Pasak medikų, būtent šie pacientai ligoninėse yra atsidūrę dėl to, kad neturi artimų žmonių, kurie juos galėtų slaugyti. Gydytojai susiėmę už galvų – kur perkelti šiuos žmones išrašius iš ligoninės – niekam neaišku.
Prieš prasidedant koronaviruso protrūkiui Lietuvoje, slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse pacientai nemokamai galėdavo gulėti 120 dienų.
Praėjus šiam laikui, ligoniai, susimokėję už paslaugas, galėdavo pratęsti savo sutartis ir toliau būti prižiūrimi toje pačioje įstaigoje.
Pagal naują balandžio mėnesį priimtą operacijų vadovo, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Aurelijaus Verygos įsakymą, slaugos ligoninės karantino metu nebegali teikti mokamų paslaugų pasibaigus valstybės apmokamoms dienoms.
Tai reiškia, jog visi šiose įstaigose esantys pacientai pasibaigus jų gulėjimo terminui, bus privalomai išrašomi iš ligoninės ir turės patys susirasti, kas juos globos.
Taip nuspręsta norint dar labiau sumažinti riziką, kad koronavirusas įsisuks ir į slaugos įstaigas. Tiesa, įstatyme numatytos kelios išimtys.
Pratęsti sutartis leidžiama tik dviem atvejais: kai paciento būklė yra vegetacinė arba tada, kai pacientas yra itin prastos sveikatos.
© DELFI / Domantas Pipas
Vis dėlto, nors gydytojai džiaugiasi, kad bent šių pacientų neteks palikti likimo valiai, ir šios išlygos problemos neišsprendžia. Dėl naujo ministerijos įsakymo medikai susiėmę už galvų ir visi sutartinai kartoja: jau kitą savaitę tai bus didžiulė problema.
Artimųjų nėra, o senelių namai – pilni
Pasak VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovės, vyr. gydytojos Violetos Grigienės, didžiulė dalis pacientų, kurie bus privalomai išrašomi iš slaugos ligoninių, neturi jokių artimųjų, kurie juos slaugytų ir prižiūrėtų.
O ir senelių namuose vietos užimtos neretai net keliems metams į priekį. „Daugybė vaikų išvažiavę į užsienį ar didesnius miestus, pačių ligonių sutuoktiniai neretai jau mirę ar yra tokios būklės, kad negali slaugyti savo vyro ar žmonos.
Juk patys suprantate, kad į socialinės globos institucijas žmogų atiduoda tik tada, kai namuose tikrai nėra jokių galimybių jį prižiūrėti. Jiems tikrai nebūtų, kur dėtis. Kur juos sugrąžinti, į tuščią butą?
Kas juos prižiūrės?“, – sakė V. Grigienė. Kaip teigė vyr. gydytoja, tokia problema užklups visą Lietuvą, todėl slaugos ligoninių medikai su nerimu laukia kitos savaitės – būtent tuo metu didžiulei daliai pacientų pasibaigs sutarčių laikas.
„Lietuvos gydytojų vadovų sąjungoje esu atsakinga už slaugos skyrių, tai skambina iš visų institucijų, kitų slaugos įstaigų, rajonuose tai didžiulė problema, nes socialinių globos namų mažai, jie užpildyti.
Įstaigų vadovams tai yra didžiulis galvos skausmas. Tie, kas guli nuo praėjusių metų, balandžio 29 dieną didžioji dalis jų bus išrašyta. O tie, kas jau turėję mokamas paslaugas, jiems nuo gegužės 1 baigiasi. Kitos savaitės laukiame su nerimu, ji bus kritinė, su didžiule viltimi žiūrime į Vyriausybę ir SAM“, – kalbėjo pašnekovė.
© DELFI / Tomas Vinickas
Gydytoja sako, kad ir savivaldybėms šios naštos užkrauti nederėtų – paskelbus karantiną liko daugybė vienišų senolių, kuriuos irgi reikia aprūpinti maisto produktais, slaugos priemonėmis, vaistais.
Pasak medikės, gydytojų bendruomenė itin džiaugiasi išplėstais tyrimais ir tuo, jog dabar dėl koronaviruso tikrinami visi, dirbantys ligoninėse. Tačiau ir dėl šios problemos tikimasi didesnio socialinio jautrumo.
„Pasakysiu gal pakankamai grubiai, bet ilgą laiką socialinės globos institucijose, senelių namuose, vieta atsilaisvina tik žmogui išėjus anapilin arba nutraukus sutartį, bet šis variantas būna labai retai.
Tai kur tuos žmones išvežti? Prašome ministerijos didesnio supratingumo, o mes saugumą stengiamės užtikrinti visais įmanomais būdais“, – kalbėjo V. Grigienė.
Tokia pat problema kils daugelyje rajonų
VšĮ Joniškio ligoninės vadovas, vyr. gydytojas Edmundas Baltakis taip pat šiame sprendime įžvelgia problemą.
„Joniškis, pagal demografiją, yra vienas iš senesnių rajonų, kuriame gyventojų daugiausia yra vyresnio amžiaus. Be to, čia nėra tiek daug darbo, todėl daug kas yra išvažiavę ir palikę savo tėvus.
Seniau viskas buvo gerai – kai ligoniui pasibaigdavo 120 dienų, galėdavome pratęsti sutartį už pinigus. Patys žmonės mūsų slauga būdavo patenkinti, jie prižiūrimi, gali išeiti pasivaikščioti į kiemą ir panašiai.
O dabar buvo priimtas neapgalvotas sprendimas“, – kalbėjo vyr. gydytojas. Pasak E. Baltakio, pacientai, kuriuos reikia išrašyti, nors ir nėra itin sunkios būklės, bet patys savęs tinkamai apsitarnauti vis tiek negalėtų.
© DELFI / Andrius Ufartas
Norėtume, kad sprendimas būtų šiek tiek pakeistas. Čia juk mažas rajonas, vien iš mūsų ligoninės reikėtų išrašyti kokius 20 pacientų.
Globos namai pilni, jų negalėtų priimti. Ir tada pacientai atsidurtų, kaip sakoma, tarp žemės ir dangaus“ – sakė E. Baltakis.
Paklausus VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninės direktoriaus Dalio Vaigino, kokia situacija būtų su šios ligoninės pacientais, gydytojas atsakė, kad ji irgi būtų prasta. Anykščių gydymo įstaigoje be globos turėtų likti 7 pacientai.
„Tiems žmonėms, kuriems pasibaigs apmokamos dienos, ten kils problema. Jei globos įstaigos visus priimtų, problemos nebūtų.
Bet jose yra eilės. Yra buvę tokių atvejų, kad žmogų artimieji pasiima iš ligoninės ir bando organizuoti slaugą namuose už tiek pinigų, kiek reikia sumokėti ligoninei.
Bet neilgai trukus suskaičiuodavo, kad už tokią sumą jiems neišeina organizuoti slaugos namuose, ir prižiūrėti, ir maitinti, ir medicininėmis priemonėmis pasirūpinti“, – kalbėjo D. Vaiginas.
Paskambinus į Respublikinės Kauno ligoninės Slaugos kliniką, vadovė Lina Urbietė sakė, kad šiai klinikai tokia problema nekiltų, nes mokamų paslaugų ji neteikia. „Mūsų ligoninė mokamų slaugos paslaugų išvis neteikia.
Kadangi, kaip numato ligonių kasos, kai į slaugos ligoninę yra didelės eilės, mes negalime teikti mokamų paslaugų, nes tada neturėtume vietos, kur paguldyti žmones, kuriems priklauso nemokama slauga.
Todėl nei prieš karantiną, nei šiuo metu mes neguldome mokamų ligonių“, – kalbėjo gydytoja L. Urbietė.
Ministras padėti spręsti problemą ragina savivaldybes
Pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje SAM vadovas Aurelijus Veryga sakė, kad situacija yra žinoma, tačiau reikia suprasti, kad ir ministerijos sprendimai – apriboti.
Aurelijus Veryga© DELFI / Kiril Čachovskij
„Dalis šių paslaugų yra reglamentuojama įstatymais, mes negalime vienasmeniškai paimti ir pakeisti ar nesilaikyti įstatymų.
Mes tikimės, kad tiek savivaldybės, tiek artimieji lanksčiai pasižiūrės į šią situaciją ir ieškos galimybių. Pradedant nuo to, kad, kai nėra kito sprendimo, apsisprendžiant dėl susimokėjimo kažkuriam laikotarpiui.
Galų gale, savivaldybės privalo rūpintis savo gyventojais ir yra slauga į namus, yra kitos paslaugos.
Žodžiu, šioje situacijoje visiems reikėtų mobilizuotis ir ieškoti sprendimų, kaip pasirūpinti tais gyventojais taip, kad jie neliktų apleisti ir be paslaugų“, – kalbėjo ministras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą