Dalis pabėgimų buvo sėkmingi, kiti - ne, kai kurie pabėgėliai nutarė grįžti į SSRS. Pasitaikė atvejų, kai pabėgimai savo siužetu priminė veiksmo filmus.
KGB filtrai
Parodoje, kurią parengė Lietuvos ypatingojo archyvo KGB dokumentų skyriaus vedėja Vilma Ektytė, pateikiamos 77 pabėgimų iš Sovietų Sąjungos istorijos. Pabėgimų būta dar per pirmąją sovietinę okupaciją - 1940 m., bet parodos objektas yra pokario bandymai pralaužti geležinę uždangą.
Pirmąjį pokario dešimtmetį SSRS siena buvo beveik uždaryta, patekti į užsienį buvo galima tik vykstant į komandiruotes. Emigruoti buvo leidžiama tik šeimų susijungimo tikslu arba kai kurioms etninėms grupėms (lenkams, vokiečiams, žydams). Pirmieji turistai iš SSRS į užsienį išvyko tik 1955 m.
Be abejo, jie buvo kruopščiai tikrinami, kandidatų patikrinimuose dalyvaudavo ir KGB darbuotojai. Komunistinė valdžia bijojo, kad SSRS piliečiai gali pasilikti užsienyje ir paprašyti politinio prieglobsčio.
Išvykti pavykdavo tik nedaugeliui to pageidaujančių. 1973 m. į kapitalistines šalis privačiais tikslais pageidavo išvykti 765 asmenys, iš jų 645 buvo uždrausta išvykti dėl rastos „kompromituojančios medžiagos". Tais pačiais metais su organizuotomis grupėmis į užsienį išvyko 7564 turistai, bet tik 1100 iš jų - į kapitalistines šalis.
Siekiant užkirsti kelią galimiems pabėgimams, KGB tikrindavo tarptautinių reisų lėktuvų, traukinių, autotransporto darbuotojus. Asmenų, norinčių įsidarbinti tolimojo plaukiojimo prekybos ir žvejybos laivuose, duomenys būdavo teikiami Užsienio plaukiojimo kadrų komisijai. Jos sprendimu, po KGB patikrinimo, 1974 m. 117 asmenų buvo uždrausta plaukti į jūrą, iš jų 7 asmenys buvo įvardinti kaip turėję „išdavikiškų ketinimų".
Gelbėtoja jūra
Nepaisant griežtos kontrolės ir galimo ilgalaikio įkalinimo, žmonės rizikavo.
Vienas iš pasirinkimų buvo jūros kelias. 1951-1985 m. šiuo būdu į užsienį sėkmingai pabėgo 26 su Lietuva susiję asmenys: Lietuvoje gyvenę ar iš kitų SSRS vietovių į Klaipėdą dirbti atvykę jūreiviai, lietuviai jūreiviai, dirbę kitų SSRS respublikų laivuose ir kt.
Pirmieji lietuviai, sėkmingai jūra pabėgę į užsienį, buvo mažojo žvejybos tralerio „Samum" kapitonas Lionginas Kublickas su meistru Juozu Grišmanausku ir jūreiviu Edmundu Paulausku.
1951 m., būdami Švedijos teritoriniuose vandenyse, jie uždarė kubrike likusius - rusakalbius - įgulos narius. Po to jūreiviai sėdo į gelbėjimosi valtį, nuplaukė iki Švedijai priklausiusios Elando salos ir paprašė politinio prieglobsčio. Vėliau visi trys pabėgėliai apsigyveno JAV.
1955 m. jūreivis Pranciškus Adomavičius iššoko iš tralerio, šiam plaukiant per Zundo sąsiaurį Baltijos jūroje. Jam pavyko plaukte nuplaukti į Daniją.
Bene garsiausią bandymą pabėgti jūros keliu įvykdė kapitonas Jonas Pleškys. Jis buvo baigęs Aukštąją povandeninio plaukiojimo karinę jūrų mokyklą Leningrade, bet tarnauti paskirtas ne į povandeninį laivą, o savaeigės krovininės baržos kapitonu. 1961 m. balandį barža su devyniais įgulos nariais iš Klaipėdos uosto išplaukė į sąvartyną jūroje išmesti cheminių atliekų.
J.Pleškys įgulai neleido užmegzti radijo ryšio, sutemus įsakė nedegti šviesų ir nemažinti maksimalaus greičio. Įtikinęs jūreivius, kad grįžta į Klaipėdą, jis baržą nuplukdė prie Švedijos Gotlando salos krantų ir paprašė politinio prieglobsčio.
Vėliau kapitonas nuo sovietų keršto slapstėsi Centrinėje bei Pietų Amerikoje. J.Pleškys gal nebūtų toks garsus, jei JAV rašytojas Tomas Klensis (Tom Clancy) 1984 m. nebūtų parašęs knygos „Raudonojo spalio medžioklė".
Knygoje pagrobiamas povandeninis laivas, o ne barža, bet ją iš dalies įkvėpė lietuvio istorija. 1990 m. knyga ekranizuota, lietuvį kapitoną filme vaidino garsusis Šonas Koneris (Sean Connery).
Lėktuvu ir pėsčiomis
Dažniausiai sėkmė lydėjo tuos pabėgėlius, kurie užsienyje atsidūrė legaliu būdu - laivui atplaukus į užsienio šalių uostus, išvykus į turistinę kelionę ar komandiruotę. Taip pasprukti iš SSRS galėjo ne tik su jūreivyste susiję žmonės. 1956-1981 m. politinio prieglobsčio paprašė 15 Lietuvos gyventojų, išvykusių į turistines keliones ar komandiruotes. Tarp jų buvo 4 komunistų partijos nariai, 3 saugumo agentai.
Šansą pabėgti kartais suteikdavo tarnavimas kariuomenėje. 1960 m. iš Rytų Vokietijoje dislokuoto dalinio į Vakarų Vokietiją pabėgo Antanas Algirdas Bartasevičius. Baudžiamojoje byloje rašoma, kad jis „žavėjosi vakarietiškomis madomis, džiazo muzika ir šokiais, reiškė norą „pavažinėti po užsienį ir pažiūrėti, kaip ten gyvena", pažįstami jį vadino „stiliaga".
Sunkiau buvo pabėgti oro keliu. Vienintelis sėkmingas lietuvių pabėgimas iš SSRS lėktuvu turėjo teroristinės veiklos pobūdį. Kartu tai yra vienas garsiausių bandymų pabėgti. 1970 m. tėvas ir sūnus Pranas ir Algirdas Brazinskai, skrisdami lėktuvu reisu Batumis-Suchumis, grasindami įgulai ginklu pareikalavo nukreipti kursą į Turkiją. Stiuardesei atsisakius įgulai perduoti voką su įsakymu, P.Brazinskas ją nušovė, sužeidė šturmaną, borto mechaniką ir laivo vadą.
Lėktuvui nusileidus Turkijoje, Brazinskai buvo suimti ir pasiprašė politinio prieglobsčio. Keletą metų kalėję Turkijoje, tėvas ir sūnus lietuvių išeivių pastangomis nuvyko į JAV.
Vienas iš nedaugelio sėkmingai pėsčiomis sieną perėjusių asmenų buvo už antisovietinę veiklą kalėjęs Vladas Šakalys. 1980 m., gresiant naujam suėmimui, jis pelkėmis bei miškais, perplaukęs ežerą ir karties pagalba peršokęs vielų užtvaras, perėjo SSRS ir Suomijos valstybinę sieną. Suomijoje, kurią reikėjo pereiti slaptai, nes pabėgėliai būdavo grąžinami Sovietų Sąjungai, V.Šakalys naktimis tęsė kelionę į Švediją, kurią pasiekęs paprašė politinio prieglobsčio. Per 20 parų jis įveikė 600 km.
Sulaikyti ir sugrįžę
Lietuvos SSR KGB dokumentuose yra duomenų apie 320 asmenų, kuriems ketinimai 1945-1988 m. pabėgti iš Sovietų Sąjungos buvo nesėkmingi. Jiems iškeltos daugiau kaip 125 baudžiamosios bylos.
Dauguma šių pabėgėlių buvo asmenys, neturėję jokios galimybės išvykti į užsienį legaliai, todėl bandę išplaukti valtimis, slapčia patekti į užsienio laivą arba pėsčiomis pereiti valstybinę sieną (dažniausiai su Lenkija ir Suomija).
Iš per Zundo sąsiaurį plaukiančių laivų į jūrą iššoko 4 jūreiviai, tačiau 3 iš jų buvo grąžinti atgal į laivus, o vėliau uždaryti priverstiniam gydymui psichiatrijos ligoninėse. Apie vieno nuskendusio bėglio surastus palaikus 1979 m. pranešė Danijos valdžia.
5 lietuviai, grasindami susprogdinti ar padegti lėktuvus, reikalavo pakeisti skrydžių kursą į Vakarus, tačiau buvo sulaikyti ir nuteisti.
Plačiai po pasaulį nuskambėjo plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva" radijo operatoriaus Simo Kudirkos 1970 m. nepavykęs bandymas pabėgti iš laivo per oficialų SSRS ir JAV žvejybos pramonės delegacijų susitikimą JAV teritoriniuose vandenyse. Amerikiečiams išdavus į jų laivą peršokusį lietuvį, JAV kilo masinis nepasitenkinimas, vyko protesto demonstracijos. 1974 m. S.Kudirka su šeima visgi išleistas į JAV.
Už antisovietinę veiklą kalėjusiems Viačeslavui Čerepanovui ir Jonui Valentinui Pakuckui 1980-1981 m. nepavyko pakartoti sėkmingo V.Šakalio žygio per SSRS-Suomijos valstybinę sieną - jie buvo sulaikyti ir nuteisti kalėti.
Viena parodoje pateikiama istorija skamba kiek anekdotiškai. 1971 m. Kapsuko (dabartinės Marijampolės) gyventojai Albinas Mykolaitis ir Laimutis Juozas Matulevičius išgėrę vyno nutarė „pasižiūrėti, kaip gyvena žmonės Lenkijoje". Perėję sieną, jie buvo sulaikyti Lenkijos pasieniečių.
Aštuoni žmonės, kuriems pavyko pabėgti iš SSRS, grįžo atgal. Tarp tokių buvo kanojos irkluotojas, 1972 m. olimpinių žaidynių čempionas Vladas Česiūnas. 1979 m. jis su SSRS Kūno kultūros ir sporto komiteto specializuota turistine grupe buvo išvykęs į Vakarų Vokietijos miestą Duisburgą stebėti pasaulio čempionato, pasišalino nuo grupės ir apie mėnesį gyveno pažįstamų Forkertų šeimoje.
Užsienio žiniasklaida ir Forkertų šeima iškėlė prielaidą, kad V.Česiūną pagrobė KGB agentai. Pats irkluotojas vėliau teigė, kad grįžo savo noru.
Respublika.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą