Indrė Trusovė: "Maistas mums, o ne mes maistui turime tarnauti"

Indrė Trusovė: "Maistas mums, o ne mes maistui turime tarnauti"

Karvės pieno, baltojo cukraus, kavos, duonos ir kitų produktų išbraukimas iš savo valgiaraščio ne visada gali byloti apie subalansuotą mitybą. Dažnai tai tampa signalu, vedančiu besivystančių ar esamų valgymo sutrikimų link, kai atrodo, kad sveika mityba yra vienintelis teisingas pasirinkimas, o dienos valgiaraščio susidarymas - didžiausias galvos skausmas.

Kad bitė turi širdį ir akis, o grybuose galima rasti kirmėlių pėdsakų - jums visada primins savo gyvenimo būdu besididžiuojantys veganai.

Tačiau mitybos konsultantė, internetinio portalo įkūrėja ir televizijos laidos "Sveika ir gardu" vedėja Indrė Trusovė pirmiausia primena apie meilę sau ir gyvenimui, apie sveiką ir subalansuotą mitybą bei apie tai, kad ieškant sveikatos svarbu jos dar labiau nesusigadinti: riboti save saikingai tam, kad nepersistengtum ir nesusirgtum ortoreksija.

Pokalbis su I. Trusove - apie mitybos kraštutinumus, apie kelerius metus propaguotą veganišką ir vegetarišką mitybą ir sveiką gyvenimo būdą.

Populiaru prisistatyti per mitybą

Veganizmo judėjimas Lietuvoje: kas juo pasiekta? Atrasta nauja mada ar sveikesnis gyvenimo būdas?

Veganizmas yra apie požiūrį į maistą, bet toli gražu negalime dėti lygybės ženklo tarp sveikatos ir augalinės mitybos. Galima ir nesubalansuota veganiška, vegetariška mityba, kurios pagrindą gali sudaryti perdirbti produktai, traškučiai, gazuoti limonadai, o tai tikrai nėra sveika.

PATARIMAS. Pavalgius reikia rinktis laisvalaikį su artimaisiais, sportuojant ar kitaip tobulinantis ir džiaugiantis gyvenimu, sako Indrė Trusovė.

Šiandien populiaru pristatyti save ne kaip asmenybę, o kaip pasirinktą mitybos rūšį. Tie, kurie į veganizmą žiūri kaip į madą ir juo nesidomi, žiūri atsainiai, dažnai minta labai ribotais maisto produktais ir dėl to juos persekioja ne tik sveikatos problemos dėl medžiagų trūkumo, bet ir aklas fanatizmas "sveikam" maistui. Taip pat iš prekybos centrų lentynų galima pastebėti, kad augalinio maisto paklausa diktuoja pasiūlą.

Ar egzistuoja subalansuota griežta veganinė dieta?

Tokia mityba įmanoma, tik svarbu viskuo domėtis, remtis mokslu. Pradžioje net siūlyčiau skaičiuoti iš maisto gaunamų medžiagų kiekį, įtraukti baltyminius papildus (kanapių, žirnių), būtinai gerti vitaminus D ir B12, nes pastarojo neįmanoma rasti veganinės mitybos racione. Labai svarbu kasmet darytis kraujo tyrimus ir stebėti savo fizinę bei emocinę būklę.

Ar "neprivalgymas" būdingas veganiškai dietai?

Maitinantis veganiškai yra sunkiau suvartoti reikiamą kalorijų kiekį ir dažnu atveju tokio maisto suvalgyti reikia daugiau. Kaip ir visavalgiams, taip ir veganams, net jei ir neketinama mesti svorio, reikalingas valgymo režimas: kas 3-4 valandas. Visavertei mitybai reikalingas toks maistas, iš kurio gautumėme energijos ir norėtumėme ne pamiegoti, nes trūksta jėgų, o eiti užkariauti pasaulio, nes maistas mums suteikė daugybę energijos.

Ar galima radikaliai šokinėti tarp skirtingų mitybos lygmenų?

Drastiškai pakeista mityba gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Siūlyčiau visko link eiti palaipsniui - negalima šiandien valgyt karbonadų, o ryt jau tapti žaliavalgiu, nes organizmas patirs didžiulį stresą. Mitybą keisti žmones verčia toli gražu ne ligos ar negalavimai. 90 procentų mano klientų savo valgymo įpročius keičia tik dėl svorio. Skaičiuoja kalorijas, kurios nėra lygiavertės, imasi drastiškų dietų, bet svarbu nepamiršti, kad sveikesnė mityba turi tapti gyvenimo būdu, o ne trumpalaike ir drastiška dieta.

Ką manote apie teiginį, kad "apsivalyti" galima tik tada, kai kūnas kažkuo rimtai apsinuodijęs ir tai reikėtų daryti su gydytojų priežiūra, o ne detoksikacijomis ir badavimu namie?

Maistas visada palieka pėdsakus mūsų organizme, kad ir koks jis bebūtų: sveikas, greitas, apdirbtas ar dar koks. Organizmo valymą rekomenduoju visiems: ir tiems, kurie visą maistą užsiaugina patys ir vadina save supersveikuoliais, ir tiems, kurie minta pusfabrikačiais ir nupurkštomis daržovėmis. Organizmo valymas turi daugybę pliusų, pavyzdžiui, stiprinama imuninė sistema, atliekamas virškinimo sistemos valymo procesas, lėtinamas senėjimo procesas, gerėja odos būklė ir kt.

LAIMĖ. Pirmiausia reikia atrasti laimę būnant pačiam su savimi.

Dėl badavimo siūlau konsultuotis su šios srities specialistais, nenerti į jį stačia galva tam, kad jis nepakenktų. Saugiausias badavimo būdas yra "sulčiavimasis" ar žalio maisto valgymas. Prieš ir po badavimo siūlyčiau darytis kraujo tyrimus ir stebėti savo savijautą.

Kodėl negalima ignoruoti kūno signalų, jei maitindamasis veganiškai ar vegetariškai jautiesi silpnas?

Nesubalansuota mityba yra prastos savijautos priežastis. Kai žmogus ima ignoruoti ne tik savo lėkštės turinį, bet ir mąstymą, kūno signalus, atsiranda stresas ir depresija. Dažnai tokie eksperimentai ilgainiui nutrūksta, o tada prasideda šlavimo, persivalgymo etapas: dideliais kiekiais valgomi pasiilgti cepelinai, išsvajotosios spurgos ar kitas su augaline mityba nieko bendro neturintis maistas, o po to atsiranda didžiulis antsvoris, jį gali lydėti anoreksija ar bulimija. Neignoruokime siunčiamų signalų, geriau ieškokime balanso tarp to, kas mums skanu, ko mes norime, ir kas yra sveika.

Kuo kenksmingas perėjimas nuo visavalgystės prie veganinės mitybos valgant perdirbtus produktus?

Drastiškas mitybos keitimas valgant pusfabrikačius, žalingus cheminius priedus gali iššaukti virškinimo problemas, plaukų slinkimą, nagų lūžinėjimą, odos būklės suprastėjimą, nors pradžioje ir gali pasirodyti, kad viskas tik stiprėja, o energijos tik daugėja. Teigiami veganinės mitybos pokyčiai įmanomi tik tada, kai mityba yra švari ir visavertė, o atsainus požiūris į augalinę dietą ar paprasčiausias neišmanymas gali atnešti tik sveikatos problemų.

Ar veganinė mityba galima, o galbūt net rekomenduojama besilaukiančiai moteriai?

Nors veganinės mitybos besilaukiančioms ir maitinančioms moterims nerekomenduoju, nes man tai atrodo pernelyg drąsus eksperimentas su nauja gyvybe, kuri dar neturi galios rinktis, bet tikiu, kad ji galima, jei moteris yra tinkamai prižiūrima gydytojų ir dietologų. Svarbu dar prieš pastojant peržvelgti savo mitybos racioną, nes tai ne ką mažiau svarbu už maitinimąsi nėštumo laikotarpiu, nes prisiminkime, kad vaisiaus mikroflora susiformuoja jau tada, kai moteris pastoja.

Reikia meilės sau

Nuo ko pradėti kelią į sąmoningą ir sveiką gyvenimo būdą?

Nuo vandens, fizinio krūvio, kitokio požiūrio į maistą, tolerancijos sau ir savo kūnui. Mūsų organizmo "cheminė laboratorija" reaguoja ne tik į maistą, bet ir į mintis bei jausmus. Patiriamas stresas ar miego trūkumas gali iššaukti svorio augimą ar drastišką jo kritimą. Taip pat siūlau vadovautis taisykle, kad produktus galima pakeisti, įtraukti, atrasti ir išbandyti: grietinę keisti jogurtu, kvietinius miltus - avižiniais, kokosų ar migdolų.

Ar pakeitusi mitybą pajutote ne tik fizinį, bet ir emocinį lengvumą?

Pajaučiau. Žinoma, ši emocinė būklė aplanko tada, kai link tikslo einama ne per draudimus, ne per pyktį, o per atsižvelgimą į savo skonį, poreikius ir siekius. Kai viskas daroma su meile sau, tada aplanko energija ir noras mėgautis gyvenimu.

Kas svarbiau: tai, kas iš žmogaus burnos išeina, ar tai, ką šis į ją deda?

Svarbu tai, kas iš jos išeina. Kad ir kaip rūpinsies savo kūnu, skrupulingai žiūrėsi, kuo maitiniesi ir ką dedi į burną, bet sykiu iš tos pačios burnos išeis tokios sąvokos kaip "pūvančio lavono patiekalas", adresuotas mėsos valgytojui... Vargu ar šitokiu požiūriu prisidėsi prie planetos išsaugojimo, jei net bendravimo su tuo, kas nepritaria tavo įsitikinimams, nesugebi išsaugoti.

Jūsų nuomone, ar egzistuoja energija iš kitų šaltinių: saulės, per kvėpavimus, dvasines praktikas?

Tikiu dvasine praktika, jei ši yra šalia maisto. Manau, tai negali būti energijos šaltiniu fiziniam kūnui. Dažnai laimės šaltinių imame ieškoti mistiniuose dalykuose, pamiršdami, kad pirmiausia reikia atrasti laimę būnant pačiam su savimi.

Kaip gyventi, kad maistas netaptų visos dienos galvos skausmu?

Nepamirškime, kad maistas mums, o ne mes maistui turime tarnauti.

Reikia būti užimtam: grįžus namo neįsisukti į šaldytuvo šlavimą ar svarstymą, kuris graikiškas jogurtas sveikesnis, kuri citrina vertingesnė. Pavalgius reikia rinktis laisvalaikį su artimaisiais, sportuojant ar kitaip tobulinantis ir džiaugiantis gyvenimu. Valgymus planuoti ir maistą derinti reikia, bet koncentravimasis tik į juos veda į aklą fanatizmą, iš kurio rasti išėjimą labai sunku.

Ko palinkėtumėte tiems, kurie dėl mitybos save pozicionuoja aukščiau už kitus ir teisia už tai, kas jiems nepriimtina?

Žmonės, kurie priklauso mažumoms, labai mėgsta rėkti apie save tam, kad pritrauktų jų gyvenimo būdu besižavinčių sekėjų. Jie nori įrodyti, kad tik jų pasirinktas kelias yra teisingas, todėl aš jiems galiu palinkėti tik sėkmės ne tik šiame savo tiksle, bet ir visose gyvenimo srityse.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder