Minkštoji galia ir kietoji negalia

Kartu pabrėžiama, kad mūsų valdžios politinis elitas veikia patikimai, idealiai, rūpinasi Lietuvos valstybės išlikimu ir turime būti jam dėkingi už galimybę egzistuoti, nes suprantamai agresyvi valstybė kažkodėl laisvai šienauja Lietuvos protus. Potekstėje: mylėkite ir gerbkite savo valdžios pareigūnus ir jų nustatytą tvarką, kuria mes gelbėjami.

Galima iškart suprasti, kad tie mūsų piliečiai yra tiek istoriškai, tiek politiškai nesupratingi, kad dėl aiškios Rusijos propagandos iškart pasimeta ir kone stiepiasi į buvusio socializmo saulės šalį. Konceptualus klausimas: kas tokiu atveju yra lietuvių galvose, jeigu jas kažkas gali integruoti į išvystyto socializmo buvusios okupacijos siekio idėją. Ir klausimas antras: ką tuomet veikia ir padaro mūsų civilizuotas politinis elitas, davęs priesaiką Lietuvos Respublikai, ir tuo pačiu atsakingas už piliečių valstybinį solidarumą, kad žmonės išmintingai tikėtų suverenitetu ir neužmirštų kruvinos okupacinės praeities?

Prasmingai pastebėjo A.Jokubaitis: „Sunkiai įsivaizduojama Lietuvos valstybė, kurios piliečiai nesuvokia lietuvybės prasmės.“ Galima drąsiai sakyti, kad Vasario 16-osios arba Lietuvos Sąjūdžio idėjos, vertinant istorinio identiteto išlaikymo prasme, liko tik graži pasaka, nes pasirinktas kultūros ir idėjų kursas yra tautinės valstybės atsisakymas, globalistinis. Neverta manyti, kad su Vakarų pasauliu reikia nebendrauti. NATO organizacija patikima, nesikiša į mūsų politiką ar kultūrą, o kitose valstybinėse bendravimo sferose veikiama be valstybinio stuburo. Tai kodėl politinis elitas nepasitiki tauta, kurią gali kažkas paveikti, o gal įgąsdintus lengviau rikiuoti?

Savigarbos ir lygiateisiškumo principų nebojimas atsispindi, kad teisinio 1938 metų kovo 17 dienos Lenkijos Lietuvą prievartaujančio 48 valandų ultimatumo teisinio įvertinimo iš kaimynų pusės nesimato, o mūsų valdžia tą reikšmingą istoriją kietai nutyli. Nejaugi draugiškuose santykiuose nesvarbu kaimynams tai įvertinti ir pasakyti, kad tai buvo agresija, sutapusi su prieš 5 dienas Vokietijos įvykdytu Austrijos anšliusu? Arba Yitzhakas Aradas buvo įtariamas darbe NKVD nusikaltimuose Lietuvoje. Kaip atvirai rašo V.Adamkus savo knygoje, jis su visomis institucijomis veikęs, kad byla jam būtų nutraukta, nors tai buvo ne jo kompetencija. Aišku viena, kad budelis N.Dušanskis pasislėpė Izraelyje ir tai mus tenkino. Vien tik baimė valdo mus!

Lietuvoje tyliai dingo tautinės mokyklos idėja, Kauno J.Jablonskio gimnazijoje viskas dėstoma angliškai, išmesta istorinė Lietuvių namų Vilniuje svajonė, nugenėtos lituanistikos ir Lietuvos istorijos studijos aukštosiose mokyklose, šventoje Lukiškių aikštėje įrengta šunų pasivaikščiojimo alėja vietoj 22 čia pakartų 1863 metų sukilėlių ir apskritai Lietuvos išlikimo laisvės kovų pagerbimo, Lietuvos prokurorai ir teisėjai atvirai legitimuoja sovietinę okupaciją, rezistentai ir pasipriešinimo aukos maksimaliai eliminuoti iš valstybinio radijo ir televizijos, Garliavos kraujas tapo demokratinės valstybės paslaptimi, rašytojas M.Ivaškevičius, pasipriešinimo okupacijai kovos istorijos pamfleto autorius, gauna nacionalinę premiją, CŽV kalėjimas Antaviliuose su dideliais doleriais tampa čiabuvių lobiu, V.Pociūno žūtis lieka tamsia naktimi, dviguba pilietybė, kaip pagarsinta pirmoji Lietuvos šimtmečio vizija, veda į moralinį ir teisinį chaosą dėl apgaulingo optimistinio statistinio skaičiaus, VSD produktyviai bendrauja su FSB, gyventojų mažėjimas vyksta kaip evakuacija, abejojama konstitucine nuostata dėl valstybinės kalbos rašmenų pase rašymo, kasmet teikiami 6-7 milijonai eurų dovanų politinėms partijoms už neapmokestinamo politinio verslo kūrimą, o globalios Lietuvos vizija galimai kviečia konkuruoti su globalios Kinijos ir kitų šalių analogiškomis vizijomis, natūraliai indoktrinuojamas naujas tikėjimas - pramogų ir pasilinksminimų industrija, veikianti kaip protų galios narkozė ir naikinanti bet kokį idealizmą.

Mūsų politinis elitas nemato, neįvertina, o gal ir net nenutuokia, kaip pastebėjęs Z.Bžezinskis, šiandieninio pasaulio tektoninių tikėjimo, kultūros ir politikos lūžių. Seimas mato ne lūžius ir idėjas, o postus, postelius, portfelius ir portfeliukus ir tiki, kad mus išgelbės kitos valstybės, kurios turi kalnus savų problemų ir Lietuva joms rūpi, kaip mums kokios nors Afrikos genties ginčai su kita gentimi.

•     Arkivyskupas L.Bonadzis, Šventojo Sosto apaštalinis nuncijus Lietuvoje, apie Europą pasakęs: ,,...tai pavargusi visuomenė, kuri nori pasišalinti iš istorijos“.

•     Imantas Kalninis, latvių kompozitorius: ,,Kai mes atkūrėme savo nepriklausomybę, turėjome aiškų tikslą - vystytis patys, kurti savo šalį, ko istoriškai negalėjome daryti 50 metų.“

•     Popiežius Jonas Paulius II yra pastebėjęs: ,,Net didžiausia Dievo bausmė būtų tik balzamas palyginus su tuo, kas ištiktų žmoniją, jei Rytų ir Vakarų materialistai užgrobtų Pasaulio valdžią.“

•     Žanas Pjeras Ševenmanas labai atviras: ,,ES savo likimą patikėjo autopilotui.“

•     Popiežius Pranciškus teigia: ,,Socialinė ekonominė krizė ir dėl jos išaugęs skurdas kyla iš neoliberalizmo strategijų, kuris laiko pelną ir rinkos dėsnius absoliučiais parametrais, esančiais aukščiau žmonių ir tautų orumo.“

•     Povilas Gylys yra parašęs knygą ,,Lietuviai - tauta, kuriai nereikia valstybės?“

•     Arvydas Šliogeris pasakęs: ,,Buvau vienas iš tų kvailių, kurie steigė Liberalų partiją. Dabar aš taip ir sakau: buvau kvailys!“

,,Naujasis Europos naratyvas“, aprobuotas ES institucijų baigiamas be reveransų: ,,Renesansą ir kosmopolitizmą laikome dviem kultūriniais idealais, kurie gyvybiškai svarbūs šiandienos ir rytdienos Europai.“ Šiuo atveju renesansas reiškia, kaip nurodyta Internacionale, ,,atsisakom nuo senojo svieto“.

Taigi Rusijos minkštosios galios yra niekis, palyginti su mūsų politinio elito savanoriškomis kietomis aktyviomis nacionalinės valstybės istorinės prasmės revizavimo vizijomis, prarandant istorinę atmintį ir tampant mankurtais, neturinčiais tėvynės, savigarbos ir išdidumo, kaip sakydavo suvalkiečiai, suvokia vienu kaklu be galvos ir šaukia ,,Kad Lietuvai būtų geriau!“

Aklai ir nekritiškai žvelgti į pasaulį ir suvokti savo trapų buvimą galime išsakyti ispanų filosofo Ortegos i Gaseto žodžiais: ,,Visi mūsų materialiniai pasiekimai gali išnykti, nes artėja grėsminga problema, nuo kurios sprendimo priklauso Europos likimas. /…/ Visuomenės valdymas pateko į rankas tam tikro tipo žmonių, kuriems civilizacijos pagrindai yra beverčiai kaip ir bet kokia civilizacija apskritai. /…/ Šios sudėtingos civilizacijos terpėje gimęs europietis, besijaučiąs galingu, tampa paprasčiausiu laukiniu, barbaru, kilusiu iš dabartinės žmonijos gelmių.“ Tuo galimai galime paaiškinti, kad JTO nuolatiniai Saugumo Tarybos nariai - Rusija ir Kinija elgiasi kaip vergvaldžiai: Rusija valdo Karaliaučių, užsmaugė Čečėniją, tvarkosi Sakartvele, Ukrainoje, Kinija - naikina tibetiečius ir uigurus ir abi JTO turi veto teisę. Ir čia pasaulyje veikia principas ,,Justitia est fundamentum regnorum“, visi patenkinti, kad jis neveikia. 1939 m., kai SSSR užpuolė Suomiją, ji buvo pašalinta iš Tautų Lygos. Ir šioje aplinkoje verta tikėti, kad mes savo egzistencija pirmiausia turime tikėti patys ir nesitikėti podės marškinių ar kieno nors malonės.

Šiandien žmonės, kurie rūpinasi nacionalinės valstybės išlikimu, vadinami minkštu keiksmažodžiu ,,populistais“. Taigi, minkštų ir kietų priemonių simbiozė išties yra grėsmė.

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Algirdas ENDRIUKAITIS