtumo tarnybos duomenimis, per karantino laikotarpį, nuo jo pradžios kovo 16 d. iki gegužės 28 d., į Klaipėdos departamentą kreipėsi 4 214 klaipėdiečių, tai 26,8 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, ir 27,8 proc. daugiau, palyginti su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Tarp ieškančiųjų darbo dominuoja pardavėjai, pardavimo vadybininkai, administratoriai, vairuotojai, aplinkos tvarkytojai, pagalbiniai darbininkai.
SUNKU. Tolimųjų reisų vairuotojams darbą susirasti bus sunku ne tik dėl karantino, bet ir dėl mobilumo paketo bei pasikeitusios situacijos Europos Sąjungoje. Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.
Gegužės 28 d. duomenimis, bendras darbo Klaipėdos mieste neturinčių asmenų skaičius buvo 9 591 - 38,5 proc. didesnis palyginti su 2019 m. ir 31,5 proc. didesnis palyginti su 2018 m.
Nuo karantino pradžios nedarbas Klaipėdos mieste ūgtelėjo 2,7 proc. Dešimtą karantino savaitę uostamiestyje 10,9 proc. darbingo amžiaus gyventojų neturėjo darbo, o karantino pradžioje, t. y. pirmą savaitę, nedarbas Klaipėdoje siekė 8,2 proc., o šių metų sausio 1 d. 7,4 proc. darbingo amžiaus klaipėdiečių nedirbo. Bendras šalies nedarbas šiandien - 11,5 proc.
Laikinai einančios Klaipėdos KAD direktoriaus pareigas Jurgitos Petraitienės teigimu, per karantiną klientai buvo aptarnaujami tik nuotoliniu būdu. Tačiau jau šią savaitę ketinama atverti duris ir priimti juos tiesiogiai. Departamento vadovė tikino, kad bus kviečiami ir priimami tik tie asmenys, kuriems bus galima konkrečiai pasiūlyti darbą arba aktyvią politikos priemonę. Pasak laikinosios vadovės, "tuščių" klientų apsilankymų, kokių būdavo anksčiau, nebebus.
Pasikeitė vartojimo įpročiai
"Kai kuriose srityse pasikeitė vartojimo įpročiai, tad verslininkai nebetenka pajamų. Pavyzdžiui, pasikeitė manikiūrininkių padėtis - sumažėjo ilgalaikio lakavimo paslaugų naudotojų, nes moterims pradeda patikti natūralūs nagai, plaukus jos pradėjo dažytis namie. Esant tokiai situacijai žmonės priversti ieškoti kito pragyvenimo šaltinio, persikvalifikuoti", - sakė Klaipėdos KAD administracijos bendradarbiavimo koordinatorė Daiva Kniežienė.
IEŠKO. Karantinui sušvelnėjus darbdaviai jau pradeda ieškoti virėjų. Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.
Kaip pavyzdį ji pateikė tarptautinių pervežimų vairuotojus. Pastariesiems bus sunkiau rasti darbo dėl įvairių priežasčių, ne tik susijusių su karantinu, bet ir dėl mobilumo paketo ir besikeičiančios tiekimo grandinės Europos Sąjungoje (ES).
Pasak D. Kniežienės, net ir turintys darbą asmenys privalo visuomet "laikyti pirštą ant pulso", stebėti rinkos situaciją, paklausias ir nepaklausias specialybes, paklausą, pasiūlą ir atitinkamai reaguoti.
"Gal nebūtina persikvalifikuoti, bet nuolat mokytis ir tobulėti tikrai reikia", - sako D. Kniežienė. D. Kniežienės teigimu, persikvalifikavimui irgi bus teikiama valstybės parama. Reali pagalba turėtų būti pradėta teikti nuo birželio 1 d. Tiesa, karantino laikotarpis nebuvo vien tik "sausas", buvo ir įdarbintų asmenų. Klaipėdos tarnybos atstovai užfiksavo, kad artėjant vasaros sezonui nuo gegužės 1 d. daugėjo įdarbintų klientų. Vien tik tarnyba tarpininkavo įsidarbinant 980 klaipėdiečių. Iš viso nuo kovo 16 d. padėta įsidarbinti 1 768 darbo ieškantiems asmenims. Tai sudaro 42 proc. nuo visų minėtu laikotarpiu įregistruotų darbo neturinčių Klaipėdos mieste asmenų. Iš jų 613, t. y. 30,8 proc., turėjo aukštąjį išsilavinimą. Tiek pat procentų įsidarbino žemesnės kvalifikacijos darbo vietose: vairuotojais, padavėjais, pardavėjais, pagalbiniais darbininkais, valytojais.
Emigrantai nežada užsibūti
Karantino laikotarpiu kas trečias įregistruotas darbo neturintis klaipėdietis buvo vyresnis nei 50 metų. D. Kniežienės teigimu, jų įsidarbinimo galimybės yra mažesnės. Viena pagrindinių priežasčių - kompetencijos ir kvalifikacijos trūkumas.
IŠAUGO. Dešimtąją karantino savaitę išaugo pardavėjų kasininkų paklausa. Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.
Darbo rinkos poreikiai prasilenkia su įgūdžiais ir gebėjimais, kuriuos turi dabartiniai vyresnio amžiaus darbo netekę asmenys. Su problemomis susiduria emigrantai, grįžę iš užsienio dėl COVID-19 infekcijos. "Dėl uždarytų sienų jie neteko galimybės grįžti į buvusias darbo vietas, santaupos senka, naujų pajamų negauna. Apie galimybę integruotis į vietos darbo rinką jie, ypač jaunimas, svarsto tik ribotam laikotarpiui, t. y. tol, kol stabilizuosis situacija ES", - sako specialistė. Kas trečias-ketvirtas (28,6 proc.) per karantino laikotarpį įregistruotas darbo neturintis asmuo buvo jaunimas iki 29 metų, o 28,2 proc. - vyresni kaip 50 metų asmenys. Darbo jėgos pasiūlos struktūroje jaunimo dalis, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, didėjo 5,5 proc. punkto, o vyresnio amžiaus augo tik 3,5 proc. punkto.
Daugiausia kreipiasi moterų
Karantino laikotarpiu moterys sudaro didesnę dalį tarp visų darbo neturinčių ir Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių asmenų - 52,9 proc. Palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, moterys tada sudarė tik 45,3 proc. "Šios tendencijos priežastis - dominuoja atleidimai viešojo maitinimo, prekybos, viešbučių sektoriuose, kur didžiausią darbo jėgos dalį sudaro moterys", - aiškino D. Kniežienė.
MOTERŲ DAUGIAUSIA. Karantino laikotarpiu moterys sudaro didesnę visų darbo neturinčių asmenų dalį, nes dominuoja atleidimai viešojo maitinimo, prekybos, viešbučių sektoriuose, kur didžiausią darbo jėgos dalį sudaro moterys.
Trečdalis (33,1 proc.) Užimtumo tarnyboje per karantino laikotarpį užsiregistravusių darbo neturinčių asmenų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Turinčių profesinį išsilavinimą registravosi 31,4 proc. klaipėdiečių. Darbo jėgos pasiūlos struktūroje turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą dalis, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, didėjo 0,5 proc. punkto, o turinčiųjų profesinį išsilavinimą 2,8 proc. punkto augo.
Nuo kovo 16 d. fiksuoti trys grupės darbuotojų atleidimai Klaipėdos mieste, iš kurių viena įmonė, vykdanti kompiuterių programavimo veiklą, atleidžia 15 darbuotojų. Kita prekybos buitine įranga įmonė atleidžia 8 darbuotojus, o pramonės sektoriaus gamybinė įmonė - 89 darbuotojus.
839 darbo pasiūlymai
Užimtumo tarnybos duomenimis, karantino laikotarpiu darbdaviai Klaipėdoje įregistravo 54,9 proc. mažiau laisvų darbo vietų nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo pateikti 4 505 darbo pasiūlymai.
Pasak D. Kniežienės, nuo gegužės pradžios juntamas darbo pasiūlymų augimas. Gegužės 28 d. duomenimis, Klaipėdoje buvo įregistruotos 839 laisvos darbo vietos.
Daugiausia laisvų darbo vietų buvo registruota kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams, nekvalifikuotiems darbininkams. Darbdaviai ieško elektrikų, laivų korpusų surinkėjų, metalo konstrukcijų montuotojų, suvirintojų, betonuotojų, apdailininkų. 10 karantino savaitė išsiskiria išaugusia pardavėjų kasininkų ir virėjų paklausa - pardavėjų ieško prekybos centrai, virėjų ieško viešbučiai, kavinės, restoranai. Tarp nekvalifikuotų darbininkų paklausą turi pagalbiniai darbininkai, valytojai. Tarp specialistų paklausūs administratoriai, socialinių darbuotojų padėjėjai, verslo paslaugų vadybininkai.
Priima atgal senus darbuotojus
Užimtumo tarnybos specialistai pastebi, kad karantino laikotarpiu Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų departamente registravosi bedarbiai, kurių daugumos atleidimo iš darbo priežastis - darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, t. y. "savo noru". Tokių klientų buvo 57 proc. Savarankiškai dirbusių, likvidavusių savo įmonę ar individualią veiklą, buvo 16,8 proc. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu - 4,4 proc. punkto.
Pasak D. Kniežienės, pastebima tendencija, jog į tas pačias darbo vietas sugrįžta darbuotojai, kurie per karantiną buvo atleisti iš darbo darbuotojo iniciatyva, kitaip tariant "savo noru".
Verslui po truputį atsigaunant, įmonės tuos pačius darbuotojus priima atgal.
Įmonių veikla stabilizuojasi
Užimtumo tarnybos duomenimis, baldų gamybos įmonės, kurių pagrindinis klientas - IKEA, nuo karantino pradžios palaipsniui stabdė gamybą, užsakymų kiekis buvo tenkinamas iš atsargų sandėliuose. Tarnyba jau gavo informacijos iš baldų gamintojų, kad gamybos ritmas po truputį grįžta, darbuotojai atšaukiami iš prastovų, planuojama tolesnė gamyba, atsižvelgiant į pagrindinio kliento užsakymų apimtį.
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės duomenimis, situacija Klaipėdos LEZ įmonėse stabili. Maisto pramonės ir jos gamybos įmonėse - didelė gaminamos produkcijos paklausa, tad įmonės dirba visu pajėgumu. Ypač juntamas suaktyvėjimas karantino laikotarpiu plastiko sektoriuje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą