Neabejotina čempionė šioje – savo gerų darbų garsinimo – srityje yra Kauno miesto savivaldybė: per pirmąją Visvaldo Matijošaičio kadenciją laikinoji sostinė savo veiklos viešinimui išleido beveik 1 mln. eurų. Tiesa, į kieno rankas pateko visi šie pinigai, neaišku, nes Kauno savivaldybė kol kas atsisako pateikti duomenis apie šių lėšų panaudojimą.
Tikroji Lietuvos sostinė Vilnius šiame kontekste atrodo kaip vargšė našlaitė – 2015–2018 m. Vilniaus savivaldybės išlaidos veiklos viešinimui šiek tiek viršijo 79 tūkst. eurų. Pagal šį rodiklį sostinei tarp visų Lietuvos savivaldybių atiteko kukli 27-oji vieta.
Pirmajame išlaidžiausių savivaldybių dešimtuke – ir Druskininkai
TILS surinktais duomenimis, veiklos viešinimui skiriamomis sumomis Lietuvoje labiausiai išsiskiria Kaunas ir Klaipėda.
Kauno miesto savivaldybė 2015–2018 m. šiam tikslui skyrė 938 274 eurus, o Klaipėda – 700 635 eurus.
Garbingą trečią vietą užima Marijampolės savivaldybė, kuri savo gerų darbų garsinimui per minėtą laikotarpį skyrė 488 246 eurus.
Toliau rikiuojasi Kauno rajono savivaldybė, kurios veiklos viešinimo biudžetas 2015–2018 m. siekė 427 006 eurus, Alytaus miestas (336 844 eurai), Vilniaus rajonas (326 766 eurai), Utenos rajonas (233 000), Tauragės rajonas (212 110 eurų), Mažeikių rajonas (202 461 euras).
Daugiausia lėšų savo geriems darbams nušviesti skiriančių savivaldybių dešimtuką užbaigia Druskininkai, per praėjusią mero Ričardo Malinausko kadenciją tam išleidę 200 700 eurų.
Mažiausią sumą veiklos viešinimui 2015–2018 m. skyrė Kalvarijos savivaldybė – 5529 eurus.
Kaunas viešinasi daugiausia, bet atskleisti, kam skiria pinigus, nenori
Penkios Lietuvos savivaldybės – Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Neringos, Lazdijų rajono ir Zarasų rajono – atsisakė pateikti TILS prašomus duomenis.
Tačiau gali būti, kad joms vis dėlto teks tai padaryti.
„Mes kreipėmės į Seimo kontrolierius, prašydami išaiškinti, ar savivaldybės turi šią informaciją mums suteikti, ar ne. Neseniai gavome atsakymą, kad turi, tad iki mėnesio pabaigos tikimės sulaukti duomenų ir iš šių savivaldybių“, – teigė TILS vadovas Sergejus Muravjovas.
Rašant šį tekstą jis informavo, kad Lazdijų rajono savivaldybė jau pateikė prašytus duomenis.
Savivaldybių buvo prašoma pateikti duomenis ne tik apie bendrą veiklos viešinimui 2015–2018 m. skirtą biudžetą, bet ir didžiausius šių lėšų gavėjus.
Trys savivaldybės tokios informacijos pateikti nepanoro. Tai Kaunas, Druskininkai ir Prienai.
„Kauno miesto savivaldybė mums paaiškino, kad tokios struktūruotos informacijos tokiais pjūviais jie negali taip greitai išrinkti ir kad tam reikia detalios kelerių metų finansinių duomenų studijos ir analizavimo. Vėliau dar pridūrė, kad analizuoti skirtingais pjūviais jie pradėjo neseniai, tik 2018 m.“, – sakė TILS iniciatyvų vadovė Rugilė Trumpytė.
Tačiau, pasak jos, Seimo kontrolierių išaiškinime teigiama, kad savivaldybės turėtų pateikti prašomus duomenis. TILS tikisi iki birželio pabaigos juos gauti ir iš Kauno, Druskininkų bei Prienų.
„Jei negausime, tikriausiai vėl prašysime pagalbos Seimo kontrolierių“, – sakė S. Muravjovas.
Daugumoje savivaldybių viešinimui skirtos lėšos atitenka vietos žiniasklaidai
Kitų 50-ies savivaldybių, kurioms, priešingai nei Kaunui, nebuvo sunku surasti „struktūruotą informaciją“, pateikti duomenys rodo, kad 7 mln. eurų viešinimui skirtų lėšų pyrago dalį 2015–2018 m. gavo ne tik įvairios žiniasklaidos bendrovės, bet ir viešųjų ryšių agentūros, įvairios asociacijos ir viešosios įstaigos.
Analizuojant TILS surinktus duomenis matyti, kad mažesnės savivaldybės didžiausią savo veiklos viešinimui skirtos sumos dalį skiria vietos žiniasklaidos priemonėms – laikraščiams, televizijoms, radijo stotims.
Štai, pavyzdžiui, jau minėta daugiasia lėšų viešinimui skyrusiųjų trejetuke esanti Marijampolės savivaldybė 2015–2018 m. savo veiklos viešinimo biudžetą paskirstė taip: Marijampolės televiziją valdančiai VŠĮ „Marijampolės telekinas“ atiteko 327 249 eurai, miesto laikraštį leidžiančiai bendrovei „Regionas“ – 77,5 tūkst. eurų, naujienų portalą ir laikraštį valdančiai įmonei „Suvalkietis“ – 44,8 tūkst. eurų.
Alytaus savivaldybė savo išleistus beveik 337 tūkst. eurų padalijo taip: 109,5 tūkst. eurų skyrė bendrovei Alytaus radijas, 104 tūkst. eurų – VŠĮ Alytaus regioninė televizija, bendrovei „Alytaus naujienos“ teko 55,7 tūkst. eurų, o VŠĮ „Alytus Plius“ – 23 tūkst. eurų.
Panašiai lėšos buvo skirstomos ir daugumoje kitų savivaldybių – jos buvo padalijamos vietos žiniasklaidos įmonėms.
Tiesa, kai kur proporcijos buvo kiek kitokios. Antai Vilniaus rajono savivaldybė 256 726 eurus, arba beveik 80 proc. visos viešinimui išleistos sumos (326 766 eurai), skyrė bendovei „Rejspa“, kuri yra siejama su Lietuvos lenkų rinkimų akcija, nuolat laiminčia rinkimus šioje savivaldybėje.
Viešųjų ryšių ir reklamos agentūroms – šimtai tūkstančių
Kai kurios savivaldybės, TILS surinktais duomenimis, nemažą dalį viešinimui skirto biudžeto patiki viešųjų ryšių ar reklamos bendrovėms, o ne tiesiogiai žiniasklaidos priemonėms.
Antai Klaipėdos savivaldybė iš 700 635 eurų, išleistų savo veiklos viešnimui 2015–2018 m., bendrovei „RSV projektai“ skyrė 155 663 eurus, dar beveik 20 tūkst. eurų atiteko įmonei „Reklamos ekspertai“. O trys žiniasklaidos priemonės („Vakarų ekspresas“, „Klaipėdos dienraštis“, bendrovė „Diena Media News“) kartu sudėjus gavo 129 tūkst. eurų.
Beje, didžiausia Klaipėdos miesto veiklos viešinimui skirto biudžeto dalis atiteko VšĮ „Klaipėdos šventės“ – 183 315 eurų.
Daugiau nei pusę visų veiklos viešinimui skirtų lėšų viešųjų ryšių ir reklamos įmonei „Point Media“ skyrė Kauno rajono savivaldybė. Jai atiteko 235 900 eurų iš bendro ketverių metų 427 006 eurų biudžeto.
Beveik trečdalį viso beveik 150 tūkst. eurų viešinimui skirto biudžeto viešųjų ryšių ir reklamos įmonėms skyrė Panevėžio savivaldybė. Įmonei „VIP Viešosios informacijos partneriai“ atiteko beveik 15 tūkst. eurų, tokią pat sumą gavo VŠĮ „TV Media projektai“, 12 tūkst. eurų buvo sumokėta ryšių su visuomene bendrovei „Alora“.
O štai Raseinių rajono savivaldybė Vilniuje įskūrusiai komunikacijos agentūrai „Pergalės strategija“ skyrė du trečdalius viso viešinimui skirto 129 353 eurų biudžeto. Jai buvo sumokėta beveik 89 tūkst. eurų.
Nubyra ir nacionalinei žiniasklaidai
Viešinimo paslaugas Lietuvos savivaldybėms teikė ne tik vietos laikraščiai, televizijos ir radijo stotys, bet ir nacionalinė žiniasklaida.
Tarp jų bene labiausiai pastebima bendrovė „Diena Media News“, kuri viešino ne tik Kauno rajono ir Klaipėdos savivaldybių, kuriose leidžiami laikraščiai „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ veiklą.
Ši bendrovė taip pat teikė savo paslaugas Palangos, Kretingos, Jonavos ir Birštono savivaldybėms. Iš viso, TILS duomenimis, 2015–2018 m. „Diena Media News“ iš Lietuvos savivaldybių gavo beveik 195 tūkst. eurų.
44 347 eurus už viešinimo paslaugas gavo bendrovė „Žinių radijas“. Visą šią sumą sumokėjo Vilniaus savivaldybė.
„Lietuvos ryto“ grupė teikė viešinimo paslaugas Utenos, Mažeikių, Akmenės, Birštono, Šilutės, Panevėžio ir Rokiškio rajono savivaldybėms ir iš viso už jas 2015–2018 m. gavo beveik 28,5 tūkst. eurų.
Bendrovė „Veido periodikos leidykla“, kuri iki 2017 m. vidurio leido žurnalą „Veidas“, viešino Vilniaus, Mažeikių ir Šalčininkų rajonų bei Visagino ir Birštono savivaldybių veiklą už bendrą kiek didesnę nei 12 tūkst. eurų sumą.
„Lietuvos žinios“, kurių leidyba šiemet buvo sustabdyta, teikė viešinimo paslaugas Anykščių, Jonavos, Biržų ir Molėtų savivaldybėms ir už jas iš viso gavo beveik 10 tūkst. eurų.
Viešinimo paslaugas savivaldybėms teikė ir nacionalinis transliuotojas LRT, nors įstatymu reklama LRT eteryje draudžiama. Už Radviliškio, Kėdainių ir Jonavos savivaldybių veiklos viešinimą LRT iš viso gavo beveik 4 tūkst. eurų.
Ar Vilniaus savivaldybės pateikti duomenys atspindi tikrovę?
Kaip minėta aukščiau, Vilniaus savivaldybė tarp visų Lietuvos savivaldybių su 79 tūkst. eurų viešnimui skirtu biudžetu užima kuklią 27-ąją vietą.
Mero Remigijaus Šimašiaus komanda, TILS pateiktais duomenimis, 2015–2018 m. nesinaudojo viešųjų ryšių ir reklamos bendrovių paslaugomis ir savo veiklą viešino tik per nacionalines žiniasklaidos priemones: „Žinių radiją“, naujienų portalus Delfi.lt bei 15min.lt ir naujienų agentūrą BNS.
„Mes skelbiame tokius duomenis, kokius mums pateikė savivaldybės. Pasitikime jų sąžiningumu ir netikriname. Be to, tam neturime ir resursų“, – sakė TILS vadovas S. Muravjovas.
Jis sakė negalįs komentuoti, kodėl Vilniaus savivaldybės pateiktoje informacijoje neatsispindi nemažo atgarsio sulaukusi 2018 m. savivaldybės su Olego Šurajevo įmone sudaryta sutartis dėl mero veiklos viešinimo.
Žiniasklaidoje skelbta, kad Vilniaus savivaldybė už projektą „Mero veiklos dienoraštis“, kurio metu buvo kuriami R. Šimašiaus gerus darbus apdainuojantys vaizdo klipai, sumokėjo beveik 10 tūkst. eurų.
„Klausimus dėl šios sutarties tikriausiai reikėtų užduoti pačiai Vilniaus savivaldybei“, – sakė S. Muravjovas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą