Liūdnai išgarsėjusį Klaipėdos kartono fabriką valdė žinomi ir įtakingi Lietuvos verslininkai

Visi šie žinomi ir įtakingi verslininkai įvairiu metu dirbo šių metų sausį taršos skandalo epicentre atsidūrusios „Grigeo Klaipėda“ (buvusios „Klaipėdos kartono“) valdybose, o kai kurie iš jų uostamiesčio fabriko valdymo organams ir vadovavo.

„Klaipėdos kartono“ valdybų nariais taip pat yra buvę pirmosios privačios uosto įmonės „Bega“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis, „Begos“ komercijos direktorius ir valdybos narys Eugenijus Rimantas Petrauskas, konsultacijų bendrovės „Ad ventum“ steigėjas ir vadovas, Valstybinės miškų urėdijos valdybos narys, anksčiau dirbęs valstybės įmonių „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ir „Oro navigacija“ valdybose Normantas Marius Dvareckas ir kiti žinomi verslininkai.

Buvusios Vokietijos imperijos verslininkų iš Hanoverio įkurtas Klaipėdos kartono fabrikas Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo visiškai nugyventas, o per pastaruosius tris dešimtmečius ne kartą keliavo iš rankų į rankas, kol galiausiai atsidūrė „Grigiškių“ įmonės grupės savininko Gintauto Pangonio nuosavybėje.

Alfa.lt, remdamasi Registrų centro duomenimis ir kitais šaltiniais, sudėliojo daugiau kaip 120 metų veikiančios uostamiesčio įmonės istoriją.

Fabriką prikėlė A. Bosas su kompanija

Po SSRS žlugimo ant bankroto ribos atsidūrusią įmonę 1994 m. rugsėjį įsigijo privatizavimo konkursą laimėjusi Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija.

Naujos akcinės bendrovės „Klaipėdos kartonas“, kuri įkurta reorganizavus Klaipėdos valstybinį kartono kombinatą, steigėjais ir stebėtojų tarybos nariais tapo Antanas Bosas, Aloyzas Kuzmarskis, Sigitas Paulauskas, Egidijus Rimantas Petrauskas ir Rimantas Jonas Bieliauskas.

Steigiant naują įmonę buvos suformuotas 6 mln. 633 tūkst. litų įstatinis kapitalas. Tų pačių metų spalį atlikus ilgalaikio turto ir nebaigtų kapitalinių darbų indeksavimą bendrovės įstatinio kapitalo vertė padidinta iki 58 mln. 786 tūkst. litų.

Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos įkūrėjas ir prezidentas A. Bosas Alfa.lt pasakojo, kad privatizavimo konkursą laimėjęs „Klaipėdos kartono“ verslo planas niekuo ypatingu neišsiskyrė. Esą tuo metu visa korporacijos verslo filosofija buvusi paprasta – pigiai supirkti bankrutuojančias įmones, jas prikelti ir pelningai parduoti.

„Bankrotinė būsena, – taip trumpai tuometį pirkinį apibūdino A. Bosas. – Mes ją (gamyklą – aut.) pakėlėme. Mūsų darbas toks – perkame bankrutuojančią įmonę. Padarome veikiančia – parduodame, nuperkame kitą. Ir „Klaipėdos kartonas“ taip, ir „Smeltė“, ir „Klaipėdos mediena“, – visos įmonės taip padarytos.“

Atkūrus nepriklausomybę daugelis buvusių sovietinių įmonių Lietuvoje buvo nugyventos, nes subyrėjus SSRS prarado buvusias rinkas, o naujų užsakymų neturėjo. Gaminamos produkcijos kokybė gerokai atsiliko nuo Vakarų standartų.

Iki privatizacijos Klaipėdos kartono kombinatas neteko daug turto ir pajėgumų. Taikydamiesi prie naujų sąlygų naujieji kombinato savininkai visiškai atsisakė pluoštinių medžiagų (celiuliozės ir medienos masės) gamybos, likvidavo nerentabilius padalinius, sumažino darbuotojų skaičių.

„Darėme viską nuo pražios iki galo pagal parengtą strategiją, kad pakeltume įmonę: mažinti kaštus, didinti apimtis, surasti naujas rinkas. Visa verslo schema buvo sukurta“, – prisiminė A. Bosas.

Pastatė valymo įrenginius Dumpiuose

Maždaug po dešimtmečio Registrų centrui pateiktoje „Klaipėdos kartono“ 2003 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, kad, įdiegus naujas technologijas ir pažangius darbo organizavimo metodus, buvo atleistas 51 darbuotojas, tačiau likusiųjų vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 11 proc. ir sudarė 1420 litų (411 eurų).

Bendrovės produkcijos pardavimo mastas tais metais buvo didžiausias per visus veiklos metus. Parduota produkcijos ir suteikta paslaugų už 70,6 mln. litų (20,45 mln. eurų). Maždaug 62 proc. produkcijos parduota užsienyje (Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Čekijoje, Graikijoje ir Anglijoje).

Vis dėlto 2003 m. grynasis pelnas vietoje planuotų 2,3 mln. litų (670 tūkst. eurų) tesudarė 200 tūkst. litų (57,9 tūkst. eurų).

Siekdamas išvengti taršos mokesčių „Klaipėdos kartonas“ nemažai investavo į aplinkosaugą. 2003 m. rudenį įmonė pradėjo eksploatuoti nutekamųjų vandenų biologinio valymo įrenginius Dumpiuose, Klaipėdos r.

Visuotiniam akcininkų susirinkimui pateiktoje ataskaitoje teigta, kad šie įrenginiai leido išvalyti pramoninius vandenis iki nustatytų aplinkosaugos normų, dėl to įmonės mokesčiai už taršą sumažėjo iki 27 tūkst. litų (7,8 tūkst. eurų) per mėnesį.

„Su aplinkosauga neturėjome jokių problemų, – prisiminė A. Bosas. – Toms gamybos apimtims valymo pajėgumų buvo daugiau negu pakankamai. Paskui kiti savininkai be proto gamybos pajėgumus didino didino, o į valymo įrangą neinvestavo. Tai aišku, kad jie (valymo įrenginiai – aut.) nepaveža.

O toms apimtims, kuriomis įmonė dirbo mūsų laikais, jų buvo daugiau, negu reikia. Kiek pamenu, valymo pajėgumas 1,6 karto viršijo gamybos pajėgumą. Tai buvo naujos technologijos.“

A. Bosas „Klaipėdos kartono“ stebėtojų tarybos, vėliau valdybos pirmininkas buvo iki 2004 m. spalio 26 d., kai su Darbo partijos sąrašu buvo išrinktas į Seimą ir iš šių pareigų atsistatydino.

2004 m. gruodį bendrovės valdybos pirmininku išrinktas Ričardas Gricius.

Gamyklą įsigijo „Avestis“ ir „Sanitex“

2005 m. spalį prašymą įsigyti iki 100 proc. „Klaipėdos kartono“ akcijų paketą Konkurencijos tarybai pateikė Lietuvos investicijų bendrovė „Avestis“ ir bendra Lietuvos ir JAV prekybos įmonė „Sanitex“.

Tokį leidimą išdavus, „Klaipėdos kartono“ akcijos buvo perkamos per naujai įsteigtą bendrą įmonę „Avesko“.

24,99 proc. „Klaipėdos kartono“ akcijų už 9,9 mln. litų naujiems investuotojams pardavęs Seimo narys A. Bosas, pasak to meto spaudos, gautas lėšas planavo investuoti į nekilnojamąjį turtą.

Kiti „Klaipėdos kartono“ akcininkai – bendrovė „Ega“ ir Aurelijus Gelgutas, valdę atitinkamai 42 proc. ir 26 proc. įmonės įstatinio kapitalo, taip pat pardavė savo akcijas.

Vienos iš naujųjų savininkų „Avestis“ kontrolinis akcijų paketas priklausė JAV bendrovei „Prime Partners“, įmonės akcijų taip pat turėjo Š. Kliokys, Londono bankininkas Christosas Christrus, „Avestis“ vadovas Normantas Marius Dvareckas ir „Hanner“ savininkas A. Avulis.

Planavo didinti gamybą, plėsti eksporto rinkas

Įsigijusi „Klaipėdos kartoną“, „Avestis“ planavo per dvejus metus gamyklos produkciją padidinti iki 100 tūkst. tonų per metus.

Kontrolinį bendrovės akcijų paketą įsigijus „Avestis“ 2005 m. metų lapkritį sušauktame „Klaipėdos kartono“ visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinti į bendrovės valdybą išrinkti Š. Kliokys (pirmininkas), N. M. Dvareckas, R. Jakaitis, S. Butkus ir A. Avulis.

„Padidinę kartono gamybos mašinos greitį, kelsime įmonės našumą ir pagaminsime dar daugiau produkcijos“, – pasakojo „Klaipėdos kartono“ valdybos pirmininkas Š. Kliokys.

Pagrindinė įmonės produkcija tuo metu buvo raukšlėtojo kartono gamyba. Tokią produkciją įmonė iš antrinių popieriaus žaliavų gamino vienintelė Baltijos šalių regione.

„Avestis“ skelbė, kad per 2000–2005 m. į gamybos efektyvumą investavo 50 mln. litų. „Vieninteliai Baltijos šalyse ir Kaliningrado srityje tokiu mastu perdirbdami makulatūrą, esame svarbūs viso regiono ekologinio ciklo dalyviai. Per metus mūsų perdirbtos makulatūros apimtis leidžia išsaugoti apie 1,5 mln. neiškirstų medžių. Šį ekologišką verslą plėsime ir ateityje“, – pasakojo Š. Kliokys.

„Klaipėdos kartonas“ planavo ateityje perdirbti apie 150 tūkst. tonų makulatūros per metus.

2005 m. daugiau kaip 70 proc. savo gaminių „Klaipėdos kartonas“ eksportavo į 14 pasaulio šalių: pagrindinės jo rinkos buvo Baltijos šalys, Ukraina, Rusija, Vokietija, Čekija bei Lenkija. Tais metais įmonė pradėjo eksportuoti į Kanadą. Fabriko produkciją pirko pasaulinės popieriaus pramonės įmonės „SCA Packaging“, „Stora Enso Packaging“, „Model Group“.

Akcininkų susirinkimą rengė nuosavame „Europos“ bokšte

2007 m. lapkritį įmonę iš „Avesko“, valdžiusios 95,6 proc. „Klaipėdos kartono“ akcijų, nusipirko žinoma nekilnojamojo turto bendrovė „Hanner“. Sandorio metu buvo įsigyta 100 proc. „Avesko“ akcijų.

Sandorio suma nebuvo viešai paskelbta. Tuo metu „Hanner“ įstatinis kapitalas sudarė 16 mln. litų.

„Hanner“ valdybos pirmininkas ir vienintelis jos akcininkas A. Avulis, „Hanner“ pateiktais 2006 m. prospekto duomenimis, valdė 1000 „Avestis“ akcijų (20 proc. įstatinio kapitalo dydžio). A. Avulis buvo „Avestis“ stebėtojų tarybos narys, taip pat „Klaipėdos kartono“ valdybos narys.

2007 m. gruodžio 27 d. AB „Klaipėdos kartonas“ visuotinis akcininkų susirinkimas vyko naujosios savininkės „Hanner“ statytame verslo centre „Europa“ Vilniuje, Konstitucijos prospekte.

Šiame susirinkime bendrovės valdybos nariais išrinkti A. Avulis (pirmininkas), Tomas Pauliukonis ir Robertas Kisielius.

Europos verslo centras – aukščiausias komercinės paskirties pastatas Lietuvoje ir Baltijos šalyse – buvo pirmasis modernus pastatų kompleksas Konstitucijos prospekte, nuo kurio prasidėjo Vilniaus centrinio verslo kvartalo plėtra.

Jį 2004-aisiais, Lietuvos stojimo į ES metais, pastatė „Hanner“.

Streikavo ne pagal įstatymus atleidžiami darbuotojai

Uostamiesčio spauda rašė, kad Klaipėdoje 2009 m. kovo 4 d. rytą prie „Klaipėdos kartono“ vyko darbuotojų streikas.

Klaipėdos žurnalistai rašė, kad 11 „Klaipėdos kartono“ darbuotojų nuo 2009 m. vasario 23 d. buvo tarsi tarp dangaus ir žemės. Mat laikinai sustabdžiusi gamybą bendrovė paskelbė prastovą ir vertė darbuotojus du kartus per dieną atvykti registruotis.

Į streiką su plakatais susirinkusios moterys teigė, jog įmonės vadovybė tokiu būdu bandė jomis atsikratyti, nes jos vienintelės iš visų atleidžiamų darbuotojų nesutiko su darbdavio siūlomomis atleidimo sąlygomis.

Darbuotojos pasakojo, kad bendrovės direktorius Arūnas Pasvenskas vertė žmones iš darbo išeiti savo noru ir tokiu būdu gauti išeitines kompensacijas tik už mėnesį.

„Šioje darbovietėje išdirbome po 30–40 metų, o sulaukėme vien didžiulės nepagarbos. Norima mus į gatvę išmesti tuščiomis kišenėmis, patiriame didžiulį spaudimą dėl to, kad nepaklusome darbdavio nurodymams“, – situaciją įmonėje apibūdino maištaujančios moterys.

Vėliau iš 11 maištavusiųjų 3 spaudimo neatlaikė ir parašė prašymus išeiti iš darbo savo noru. Likusios 8 įstojo į profesinę sąjungą ir ketino pasiekti savo.

Neramumai „Klaipėdos kartone“ prasidėjo 2009 m. vasarį, kai sužinota, kad dėl sunkmečio planuojama atleisti 72 darbuotojus. 60 iš jų sutiko su darbdavio sąlygomis ir parašė pareiškimus, jog išeina iš darbo savo noru. Už „geranoriškumą“ žmonėms sumokėtos išeitinės kompensacijos tik už vieną išdirbtą mėnesį.

Maištaujančioms moterims bendrovės vadovas pasiūlė kreiptis į teismą ir juristus.

Tuometis pagrindinis „Klaipėdos kartono“ akcininkas ir valdybos pirmininkas bei „Hanner“ savininkas A. Avulis prisiminimais apie 2007–2010 m. laikotarpį, kai valdė „Klaipėdos kartoną“, su Alfa.lt žurnalistu pasidalyti nepanoro.

Perėjo į dabartinio savininko G. Pangonio rankas

„Klaipėdos kartonas“ buvo ilgametis įmonės „Grigiškės“ partneris ir žaliavų tiekėjas, o 2010 m. kovo 1 d. „Grigiškės“ perpirko ilgalaikį savo partnerį iš AB „Hanner“.

„Klaipėdos kartoną“ nusipirkusi AB „Grigiškės“ perėmė visas „Avesko“ teises ir pareigas bei įmonės turtą. „Klaipėdos kartono“ visuotiniame akcininkų susirinkime nutarta įmonę reorganizuoti prie jos prijungiant buvusią savininkę „Avesko“.

AB „Grigiškės“ iš „Hanner“ įsigijo 100 proc. UAB „AGR Prekyba“ akcijų. Pastaroji valdė 100 proc. bendrovės „Avesko“ akcijų, kuriai priklausė 96,18 proc. AB „Klaipėdos kartonas“ akcijų.

2010 m. kovo 25 d. visuotiniame akcininkų susirinkime į bendrovės valdybą išrinkti Gintautas Pangonis (pirmininkas), Nina Šilerienė ir Vigmantas Kažukauskas.

2014 m. balandžio 18 d. visuotiniame akcininkų susirinkime į bendrovės valdybą išrinkti G. Pangonis (pirmininkas), N. Šilerienė, V. Kažukauskas ir ilgametis įmonės vadovas A. Pasvenskas.

2015 m. visuotiniame akcininkų susirinkime bendrovės pavadinimas iš AB „Klaipėdos kartonas“ pakeistas į „Grigeo Klaipėda“.

Pastatė Prūsijos verslininkai, nacionalizavo sovietai

Klaipėdos celiuliozės fabrikas buvo įkurtas 1898 m. lapkričio 15 d. Hanoverio akcininkų iniciatyva. Pirmąkart celiuliozė šiame fabrike buvo išvirta 1900 m. Nuo 1905 m. fabriką ėmė valdyti Ašafenburgo (Bavarija) celiuliozės ir popieriaus gamybos koncernas.

1919 m. įmonė tapo savarankiška celiuliozės ir popieriaus gamybos akcine, 1940 m. fabrikas vėl oficialiai perėjo Ašafenburgo koncerno žinion.

Nors fabrikas kelis kartus degė, visgi vėl buvo atstatomas ir plečiamas. XX a. pirmojoje pusėje čia buvo gaminama ne tik celiuliozė, bet ir popierius, techninis spiritas. Fabriko teritorija užėmė 29 ha plotą tarp Malūnų (dab. Nemuno) gatvės ir Kuršių marių. Čia stovėjo apie dvidešimt pastatų. Be to, fabrikui prie marių priklausė 5 ha miško medžiagos uostas.

Įmonė bėgiais buvo sujungta su miesto pramoniniu geležinkeliu, o su Smeltės priemiesčiu ją jungė tramvajus. Fabrikas buvo įsikūręs patogioje vietoje – gausaus mediena Nemuno baseino žiotyse. Pigiu vandens keliu žaliava pasiekdavo fabriką ir nuosavoje jo krantinėje į jūrų garlaivius buvo pakraunama produkcija. 1908 m. fabrikas nupirko gretimą teritoriją ir čia įkūrė darbininkų koloniją.

Vokiečių įkurtas fabrikas iki 1923-iųjų jiems oficialiai ir priklausė. Vėliau, Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, iki Antrojo pasaulinio karo formaliai jis buvo lietuvių, o faktiškai – vokiečių nuosavybė.

Fabrikas buvo garsus ne tik Europoje, bet ir Amerikos žemynuose. Celiuliozė didelėmis partijomis buvo gabenama ir į Angliją, Ispaniją, Prancūziją, Argentiną. 1938 m. rudenį ir 1939 m. vasarą fabriką nusiaubė du dideli gaisrai.

Karo metais į vermachtą buvo pašaukta 600 fabriko darbininkų ir tarnautojų. Tačiau įmonė dirbo toliau. Trūkstant darbo jėgos, fabriko teritorijoje atsirado svetimšalių darbininkų stovykla, talpinusi 250 žmonių.

SSRS jėga okupavus Lietuvą ir ją nelegaliai aneksavus, fabrikas nacionalizuotas, jame 1953 m. pradėjo veikti Klaipėdos celiuliozės ir popieriaus kombinatas. 1966 m. vykdyta kombinato rekonstrukcija, 1973 m. įsigyta angliška „Beloit-Wamsle“ kartono gamybos mašina su masės paruošimo ir kreidavimo įrenginiais.

Sovietmečiu turėjęs iki 2 tūkst. dirbančiųjų, specializavosi įvairių rūšių dėžutinio kartono gamybos srityje. Iš celiuliozės nuovirų čia dar buvo gaminamas etilo spiritas, pašarinės mielės.

A. Bosas apie taršos skandalą: tai nusikaltimas

Alfa.lt primena, kad sausio 7 d. po atliktos operacijos Klaipėdos prokurorai pranešė nustatę, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame kartono fabrike susidarančios nuotekos nepatekdavo į valymo įrenginius, o slaptu vamzdžiu įsiliedavo į „Klaipėdos vandens“ kolektorių, iš kurio kartu su švariomis nuotekomis patekdavo į Kuršių marias. Manoma, kad aplinkai padaryta žala galėjo siekti daugiau kaip 60 mln. eurų.

Klaipėdos apylinkės prokurorė Gina Skersinskytė sakė, kad „Grigeo Klaipėda“, galimai į Kuršių marias leidusi beveik nevalytas nuotekas, galėjo tai daryti nuolat, o tarša leistinas normas galėjo viršyti 100–130 kartų.

Klaipėdos visuomenininkai jau anksčiau įtarė, kad kažkur dingsta apie pusė įmonės nuotekų, nes bendrovė gamybą didino kelis kartus, o į aplinkosaugą esą beveik neinvestavo.

Klaipėdos apygardos prokuratūra įtarimus dėl galimos taršos į Kuršių marias pareiškė įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir trims jos darbuotojams, tarp jų – buvusiam direktoriui.

Prokurorai nevertino, ar „Grigeo“ grupės prezidentas G. Pangonis žinojo apie tai, kad „Grigeo Klaipėda“ teršė aplinką ir tai darė sąmoningai.

Buvęs pirmasis „Klaipėdos kartono“ savininkas A. Bosas dabartinių bendrovės savininkų veiksmus vertino vienareikšmiškai. „Aš ne tik kaip buvęs savininkas, bet kaip Klaipėdos ilgametis gyventojas nuo 1958 m. esu pasipiktinęs. Čia mano vaikai lakstė, čia mes ilsimės, čia maudomės. Čia yra padarytas nusikaltimas. NU–SI–KAL–TI–MAS“, – skandavo A. Bosas.