Prekybininkai ramina, jog badauti tikrai neteks: iš alkio nemirsime

Prekybininkai ramina, jog badauti tikrai neteks: iš alkio nemirsime

Žmonės piktinasi parduotuvėse pamatę apytuščius mėsos ar kruopų, makaronų skyrius. Tačiau prekybininkai ramina, jog badauti tikrai neteks - sandėliuose pilna prekių. Tačiau šios geros žinios bus tik tol, kol pandemija neįsisuks į perdirbėjų gretas. Mat stringant logistikai, skonio receptoriams gali tekti taikytis prie pasikeitusių mitybos įpročių.

Paukštininkystėje - liūdnos žinios

Paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis teigė, kad per mėnesį dabar lieka apie 3 tūkst. tonų nerealizuotos paukštienos.

„Savo veiklą nutraukė restoranai, viešbučių restoranai, valgyklos Lietuvoje ir užsienyje. Lietuva veždavo paukštieną beveik į 25 ES šalis ir dar už jos ribų. Daug vežta į Prancūziją, Daniją, Angliją, Švediją, Austriją. Kadangi įmonės nutraukė veiklą, sustojo ir paukštienos eksportas į tas šalis. Klausimas tapo aštrus, kadangi paukštiena pradėjo kauptis nerealizuota, reikia ieškoti, kur laikyti, sušaldyti. Neaišku, kada bus ją galima realizuoti“, - sakė jis.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje per mėnesį pagaminama apie 130 tūkst. tonų prekinės paukštienos, o lietuviai suvartoja per mėnesį apie 100 tūkst. tonų paukštienos, taigi realiai savo rinkoje mums visiškai pakaktų ir savą vištieną vartoti.

„Jeigu parduotuvėse žmonės neranda vištienos, tai ne dėl gamybos, o dėl to, kad parduotuvės kiekių didesnių neužsakė. Neapskaičiavo poreikio. Paukštienos tikrai netrūksta“, - sakė jis. Paukštininkai kaip tik dabar dėl paramos šiam sektoriui pradeda tartis su Vyriausybe.

Grikių parduodama 30 proc. daugiau

Grūdų perdirbėjai irgi prisipažįsta nerimaujantys. Grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė teigė, kad verslas tikisi, jog su kitomis šalimis pasirašyti kontraktai bus vykdomi.

Pavyzdžiui, tai aktualu dėl grūdinių žaliavų, kurios naudojamos pašarams. Tokių žaliavų pusmečiui įmonės neužsiperka. „Yra daug klausimų su įvežamomis žaliavomis per uostus, nes nuo kitų šalių labai priklauso, kas, kada bus pakraunama. Pavyzdžiui, sojų rupiniai/ išspaudos, jas gauname iš kitų šalių, jos plukdomos vandens transportu. Bijome, kad gali vėluoti, kad nebūtų karantino. Visi išgyvena ir dėl eksporto“, - kalbėjo ji.

D.Ruščiauskienė teigė, kad žmonės kruopų, miltų pradėjo pirkti daugiau, taigi gamyba suaktyvėjo. Įmonės bijosi, kad kažkas iš darbuotojų nesusirgtų koronavirusu, kad nereikėtų stabdyti veiklos. Pramonei labai sunku pakeisti žmones, kurie yra savo sričių specialistai.

„Labai grikius valgo žmonės, jų pardavimo apimtys padidėjo iki 30 proc. Kitų kruopų - mažiau. Nereikėtų bijoti, kad neužteks šių produktų, grūdų mes turime. Panika niekam nenaudinga. Nes užsipirkus didelį kiekį, tu produktą gali sugadinti. Reikia mokėti jį saugoti, sudėti į sandarius indus. Ateina pavasaris ir suaktyvėja aruodinės kandys. Jeigu laikys žmonės produktus netinkamai, tai gali būt ir skundų, kad kažkas negerai“, - dėstė pašnekovė.

Grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė pasakojo, kad įmonės daug ingredientų (pavyzdžiui, krakmolo gamybai) įsiveža iš Lenkijos ir yra baimės, kad čia pasienyje nebūtų eilių, o gal net sustotų vežimas. „Jeigu lenkai iš viso sugalvotų nepraleisti kokių krovinių, sakydami, kad jie ne pirmo būtinumo, tai būtų blogai, nes lenkai nelabai paiso bendrų ES sprendimų“, - sakė ji.

Mėsos perdirbėjai: panikai priežasčių nėra

Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius išsakė nerimą, jog baiminamasi, kad nesustotų gamyba ir, žinoma, žaliavos tiekimas.

„Mums labai svarbu, kad būtų laisvas prekių judėjimas su Europos Sąjungos šalimis, nes mes turime apsirūpinti žaliava. Įsivežti nemažai kiaulienos. Jeigu viskas sustos, pavyzdžiui, žaliavų tiekimas perdirbimo gamykloms, gali viskas komplikuotis, - kalbėjo jis. - Kol kas panikai priežasčių nėra, kai kurios įmonės turi sandėlius užsikrovusios.“

Tiesa, E.Mackevičius atkreipė dėmesį, jog matyti, kad pačius vartotojus ištikusi lengva panika ir jie dabar perka daugiau nei suvalgo. „Mėsos tiekimas šalies viduje netgi padidėjo, kelios dienos čia tokios, visi labai daug nori, bet tai nėra paaiškinama tiesioginiu vartojimu.

Žmonės mėsą perka užsišaldymui, konservus. Tai panikos išraiška. Įmonės nepradės daugiau gaminti, nes ką paskui daryti? Reikia viską proporcingai daryti“, - sakė jis.

Žiūrint į tolimesnę ateitį, E.Mackevičiaus teigimu, svarbiausia, kad nebūtų uždarytos mėsos perdirbimo gamyklos. „Jeigu pradės jas uždarinėti, jei kažkas susirgo, kontaktavo, tada bus problema. Juk iš gatvės negali ateiti žmogus dirbti mėsos perdirbimo srityje“, - pridūrė pašnekovas.

Kreipėsi dėl paramos

„Pieno centro“ direktorius Egidijus Simonis akcentavo, kad eksporto rinkos mažina pieno produkcijos kiekius, šiuo metu sudėtinga logistika Lenkijos pasienyje. Kartu jis padėkojo Vyriausybei, kad valdžia stengiasi spręsti verslo sunkumus susiduriant su trukdžiais.

„Pats transportavimas išsitęsė laiko atžvilgiu ir užsakymai arba mažėja, arba atšaukiami. Žaliavinis pienas superkamas, stengiamės supirkti visą pieną, kad žemdirbiams nekiltų sunkumų. Prekyba sumažėjusi būtent viešojo maitinimo sektoriui, mokyklų programoms „Pienas vaikams“.

Bet prekybos tinkluose kelias dienas pardavimai augo dėl pirkėjų antplūdžio, šiuo metu pirkimai stojo į savas vėžes. Produktų užteks, tiekimo grandis vidaus rinkoje sunkumų nepatiria. Žmonės daugiau emociškai perka, nes vyrauja nežinomybė“, - pasakojo E.Simonis.

Komentuoja „Maisto banko“ atstovė Miglė PETRONYTĖ:

Situacija dėl koronaviruso gerokai pakoregavo mūsų veiklą, turėjome organizuoti „Maisto banko“ akciją penktadienį, šeštadienį (kovo 20, 21 d.), dalyvaudavo apie 350 organizacijų, kurios surinkdavo ilgiau galiojančio maisto produktų. Taigi dabar tų produktų nebus gauta.

Kita vertus, „Maisto bankas“ kasdien gauna paskutinės dienos galiojimo produktus iš prekybos tinklų, tarp tų produktų ir mėsa, pienas, žuvis, vaisiai, daržovės, duona. Labai juntame, kad pas mus atvyksta labai maži kiekiai duonos.

Didelė problema yra su mūsų paramos gavėjais, natūralu, kad sunkiau gyvenančių šeimų vaikai gaudavo dienos pietus mokyklose, uždaryti ir vaikų dienos centrai, kuriuos pasiekdavo maistas iš mūsų ir vaikai pavalgydavo.

Senjorai, žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, negali išeiti iš namų, - tai yra mūsų paramos gavėjai, todėl aktyviai bendradarbiaujame su savivaldybėmis, ieškodami sprendimų, kaip parama gali pasiekti žmones tiesiogiai namuose. Renkame savanorių būrį, kuris galėtų maistą išvežioti. Tikimės, kad jau nuo kitos savaitės kuo aktyviau pradėsime veikti.

Džiaugiamės, kad prisidėjo keli restoranai, kurie paaukojo maisto, nes turėjo jo atliekamo. Kadangi uždaryti darželiai ir mokyklos, o jos turėjo nusipirkę maisto atsargų, - tai iš Vilniaus savivaldybės vieno darželio jau pasiekė produkcija, tikimės, kad tokios produkcijos mus daugiau pasieks ir galėsime juos išdalyti nepasiturintiems. Mūsų „Maisto banko“ virtuvė labai aktyviai dirba, gaminame konservus.

Tie žmonės, kurie ateina pas mus produktų, jie, žinoma, ir dabar gali ateiti, tik yra pakeitimų: anksčiau jie produktus galėjo pasirinkti, o dabar mes jiems sudedame paketą ir atiduodame prie durų. Nerenkame iš žmonių parašų, tiesiog patys pasižymime.

Šiuo metu labai didelis mūsų iššūkis - savanoriai. Natūralu, kad jų šiek tiek atkrito, nes dalis jų buvo moksleiviai, kurie dabar negali išeiti iš namų. Buvo savanorių ir vyresnio amžiaus, su ligomis, kurie irgi negali dabar padėti. Labai reikalinga papildoma savanorių pagalba. Kitas dalykas - finansiniai resursai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder