Padidėjusi Smeltalės upelio tarša buvo užfiksuota prieš kelerius metus. Pasak bendrovės "Klaipėdos vanduo" Tinklų departamento vadovo Mariaus Martynaičio, dėl problemų Smeltalės upelyje į Savivaldybę buvo kreiptasi 2018 metais. Tąkart buvo prašoma upelį valyti ir gilinti jo vagą.
Upelį teršė ilgai?
Taip pat buvo rengiama ataskaita, kurioje užfiksuota, kad galimai per lietaus išleistuvus kartkartėmis išleidžiama tarša tiek buitinėmis nuotekomis, tiek galbūt naftos produktais.
"Iš Savivaldybės gavome pavedimą patikrinti, kiek visame tame yra tiesos. Ėmėme papildomus mėginius, jų rezultatuose didelės taršos nebuvo, bet tai nereiškė, kad taršos apskritai nebuvo. Vienoje tinklo atšakoje buvo užfiksuota padidėjusi tarša, bet neviršijanti normų.
Sulaukėme informacijos, kad konkrečiose vietose jaučiamas kvapas, kol plaunamas lietaus nuotekų tinklas. Taip konkretų atvejį ir išsiaiškinome. "Klaipėdos vanduo" tvarkyti paviršines nuotekas buvo paskirtas 2016 metais. Tad problemos, susijusios su lietaus tinklais, aktyviau pradėtos analizuoti ir vertinti būtent nuo tų metų", - sakė M. Martynaitis.
Konkrečiu atveju "Klaipėdos vanduo" nustatė, kad dviejose vietose, ties dviem daugiabučiais namais, į paviršinių nuotekų tinklus yra išleidžiamos buitinės nuotekos. Pažeidimai fiksuoti konkrečiose Statybininkų pr. 15, 17 ir Simonaitytės g. 29 laiptinėse.
"Iš vienos laiptinės išeinantis buitinių nuotekų vamzdis prijungtas prie paviršinių nuotekų tinklo. Tai reiškia, kad tokiu būdu nuotekos buvo išleidžiamos tik vieno namo.
Parašėme raštus dviem bendrijoms - DNSB "Vėtrungė" ir DNSB "Dvyniai". Paprašėme pateikti situacijos paaiškinimą - ar tai savivalė, ar statybos metu ne ten prijungta. Mes tai traktuojame kaip savavališką prisijungimą", - teigė M. Martynaitis.
Jis pridėjo, kad kol kas iš dviejų bendrijų atsakė tik DNSB "Vėtrungė". Teigiama, kad bendrija sutinka su pažeidimu ir įsipareigoja jį pašalinti.
Iš Simonaitytės g. 29 namo atstovų atsakymo laukiama iki vasario 21 dienos.
"Nuotekos tekėjo per aštuntąjį išleistuvą į Smeltalės upelį. Atsakomybę sunku vertinti. Teisės aktai reglamentuoja, kaip turėtų būti skaičiuojamos nuotekos ir kokios sankcijos turėtų būti taikomos. Galimai žmonės nežinojo, kad tai vyksta.
Pirmiausia reikės išsiaiškinti faktines aplinkybes. Negalima atmesti galimybės, kad mieste yra ir daugiau tokių atvejų. 2018 metais "Gabijos" progimnaziją radome prijungtą prie paviršinių nuotekų tinklų. Žmonės kreipėsi į Savivaldybę, gavo finansavimą ir persijungė", - sakė M. Martynaitis.
Jis ragino tiek daugiabučius namus eksploatuojančias bendrijas, tiek namų valdas savo iniciatyva pasižiūrėti, kur prijungtos nuotekos. Pasak M. Martynaičio, namas Simonaitytės g. buvo statytas prieš 40 metų, tad galbūt tiek laiko dalis nuotekų per paviršinių nuotekų tinklus tekėjo į Smeltalės upelį.
Pažeidėjų netrūksta
Tęsdamas mintį apie Smeltalės upelio taršą Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys teigė, kad pastaraisiais metais Smeltalės upelio užterštumui buvo skirtas ypač didelis dėmesys. Jis patikino, kad buvo norima išsiaiškinti konkrečius taršos šaltinius.
"Padidintas dėmesys yra skirtas stebint Smeltalės upelio užterštumą. Norėjome, kad būtų išsiaiškinta, iš kur gali būti nevalytų nuotekų patekimas į upelį. Nustačius prijungimo laiką bus aišku, kiek laiko tai tęsėsi. Tačiau tas, kas daugiabučius administruoja, nuo atsakomybės neturėtų šalintis. Jeigu nebus imtasi veiksmų, bus informuotas Aplinkos apsaugos departamentas", - tikino A. Barbšys.
Bendrovėje "Klaipėdos vanduo" laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas Eglė Alonderienė pateikė statistiką - 2019 metais užfiksuoti 106 savavališki neteisėti prisijungimai.
Patikrinimai buvo vykdomi tiek daugiabučiuose namuose, tiek individualių namų kvartaluose.
"Užfiksavus tokią savivalę "Klaipėdos vandens" įmonei atlyginamas tik galimai išleistas nuotekų kiekis nelegaliu vartojimo laiku arba sunaudotas vandens kiekis. Visa kita atiduodame administracinei atsakomybei - toliau sprendžia teismas, kokias taikyti sankcijas ar baudas", - teigė E. Alonderienė.
Pasak jos, nusižengimai fiksuojami ir naujos, ir senos statybos privačiuose namuose, yra netgi naujos statybos kvartalų. Tarp pažeidėjų pasitaiko ir vienas kitas daugiabučio namo buto savininkas.
"Konkrečiu atveju apie pažeidimus informuojame ir aplinkos apsaugą kontroliuojančias įstaigas", - pridėjo E. Alonderienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą