Vaikų ligoninė

Klaipėdos vaikų ligoninės vadovas Virginijus Žalimas: „Paslaugų įkainiai nebeatitinka realybės“

Vakarų Lietuvos regionas susiduria su rimtu iššūkiu – išlaikyti kokybiškas ir prieinamas vaikų gydymo paslaugas. Klaipėdos vaikų ligoninė, vienintelė tokio pobūdžio įstaiga regione, šiuo metu balansuoja tarp finansinio stabilumo ir pasenusios valstybinio finansavimo sistemos.

Klaipėda: finansinis stabilumas prieš sisteminį nuostolį

Nors daugelis Lietuvos ligoninių skęsta skolose, Klaipėdos vaikų ligoninei, vadovaujamai Virginijaus Žalimo, pavyko 2024 metus baigti su finansiniu perviršiu. 

Tačiau vadovas neslepia – tai ne sėkmės, o griežto resursų taupymo ir racionalaus valdymo rezultatas.

Virginijus Žalimas

Pagrindinės V. Žalimo įvardytos problemos:

Pasenę tarifai: 2026-ųjų paslaugų įkainiai skaičiuojami pagal 2024 metų kainų lygį. Per dvejus metus infliacija ir augantys kaštai pavertė šiuos tarifus neadekvačiais.

Brangus budėjimo režimas: Ligoninė privalo užtikrinti personalo (gydytojų, slaugytojų, pagalbinio personalo) darbą 24/7. Net jei naktį nėra operacijų, komanda turi būti vietoje. 

Šios sąnaudos nėra atskirai kompensuojamos, todėl jas tenka lopyti lėšomis iš kitų paslaugų.

Vaikų gydymo specifika: Vaikai rečiau operuojami, jiems dažniau taikomas konservatyvus gydymas. 

Kadangi vaikai turi mažiau gretutinių ligų, jų atvejai koduojami kaip „nesudėtingi“, už kuriuos Valstybinė ligonių kasa (VLK) moka mažiausius įkainius, nors slaugos ir priežiūros kaštai yra dideli.

Ambulatorinis barjeras: VLK realiai apmoka tik kas trečią vaiko vizitą pas gydytoją konsultantą, o tai sukuria papildomą finansinę naštą įstaigai.

V. Žalimas: „Gydymo prieinamumas pakibo ant plauko“

Klaipėdos vaikų ligoninės vadovas pabrėžia, kad be esminių nacionalinio lygmens pokyčių situacija tik prastės. Ligoninė jau ne kartą kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), tačiau kol kas gavo tik pažadus.

„Jei nebus pakeista finansavimo sistema, užtikrinti vaikų paslaugų prieinamumą bus vis sunkiau. Mes negalime tiesiog uždaryti skyrių, nes tėvams tektų vaikus vežti šimtus kilometrų“, – teigia V. Žalimas.

Bendra Lietuvos diagnozė: merdintys skyriai

Situacija kituose miestuose dar sudėtingesnė:

Vilnius (Santaros klinikos): Per 2025 m. pirmąjį ketvirtį Vaikų centras patyrė 1,23 mln. eurų nuostolį.

Alytus: Lovų užimtumas siekia vos 50 %, tačiau skyriaus uždaryti negalima, nes artimiausia pagalba būtų tik Kaune (už 100 km).

Utena: Ligoninė pernai sukaupė apie 3 mln. eurų skolos. Direktorius Gedas Kukanauskas sako, kad be regioninių paslaugų padaugėtų net gimdymų automobiliuose.

SAM atsakymas: Finansų nėra, laukite 2027-ųjų

Viceministrė Laimutė Vaidelienė pripažįsta, kad įkainiai yra nepakankami, tačiau dėl biudžeto deficito jų didinimas atidėtas iki 2027 metų. Ministerija siūlo ligoninėms:

  • Geriau „koduoti“ paslaugas, kad būtų gautas didesnis apmokėjimas.
  • Pereiti prie dienos stacionaro paslaugų.
  • Naudotis telemedicina naktimis, kad nereikėtų budinčio pediatro vietoje.

Šaltinis: Parengta pagal lsveikata.lt

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder