Vadas prabilo apie incidentus jūroje

Ar Baltijos jūroje budintys karo laivai negali užkirsti kelio povandeninės infrastruktūros gadinimams?

100 procentų apsaugoti kabelius jūros dugne nė viena šalis pasaulyje neturi galimybių ir greičiausiai neturės, nes tai šimtai tūkstančių jūrmylių po vandeniu, erdvė, kurioje kai kur esant dideliam gyliui ribotos galimybės ją stebėti. 

Bet mes galime nustatyti kaltininką. Paskui imamasi priemonių, kad jis būtų ar sulaikytas, ar jo atžvilgiu pradėtas tyrimas. Atsakomybės klausimas yra neišvengiamas.

Kiek jūsų laivų dabar budi jūroje?

Budėti jūroje yra paskirti du mūsų laivai. Bet tai nereiškia, kad visas dienas jie praleis jūroje. Jie budės periodiškai ir tikrins jiems priskirtus rajonus. Mūsų atsakomybės zoną stebi ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. 

Ir kitos NATO šalys prisideda savo pajėgumais Baltijos jūroje. Dirbame kompleksiškai, keičiamės informacija su jomis.

Vienas mūsų laivas priklausomai nuo oro sąlygų maksimaliai daug laiko praleidžia jūroje. Jo užduotis - stebėti rajonus aplink mūsų nacionalinę povandeninę infrastruktūrą, t. y. kabelius. 

Dėl hibridinių atakų, kurios vyko pastaraisiais mėnesiais, stebėjimas yra sustiprintas. Karo laivų buvimas galimiems atakų vykdytojams rodo, kad jie stebimi, kad situacija kontroliuojama.

Nuo 2023 metų spalio buvo pažeista mažiausiai 11 Baltijos jūros dugnu nutiestų kabelių, sako pareigūnai.

Kaip pasikeitė KJP užduotys per pastaruosius trejus metus?

Savaime aišku, suintensyvėjo karinis rengimas. Daug įvairių iššūkių ir netipinių situacijų atsirado jūroje. Į tuos dalykus rengiamės reaguoti. Bet iš esmės mūsų užduotys nuo karo Ukrainoje pradžios nėra pakitusios. 

Kaip svarbiausia užduotis buvo pasirengimas ginkluotai valstybės gynybai, taip ji ir išliko. Tik tiek, kad dabar labai aiškiai išryškėjo, kas yra tiesioginis mūsų priešas, jo veikimo būdai.

Ar ir jūs susiduriate su kvalifikuotų specialistų stygiumi kaip ir civilinis laivynas? Gal jums lengviau, galite pasirinkti iš šauktinių?

Nėra labai lengva pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus tiek mums, tiek civilinei laivybai. Trūksta žmonių, kurie norėtų dirbti tokį specifinį darbą, kur būna ilgi išsiskyrimai su šeima, kartais įtakos turi ir jūros bangavimas. 

Sąlygos specifinės ir sudėtingesnės. Šiuolaikinei kartai, kuri visą laiką nori turėti prieigą prie interneto, o vidury vandenyno jos gali ir nebūti, tai yra iššūkis. Ta problema yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, ir pasaulyje.

KJP - specifinės pajėgos, tarnybai laivuose reikalingi gerai parengti mechanikai ir laivavedžiai. Labai daug bendradarbiaujame su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla, dabar - VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademija. 

Dalis jos studentų pasirenka tarnybą KJP. Rengiami specialistai karininkai užsienio šalių karo akademijose. Šiuo metu vienas kariūnas studijuoja Lenkijos jūrų karo akademijoje, kitas - JAV jūrų karo akademijoje. Personalo atnaujinimas vyksta.

Noriu paminėti, kad šiais metais mes atnaujiname privalomos pradinės karo tarnybos karių tarnybą karo laivuose. Taip jau yra buvę gal prieš 15 metų. Tada šauktiniai atlikdavo tarnybą karo laivuose. 

Ir aš kaip laivo vadas turėjau šauktinių karių. Galbūt tai bus dar vienas šaltinis, iš kurio bus galima pasirinkti norinčiųjų pratęsti tarnybą karo laivų flotilėje kaip profesiją.

Ar šauktiniai galės rinktis eiti į Karines jūrų pajėgas ar į sausumos kariuomenę?

Tvarka tokia. Jeigu šauktinis pasirenka tarnybą savanoriškai, jis gali pasirinkti tarnybos vietą ir laiką. Pas mus nebus didelio skaičiaus šauktinių. 

Kol kas šiais metais į laivus šaukiame 30 šauktinių. Tikimės, kad tai pagerins jaunuolių, ypač ne iš Klaipėdos regiono, supratimą apie laivybą, labiau skleisime visuomenėje jūrinės valstybės idėją.

O kokia buvo jūsų pradžia? Iš kokios šeimos esate? Kas buvo jūsų tėvai, ar turite brolių, seserų?

Tėvas buvo inžinierius, pirmosios Klaipėdos miesto tarybos narys. Mama dirbo valstybinėje įmonėje dailininke. Turiu jaunesnį brolį.

Kodėl nusprendėte būti kariškiu?

Mane domino techninės specialybės. Iš pradžių norėjau tapti lakūnu, bet tuo geopolitiniu laikotarpiu keitėsi situacija ir Lietuva dar nerengė lakūnų. Tada pamaniau, kad karinis laivynas gali būti man gera alternatyva, ir nesigailėjau.

Pasiekėte aukščiausią karjeros laiptelį, esate KJP vadas, flotilės admirolas. Na, nebent dar būtumėte paskirtas vadovauti Lietuvos kariuomenei.

Turbūt ne.

O kuo norėjote būti, kai buvote mažas?

Kaip ir visi berniukai - policininku. Vėliau man labai pradėjo patikti aviacija. Ilgą laiką konstruodavau aviamodelius, Klaipėdoje buvo tokia jaunųjų technikų stotis. Lietuvoje vykdavo įvairūs čempionatai, mes važinėdavome į varžybas. Labai man tai patiko.

Bet stojote į policijos mokyklą.

Studijuoti aviacijos neatsirado galimybės. Tuo metu buvo rodomas populiarus serialas apie policijos akademiją. Sudomino tokia vyriška profesija.

O kaip atsidūrėte Vokietijoje?

Buvo paskelbta informacija, kad kuriamoms Karinėms jūrų pajėgoms ieškomi vaikinai, kurie norėtų studijuoti jūreivystę jūrų karo akademijose. Dalyvavau konkurse. 

Kadangi mokykloje mokiausi vokiečių kalbos, buvau atrinktas į Vokietijos jūrų karo mokyklą. Baigus tuos mokslus man buvo suteiktas jūrų leitenanto laipsnis.

Kada patekote į Karines jūrų pajėgas?

Po mokslų Vokietijoje grįžau į Lietuvą ir buvau paskirtas tarnauti į Karinių jūrų pajėgų flotilę, į fregatą „Žemaitis“.

Fregata „Žemaitis“ buvo pirmas jūsų laivas, pirma darbovietė?

Taip. Ten buvau paskirtas eiti artilerinės raketinės kovinės dalies vado pareigas.

Tai jūs eiliniu KJP netarnavote, iš karto pradėjote nuo vadovaujamų pareigų?

Eiliniu buvau Vokietijos jūrų karo mokykloje, ten baigiau vadinamąjį bazinį kario kursą. Būdavo ilgos praktikos einant jūreivio pareigas įvairių tipų laivuose.

Ilgai ėjote tarnybą „Žemaityje“?

Metus. Tada buvau paskirtas laivo vado pavaduotoju į įgulą, kuri vyko į Vokietiją parplukdyti laivo „Sūduvis“, kuris dabar puošia miestą. Ten septynis mėnesius periiminėjome laivą, remontavome jį, mokėmės eksploatuoti, paskui juo grįžome į Klaipėdą.

Kokie dar buvo reikšmingesni jūsų karjeros etapai Karinėse jūrų pajėgose?

Po „Sūduvio“ buvau paskirtas laivo vadu ir vėl turėjau vykti į Vokietiją, nes ten buvo gautas antras minų medžiojimo laivas „Kuršis“. Šiame laive vado pareigas ėjau apie 7 metus.

Paskui pradėjau vykdyti įvairias pareigas iš pradžių karo laivų flotilės štabe. Vėliau buvau išvykęs dvejus metus studijuoti nacionaliniuose generalinio štabo karininkų kursuose Vokietijoje, Bundesvero vadų akademijoje. Grįžęs ėjau pareigas karo laivų flotilėje, vėliau perėjau į Karinių jūrų pajėgų štabą, ėjau įvairias pareigas.

Viena iš stotelių buvo Lietuvos gynybos atašė pareigos Danijoje, buvau atsakingas už Skandinavijos valstybes - Švediją, Suomiją, Norvegiją ir Daniją. Paskui grįžau į Lietuvą. 

Prieš išvykdamas į Daniją buvau paskirtas Karinių jūrų pajėgų štabo viršininku. O nuo 2020 metų rugpjūčio vykdau Karinių jūrų pajėgų vado pareigas.

Ar yra nustatytas maksimalus laikas eiti tokias pareigas?

Taip. Maksimalus įstatymu nustatytas laikas pajėgų vadams ir kariuomenės vadui yra 5 metai be galimybės pratęsti šitą laikotarpį. Po to karininkas paskiriamas į kitas pareigas. Mano laikas baigsis ne vėliau kaip šiemet rugpjūtį.

Kokie jūsų tarnybos etapai labiausiai įsiminė?

Ypač atsakingi ir intensyvūs metai buvo tada, kai nuo 2000-ųjų iki beveik 2007-ųjų vadovavau laivui „Kuršis“. Daugiau kaip 6 mėnesius per metus praleisdavome plaukiodami. 

2004-ieji buvo stojimo į NATO metai, reikėjo labai intensyviai plaukioti, parodyti, kad Lietuva turi kvalifikuotas Karines jūrų pajėgas ir kad Lietuvos kariuomenė atitinka reikalaujamus NATO standartus. 2006 metais buvo pirmos misijos NATO junginyje.

2014 metais vadovavau NATO priešmininių laivų grupei. Įsiminė ir darbas gynybos atašė. Visi laikotarpiai turėjo kažką savito ir įdomaus.

Ar didelis skirtumas vadovauti vienam kariniam laivui ir Karinėms jūrų pajėgoms?

Pas mus laivo įgula būdavo kaip viena šeima. Išplaukus ilgesniam laikui tas buvimas kartu labai suartindavo mus visus nepaisant laipsnių. Karinės jūrų pajėgos yra mažiausios iš visų Lietuvos kariuomenės pajėgų. 

Galima sakyti, jos irgi yra tam tikra šeima. Nepasakyčiau, kad atsakomybė būtų labai skirtinga. Tada buvai atsakingas pusę metų 24 valandas per parą už 40 žmonių, dabar yra daugiau pavaduotojų, atsakomybė yra labiau paskirstyta, bet dabar esi atsakingas už 600 žmonių. Masteliai skiriasi, bet principas tas pats.

Ar jūriniam sektoriui Klaipėdoje skiriama pakankamai dėmesio?

Manau, kad Klaipėdoje dėmesys yra pakankamas. Vis tiek čia aktyviai save rodo uostas, klaipėdiečiai žino, kas yra jūra, laivai, tikiuosi, žino ir apie Karines jūrų pajėgas. 

Žmonių iš tolimesnių regionų požiūris į jūrinius reikalus kitoks nei Klaipėdoje. Jų supratimas nėra tradiciškai gilus. Mes jūrą turime tik 102 metus. Todėl nereikia norėti, kad turėtume kažkokias labai tvirtas Lietuvos sąsajas su jūra.

Kas jums Klaipėdos mieste patinka ir kas ne?

Patinka, kad vis daugiau uosto teritorijos atveriama miestui. Bet yra dar daug darbų, kurių galbūt galėtų imtis verslas. Mano manymu, nevisiškai išnaudojama Danės upė. Galėtų būti daugiau sukuriama įvairių kultūrinių traukos objektų, daugiau pramoginių vietų, net tik vienas „Akropolis“.

Kultūros centras galėtų būti Klaipėdos senamiestis. Kadangi gyvenau trejus metus Kopenhagoje, gerai žinau, kokios yra svarbios ir gražios vietos su prieiga prie vandens. Kopenhaga - jūrinis miestas, daug jachtų, įvairių tipų laivelių, kavinės, barai prie vandens. Prie Danės būtų galima sukurti tokią atmosferą, kurios nebūtų jokiame kitame Lietuvos mieste. Reikėtų judėti į tą pusę.

Kokia jūsų šeima, kiek turite vaikų?

Su žmona Vaida esame susituokę daugiau nei 25 metus. Turime tris sūnus. Vyriausiasis netrukus baigs inžinerijos studijas Danijos universitete, vidurinysis - Klaipėdos jūrų kadetų mokyklą, o jaunėlis dar tik antrokas.

Koks mėgstamiausias jūsų valgis?

Man patinka dešrelės arba karka su raugintais kopūstais.

Ar turite hobį?

Anksčiau turėdamas galimybę stengdavausi panardyti, turiu laisvalaikio pramoginio naro kvalifikaciją. Dabar esu šiek tiek apleidęs tą užsiėmimą. Man patinka ūkiniai darbai prie namų, ką nors pameistrauti, kartais paskaityti knygą.

Ar einate į sporto salę? Juk jūs, kariškiai, turite palaikyti formą.

Taip, sportas visiems kariams yra labai svarbus dalykas, mes turime išlaikyti formą, todėl bėgiojame, tie, kurie nori, eina į sporto salę. Galimybę būdamas vadas ne visą laiką turi. Aš stengiuosi ilgiau pasivaikščioti, kai turiu pusvalandį ar valandą laiko.

Kokia jūsų svajonė kaip žmogaus ir kaip KJP vado?

Kaip ir absoliučios Lietuvos žmonių daugumos - kad visi galėtume saugiai gyventi ir įgyvendinti savo svajones. Lietuva yra labai greitai ir teisingai besivystanti valstybė. 

Galime daug kuo didžiuotis, kiek jau esame pasiekę per tuos daugiau kaip tris dešimtmečius. Tikimės, kad saugumas ir laisvės jausmas išliks. Karinės jūrų pajėgos prisidės, kad Lietuva būtų saugi. 

Mano pareigas perimsiantis naujas KJP vadas bus supažindintas su darbais, kuriuos reikia pabaigti. Tikiuosi darbų tęstinumas išliks, nepaisant užgriūsiančių naujų darbų.

Informacija

Giedrius Premeneckas gimė, augo, mokėsi Klaipėdoje. Vėliau dvejus metus studijavo policijos akademijoje, paskui 4 metus - Vokietijos jūrų karo mokykloje. Be to, neakivaizdiniu būdu dar mokėsi Klaipėdos universiteto Jūreivystės institute, o magistro studijas baigė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.

Reakcijos archyvo ir KJP nuotr.