Jūrininkų pergalė: bent sustabdė procesą

Atrodo, susitikimu abi pusės patenkintos. Jūrininkų egzaminavimas į Kauną kol kas nebus keliamas.

Viceministras P. Martinkus sakė, kad jo vizito Klaipėdoje tikslas - susitikti su jūrine bendruomene, nes buvo iškilę nemažai klausimų dėl jūrininkų egzaminavimo. "Mes žiūrime, kaip būtų galima geriau atlikti valstybės funkcijas.

Turime dvi organizacijas - Lietuvos transporto saugos administraciją ir VšĮ Transporto kompetencijų agentūrą. Sprendžiame, kaip tarp jų paskirstyti funkcijas. Mano tikslas - kad įmonės veiktų kiek įmanoma efektyviau ir rodytų rezultatus", - sakė viceministras.

Jis teigė, kad kol kas jūrininkų rengimo ir egzaminavimo klausimas paliekamas nepakeistas. Saugios laivybos įstatymo pataisa nebus daroma.

Apibūdindamas susitikimą viceministras prisipažino, kad iki šiol trūko šalių komunikavimo. P. Martinkus pažadėjo grįžęs į ministeriją kelti jūrinio sektoriaus strategijos rengimo klausimą.

"Vizito tikslas - pristatyti bendruomenei problematiką, kurią mes matome, ir tikslus, kuriuos sau keliame. Dėl skirtingų požiūrių diskutuota nemažai. O susitarti mums vis dėlto pavyko dėl tikslų.

Sutarėme, kad reikia judėti link to, kad būtų parengta aiški jūrinio sektoriaus strategija. Jūrininkai kelia gana specifinius klausimus, kuriuos, ko gero, reikia susidėlioti atskiroje strategijoje", - kalbėjo viceministras.

"Susitikime buvo išsakyta jų pozicija ir mūsų, jūrinės bendruomenė, atstovų pozicija", - kalbėjo Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža ir pridūrė, kad nebūtų kilusi konfrontacija tarp ministerijos ir jūrinės bendruomenės, jeigu apie numatomas permainas būtų kalbama iš anksto.

P. Bekėža pasidžiaugė tuo, kad kol kas jūrininkų egzaminavimas ir dokumentų išdavimas nebus perduotas VšĮ Transporto kompetencijų agentūrai, kad paliekama sena tvarka.

Džiugu, kad pavyko susitarti, kad valdžios atstovai su jūrine bendruomene susitiks reguliariai, sprendimai dėl kylančių klausimų, įstatymų pataisos bus pateikiami iš anksto.

"Kartu su manimi susitikime buvo peticijos prieš Saugios laivybos įstatymo pataisą, leisiančią jūrininkų egzaminavimą perkelti į Kauną, iniciatorius.

Parodėme viceministrui daugiau kaip du tūkstančius parašų surinkusią peticiją ir patikinome, kad ateityje galime parašų surinkti kur kas daugiau. Tai didžiulis pačių jūrininkų nuopelnas bandant sustabdyti tokį procesą.

Žinoma, ateityje darbo dar laukia labai daug. Atkreipėme viceministro dėmesį į tai, kad pakeitimai, reorganizacijos daromi neturint strategijos, visumos vizijos 20-25 metams. Turi būti tokia strategija, kurios laikytųsi visos valdžios.

Tik tada viską galima sutvarkyti normaliai, o ne išgriebiant vieną kokią nors dalelę iš visumos ir ją keisti.

Dabar viena Vyriausybė padaro kažką, kita - dar kažką , trečia vėl savo, o galų gale paaiškėjo, kad griaunamas visas fasadas", - aiškino P. Bekėža.