Išorinis uostas - mirtis Melnragei

Tik apie maksimalią Klaipėdos jūrų uosto plėtrą kalbančios Vyriausybės ir išorinio uosto panosėje matyti nenorinčių Melnragės gyventojų ietys kryžiuojasi vis stipriau. Prie Baltijos jūros įsikūrę klaipėdiečiai atvirai pripažįsta, jog dėl uosto invazijos jau greitai gyvens ne rekreacinėje, o pramoninėje zonoje. Tai aiškiausiai liudija krintančios nekilnojamojo turto kainos, kurios visus, investavusius į prestižinę vietą gyventi kažkada laikytą Melnragę, verčia tik spjaudytis.

Prieš mėnesį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba posėdyje, kuriam pirmininkavo susisiekimo ministras Rokas Masiulis, balsavo už IV uosto bendrojo plano alternatyvą - maksimalią uosto plėtrą. Ji numato ir išorinio uosto statybas Melnragėje. Tuo tarpu Klaipėdos miestas kol kas oficialiai yra pritaręs II uosto plėtros koncepcijai (numato uosto plėtrą tik pietuose), kurioje nėra išorinio uosto. Tačiau pastarasis faktas praktiškai jokios reikšmės neturi, nes ne tik Klaipėdos miesto valdžia supranta, jog Uosto bendrasis planas turi didesnę galią nei miesto.

Tą žino ir Melnragės gyventojai. Žino, bet kol kas sako negalintys net įsivaizduoti visų blogybių, kurios pakeis jų gyvenimus Melnragėje pastačius išorinį uostą. Melnragės seniūnaitės ir Melnragės bendruomenės pirmininko pavaduotojos Marijos Kalendės teigimu, aišku viena - Melnragės paprasčiausiai neliks, nes ji bus integruota į uostą.

„Mažiausia, kas mūsų laukia, tai pietinėje Klaipėdos dalyje, visai šalia uosto, gyvenančių klaipėdiečių likimas. Vibracija, nuolatinis triukšmas ir tarša. Visa tai mes tikrai patirsime“, - kalbėdama su „Respublika“ konstatavo M.Kalendė.

- Klaipėdos valdžia yra už uosto plėtrą pietinėje miesto dalyje. Ar pavyks jai šią poziciją išlaikyti?

- Kad ir kokia būtų miesto pozicija, net jei ji ir pasisakys prieš, Vyriausybė vis tiek darys savo, nes yra „aukščiau“. Kol kas tai galima suprasti tik skaitant tarp eilučių, bet taip ir bus. Kiek žinau, iš Vyriausybės jau ateina žinutės, kad jei nebus žengti tam tikri žingsniai, ji savo finansinius kranelius prisuks ir miestas negaus to, kas žadėta. O Vyriausybės planai radikaliai keičia miesto planus. Pramoninė zona pradedama maišyti su rekreacine. Iki šiol viskas buvo aišku. Pietinėje Klaipėdos dalyje yra pramonė, o šiaurinė paliekama rekreacijai. O dabar, kaip konstanta, visur žymimas išorinis uostas Melnragėje. Prieš kelias dienas Klaipėdos miesto tarybos narys Vygantas Vareikis Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete aiškiai paklausė, kas bus daroma, jei bus patvirtinta Vyriausybės strategija. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduota Elida Mantulova atsakė, kad tai neva tik Vyriausybės ir uosto reikalai. Vyriausybė spaudžia Klaipėdą. Ji tik žodžiu pasižadėjo, kad bus atsižvelgta į klaipėdiečių ir visuomenės poreikius. Raštiško patvirtinimo nėra. Bijome, jog galime būti apgauti. Teigiama, kad ruošiant strategiją konsultuotasi su visuomene. Bet kai klausiu, su kuo konkrečiai kalbėta ir diskutuota, atsakymo negaunu.

- Baiminotės, kad išorinio uosto pastatymas gali sužlugdyti Melnragę?

- Melnragės žlugimas prasidėjo jau prieš dešimt metų, kai priimta įstatymo pataisa, leidžianti pačioms valstybinėms įmonėms rengti bendruosius planus. Tačiau tai nebuvo viešinama. Nors žmonės tada ėmė kelti klausimą dėl uosto Būtingėje statybos, jie buvo nutildyti. Ir šiandien ministras pirmininkas Saulius Skvernelis viešai sako. Neva apie uosto statymo Būtingėje variantą jis nieko nežinojo. Nors mes ir protestavome, ir peticijas jam siuntėme. Tikrai turėjo pakankamai priemonių apie tai sužinoti. Tardami „ne“ Melnragės išoriniam uostui, melnragiškiai pasisako už Būtingės uostą. Vyriausybė turi pasvarstyti, kas brangiau - žmonių gyvybės ar pramonė. Šiltuoju metų laiku Melnragė tampa visa Klaipėda. Kiek suprantame, dabar Būtingės variantas atmestas, nors uostas ir žadėjo jį svarstyti. Nematome, kad tai būtu daroma. Baisu, kad visko gerai nepasvėrus ir nepaskaičiavus gali pasikartoti Gedimino kalno istorija, kai situacija bus gelbėjama tik jau post factum. Kai pasekmės bus nepataisomos.

- Melnragėje gyvena ir Klaipėdos meras. Sulaukiate jo palaikymo?

- Prieš kelerius metus meras teigė, kad yra Melnragės bendruomenės narys. O pernai rudenį jis žiniasklaidai jau sakė, kad nebėra, nes atstovauja visai Klaipėdai, o ne tik Melnragei.

- Kol kas garsiausiai kalbama tik apie IV uosto plėtros koncepciją ir kiek tyliau apie II-ąją. Kas toliau?

- Tai pagrindinis klausimas, kurį mes užduodame Vyriausybei, tačiau atsakymo nesulaukiame. Jie į ką nori atsako, į ką nenori neatsako. Lyg ir rengiamas Būtingės varianto svarstymas, ekonominis paskaičiavimas. Nors visa tai jau yra padaryta. Nežinau, dėl ko viskas dar kartą persvarstoma. Kada bus galutinis sprendimas, nežinome. Žadėjo informuoti, surengti bendruomenių susitikimą su premjeru, bet nieko taip ir nesulaukiame. Susidaro įspūdis, kad informacija slepiama. Tikimės, kad bus atsižvelgta, jog esame Europos Sąjungos dalis. Europos Sąjungoje jau keliamas klausimas dėl investuotojų iš Kinijos invazijos. Klaipėdoje vykusiame paskutiniame susitikime S.Skvernelis apie kinų investuotojus jau nieko nekalbėjo. Teigė, jog tai išpūsta žiniasklaidos versija. Nors pats uosto vadovas yra minėjęs būtent šiuos investuotojus.

- Iš to, kad Klaipėdos valdžia oficialiai išdėstė, ko miestas nori mainais už maksimalią uosto plėtrą, galima daryti išvadą, jog jau viskas nuspręsta. Gal ir jums tiktų toks mainų variantas?

- Mes dar daugiau pridėtume. Kad pramonė būtų iškelta iš miesto. Klaipėdos valdžia nori didinti klaipėdiečių skaičių, bet kaip tai padaryti nežino. Konkrečių pasiūlymų neseniai pristatytoje strategijoje „Klaipėda 2030“ nėra, tik garsūs šūkiai. Pasigendame konkretumo. Konkrečiai paskaičiuoti tik uosto finansai. Toks įspūdis, kad miestas yra pritemptas prie uosto. Ne uostas yra Klaipėdos dalis, o miestas - uosto dalis.

Minėtas Vyriausybės užuominas apie nepaklusnumo atveju galimą finansavimo kranelių prisukimą aš laikau šiurkščiu šantažu. Ir jis yra. Negalima tikėti ir Vyriausybės pažadais. Kiek padaryta iš to, kas pažadėta už Klaipėdos miesto pritarimą suskystintųjų gamtinių dujų terminalui? Todėl mes aiškiai ir sakome, kad pažadai bus neįgyvendinti. Visuomenei pateikiamos gražios palmės ir „mikimauzai“, o savivaldybei jau atsiunčiami konkretūs planai be jokių pagražinimų, kas realiai gali būti. Už uosto tvoros kylančios problemos žmonėms paliekamos spręsti miestui.

- Tai gal melnragiškiams reikia ne kovoti, o kuo greičiau krautis daiktus ir kraustytis iš Melnragės?

- Uosto vadovai žmonėms jau dabar tai siūlo. Bet kas dabar norės pirkti mūsų nekilnojamąjį turtą. Jau šiandien, kai apie išorinį uostą dar tik kalbama, kainos yra gerokai nukritusios, o į jį investavę tik spjaudosi. Apie kokias nors finansines kompensacijas nešnekama. Premjeras S.Skvernelis viešai pasakė, kad niekam pasipinigauti neleis. Apie ką mes galime kalbėti, jei taip vadinama tinkama žmonėms kompensacija, kad šie galėtų išsikelti gyventi kur nori.